> Verslo pradžios D.U.K.
Sėkmės istorijos

Imtis verslo niekada nevėlu

Paprastai įmones steigti greičiau ryžtasi jaunimas, tačiau vis daugiau nuosavą verslą sukuria brandaus amžiaus žmonių. Turint daugiau gyvenimiškos patirties, paprasčiau žinoti, ko nori pasiekti ir kaip tai padaryti.

Iš pat pradžių neužsiplėšti per daug, planuoti stabilią plėtrą, augintis lojalių klientų, galvoti, kas perims įmonę pačiam nuo verslo atsitraukus – tokius veiklos bruožus vardija Ramutė Jasulaitienė, Kauno MB „Krovinukas“ direktorė.
 

Verslo pradžios D.U.K.

VERSLO PRADŽIA. D.U.K.

1. Nuo ko pradėti norint kurti savo verslą.

2. Kokios verslo idėjos laikytinos tinkamomis.

3. Kokių dokumentų reikia, norint pradėti savo verslą.

4. Ką daryti, norint gauti dokumentus, reikalingus pradėti verslą?

5. Kokie verslo kūrimo etapai/žingsniai.

6. Kokios gali būti kuriamo verslo teisinės formos.

7. Kaip žinoti, kuri verslo teisinė forma man yra tinkamiausia.

8. Kas yra verslo planas.

9. Kodėl reikia verslo plano?

10. Kokią finansinę paramą galiu gauti verslui kurti?

11. Kokius mokesčius privalėsiu mokėti.

12. Kaip mano mokesčiai priklausys nuo verslo formos.

13. Kokius mokesčius mokėsiu, jei vykdysiu individualią veiklą pagal verslo liudijimą?

14. Kokius mokesčius mokėsiu, jei vykdysiu individualią veiklą pagal pažymą:

15. Kokius mokesčius mokėsiu, jei įkursiu individualią įmonę:

15*. Kokius mokesčius mokėsiu, jei įkursiu MB:

16. Kokius mokesčius mokėsiu, įkūrus UAB, AB

17. Kokią nefinansinę paramą galiu gauti kurdamas verslą.

18. Ką turiu žinoti apie bankų paskolas?

19. Labai mažai, mažai ar vidutinei įstaigai (IĮ, UAB ar ūkinei bendrijai) trūksta pinigų apyvartinėms lėšoms: medžiagoms, žaliavoms įsigyti, einamajam remontui, atsiskaityti už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas. Kur gauti lengvatinį kreditą?

20. Labai mažai, mažai ar vidutinei įstaigai (IĮ, UAB ar ūkinei bendrijai) trūksta pinigų investicinių lėšų verslui plėtoti – naujiems įrengimams, technikai ir technologijoms įsigyti, nekilnojamajam turtui pirkti, statybai ir kitoms investicijoms. Kur gauti lengvatinį kreditą?

21. Fiziniam asmeniui dirbančiam pagal individualią veiklą arba verslo liudijimą reikia pinigų apyvartinėms lėšoms - verslui pradėti. Kur gauti lengvatinį kreditą?

22. Fiziniam asmeniui dirbančiam pagal individualią veiklą arba verslo liudijimą reikia pinigų investicijoms - plėtoti pradėtą verslą. Kur gauti lengvatinį kreditą?

23. Kas yra E-verslas.

24. Kaip pradėti E-verslą.

25. Kas yra elektroninė prekyba.

26. Kokie elektroninės prekybos privalumai ir trūkumai.

27. Kas yra rinkodara.

28. Kam reikalinga rinkodara.

29. Kokios pagrindinės rinkodaros priemonės.

30. Kas yra bankrotas.

31. Kaip restruktūrizuoti verslą.

32. Kada patartina verslą restruktūrizuoti. Kaip tai daryti.

33. Ką reikia žinoti apie darbo teisę.

34. Kaip atleisti darbuotoją.

35. Kaip priimti darbuotoją į darbą.

36. Kokios atostogos priklauso darbuotojui.

37. Kaip išleisti darbuotoją mokytis.

38. Kokios darbuotojo teisės jam sergant.

39. Kada reikia sudaryti kolektyvinę sutartį.

40. Ar reikalinga išankstinė registracija, norint dalyvauti “Versli Lietuva” renginiuose?

41. Kur galima gauti daugiau informacijos apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimą kitose ES šalyse?

42. Ar pasirinkęs individualią veiklą pagal pažymą galėsiu įdarbinti žmones ir prekiauti alkoholiu?

43. Jei savivaldybės ar valstybės institucijos darbuotojas negali prisijungti su turimais slaptažodžiais prie Saugios pranešimų dėžutės (PD) ar Turinio Valdymo sistemos (TVS)

VERSLO PRADŽIA. D.U.K.

1. Nuo ko pradėti norint kurti savo verslą.

Bet kurio verslo pagrindas – aiški, pamatuota, konkurencinga ir perspektyvi sėkmingai įgyvendinta idėja. Todėl savo verslą pradėkite nuo jos. Įvertinkite ir tai, ką mokate, ir tai, ką mėgstate, nes sėkmė dažniausiai ateina suderinus profesiją ir pomėgius. Pradedant verslą svarbiausia – turėti idėją, kuri įgyvendinta padės potencialiems pirkėjams pasiūlyti paslaugą ar produktą, kurio iki šiol trūko, o gal ir visai nebuvo. Kita vertus, nebijokite imtis savo verslo ir tada, jei jūs – ne pirmieji rinkoje. Kartais į tradicinį verslą reikia pažvelgti nauju kampu. Taip pat galima pirkti jau veikiančias verslo idėjas franšizės būdu.

Nėra absurdiškų idėjų. Tereikia laiko, žmonių, poreikio ar kitų sąlygų, kad jos būtų įgyvendintos. Tačiau svarbu žinoti ir tai, kad pati idėja dar nėra tikroji subrandinta verslo idėja. Kad tokia taptų, ji turės būti visapusiškai plėtojama ir ruošiama, kad galėtų būti finansuojama ir sulauktų sėkmės rinkoje.

2.  Kokios verslo idėjos laikytinos tinkamomis.

Tinkama verlo idėja - kai ne tik atsiperka į jos realizavimą investuotos lėšos, bet ir gaunamas didelis bei spartus pelno augimas. Tinkama verlui idėja turi spręsti realaus pasaulio problemą geriau, pigiau arba greičiau, negu šiuo metu esami produktai ar paslaugos, o naujojo produkto savybės turi būti iš esmės geresnės, nei jau esamų. Prieš pradėdami plėtoti savo verslo idėją, turite apytiksliai nustatyti jos naudą klientams, galimybes ją įgyvendinti, įvertinti, ar ji bus pelninga.

Augimo potencialą turinčios verslo idėjos sudedamosios dalys:

  1. Aiški vartotojo nauda
  2. Pakankamai didelė rinka
  3. Galimybė įgyvendinti ir pelningumas
  4. Pakankamas inovatyvumas

3. Kokių dokumentų reikia, norint pradėti savo verslą.

1. Dokumento, patvirtinančio, kad galite verstis ūkine komercine veikla

1.1. Individualios veiklos pažymos;

1.2. Verslo liudijimo;

1.3. Įmonės registracijos pažymėjimo.

2. Leidimų ir licencijų, priklausomai nuo veiklos pobūdžio.

 

4. Ką daryti, norint gauti dokumentus, reikalingus pradėti verslą?

Reikia:

  1. Individualios veiklos pažymai: užpildyti nustatytos formos prašymą, kurį galima rasti VMI svetainėje www.vmi.lt(nuolatiniams Lietuvos gyventojams čia, nenuolatiniams - čia) ir pateikti VMI;
  2. Verslo liudijimui: asmens tapatybės dokumento, užpildyti nustatytos formos prašymą, kurį galima rasti bet kurioje TVMI (teritorinėje VMI), ir pateikti TVMI (priklausomai nuo galimų gauti lengvatų gali būti reikalingi papildomi dokumentai);
  3. Leidimams ir/arba licencijoms: skirtingai atskiroms veiklos rūšims ir priklauso nuo jas išduodančios atitinkamos institucijos. Informacija 15 populiariausių veiklos rūšių pateikta: http://verslovartai.lt/question?business-subject=7

5.  Kokie verslo kūrimo etapai/žingsniai.

  1. Buveinės patalpų pasirinkimas; patalpų savininko sutikimas suteikti patalpas buveinei  (notariškai patvirtintas), jei patalpų savininkas nėra steigėjas;
  2. Pavadinimo pasirinkimas ir registravimas. Galima pateikti prašymą dėl laikino pavadinimo įtraukimo į Juridinių asmenų registrą (JAR-5);
  3. Steigimo dokumento surašymas (steigimo aktas – kai steigėjas vienas, steigimo sutartis – kai steigėjų daugiau nei vienas);
  4. Kaupiamosios sąskaitos atidarymas. Steigėjai turi teisę patys pasirinkti banką. Įgalioti asmenys, atidarantys banko sąskaitą, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir steigimo sandorį (steigimo sutartį ar aktą). Vėliau, įregistravus įmonę, kaupiamoji sąskaita keičiama į einamąją banko sąskaitą;
  5. Reikalingų pradinių įnašų apmokėjimas (jei tokie numatyti). Pradiniai įnašai mokami tik pinigais į kaupiamąją sąskaitą.
  6. Įstatų / nuostatų parengimas. Tai yra dokumentas, kuriuo įmonė vadovausis savo veikloje;
  7. Steigiamojo susirinkimo sušaukimas. Jo metu patvirtinami įstatai, išrenkami valdymo, priežiūros organai (vadovas, valdyba, taryba ir kt.), įgaliojimų atstovauti Juridinių asmenų registre suteikimas. Jei yra vienas steigėjas, parengiamas vienintelio steigėjo sprendimas. Steigiamasis susirinkimas gali būti nešaukiamas, jeigu steigimo sutartyje ar steigimo akte yra nurodyti valdymo organai, įgalioti atstovauti asmenys;
  8. Juridinių asmenų registrui reikalingų JAR formų užpildymas (JAR-1 ir kt., priklausomai nuo teisinės formos);
  9. Dokumentų pateikimas notarui ir Juridinių asmenų registrui.

6. Kokios gali būti kuriamo verslo teisinės formos.

1. Neįregistravus įmonės:

1.2. veikla su individualios veiklos pažyma;

1.3. veikla su verslo liudijimu;

2. Įregistravus įmonę:

2.1. pelno siekiančios įmonės:

2.1.1. individuali įmonė;

2.1.2. akcinė bendrovė;

2.1.3. uždaroji akcinė bendrovė;

2.1.4. žemės ūkio bendrovė;

2.1.5. kooperatinė bendrovė (kooperatyvas);

2.1.6. tikroji ūkinė bendrija ir kt.

2.2. nepelno siekiančios įmonės:

2.2.1. asociacija;

2.2.2. viešoji įstaiga;

2.2.3. labdaros ir paramos fondas;

2.2.4. daugiabučių namų bendrija ir kt.

7.  Kaip žinoti, kuri verslo teisinė forma man yra tinkamiausia.

Apsisprendžiant ir pasirenkant tinkamiausią verslo teisinę formą, reikia atsižvelgti į  tokius kriterijus:

  1. veiklos pobūdis ir tikslai;
  2. verslo dydis;
  3. dirbsite individualiai ar su partneriais;
  4. reikalingas minimalaus įstatinio kapitalo dydis;
  5. dalyvių (savininkų, akcininkų ir pan.) turtinė atsakomybė;
  6. reikalingi mokėti mokesčiai;
  7. galimybė nutraukti veiklos vykdymą (neįregistravus įmonės daug lengviau, greičiau ir paprasčiau nutraukti veiklą, užtenka pateikti prašymą VMI).

8. Kas yra verslo planas.

Verslo planas – dokumentas, kuriame aiškiai ir argumentuotai išdėstoma, ko įmonė siekia ir kaip ketina savo tikslus įgyvendinti. Tai priemonė supažindinti su verslo idėja potencialius investuotojus

 Pagrindinės verslo plano dalys:

  1. Santrauka
  2. Įmonės pristatymas
  3. Tikslų apibrėžimas
  4. Rinkodaros planas
  5. Gamybos / paslaugų teikimo aprašymas
  6. Vietos analizė
  7. Patalpos
  8. Įrengimai
  9. Logistika
  10. Žaliavos
  11. Tiekėjai
  12. Pardavimų prognozė
  13. Valdymas ir personalas
  14. Finansinis planas
  15. Prognozuojamo pelno (nuostolio) ataskaita
  16. Pinigų srautų prognozė
  17. Prognozuojamasįmonės buhalterinis balansas

9.  Kodėl reikia verslo plano?

Tinkamai parengtas verslo planas parodys tiek jums, tiek  potencialiems investuotojams ir kreditoriams, ar jūs žinote, ko norite, kaip tą padaryti, ar jūsų idėja ir planai realūs, ar jų įgyvendinimas duos pelno.

10.  Kokią finansinę paramą galiu gauti verslui kurti?

Dažniausiai pinigų verslo pradžiai gauname iš savo santaupų ar šeimos narių paskolų. Jei Jums trūksta lėšų verslo pradžiai ar verslo plėtrai, galite pasinaudoti viena iš šių finansavimo galimybių:

  1. Paskolos, teikiamos  komercinių bankų ar kredito unijų, tame tarpe ir labai mažos paskolos (mikrokreditai),
  2. Subsidijos (negrąžintinai gaunamos lėšos).

Paskolos gali būti:

  1. Paprastos
  2. Lengvatinės (tokios, kurių grąžinimo pradžia atidėta, arba už kurias mokamos mažesnės palūkanos).

Subsidijos gali būti:

  1. Naujų darbo vietų kūrimui ir darbo užmokesčiui kompensuoti (Lietuvos darbo biržos teikiamos subsidijos);
  2. savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo subjektų skatinimo fondai (bankų paskolų palūkanų daliniam kompensavimui bei neprocentinių paskolų teikimui, steigimosi išlaidų daliniam kompensavimui, verslininkų dalyvavimui parodose, mugėse, verslo misijoms ir kt.).

Bankas priimdamas sprendimą kredituoti, sprendžia, ar jam pakanka jūsų pasiūlyto užstato. Jei trūksta, tuomet bankas kreipiasi į INVEGĄ dėl garantijos suteikimo. Su INVEGA garantijomis paskolas pradedantiems teikia šalies komerciniai bankai.

Jeigu jūsų verslo idėjos nefinansuoja joks bankas – galite kreiptis į „Verslo angelus“. Verslo angelas – privatus neformalus investuotojas, finansuojantis naujas perspektyvias įmones/verslo idėjas/projektus, kartu perduodamas savo žinias, patirtį, verslo ryšius. Verslo angelas investuoja į didelio rizikingumo projektus, kurių finansuoti nei rizikos kapitalo fondai, nei bankai neapsiima.

ES parama skiriama konkretiems projektams, ne įmonių kūrimo pradžiai.

11.   Kokius mokesčius privalėsiu mokėti.

  1. gyventojų pajamų (GPM)  - 15 proc.
  2. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) – 9 proc.(darbdavio 3 proc. + darbuotojo 6 proc.)
  3. pelno mokestis - 15% (detalesnė info. apie pelno mokesčio taikymą skirtingoms pajamų grupėms http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=157066)
  4. pridėtinės vertės (PVM) – 21 % (tam tikroms prekėms ir paslaugoms gali būti 5% ir 9%)
  5. valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD) – nuo 28,5 proc. Iki 31 proc. (priklausomai nuo verslo formos)
  6. įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto (įmonės moka tada kai turi nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį turtą) - nuo 0,3% iki 1%
  7. įmokos į  Garantinį fondą (moka visos įmonės nuo darbo užmokesčio fondo dalies) - – 0,2 %

12.   Kaip mano mokesčiai priklausys nuo verslo formos.

Turint verslo liudijimą, asmuo moka fiksuoto dydžio mokesčius, nepriklausomai nuo gautų pajamų dydžio. Tik kai apyvarta viršija 155 tūkst.lt/metus, privaloma registruotis PVM mokesčio mokėtoju ir mokėti 21 proc. PVM mokestį.

Vykdant individualią veiklą pagal pažymą arba steigiant individualią įmonę mokami mokesčiai išreiškiami procentine išraiška ir priklauso nuo mokestinės bazės arba gaunamų pajamų dydžio. Todėl didėjant apmokestinamoms pajamoms arba mokestinei bazei, didėja mokamų mokesčių suma.

Įsteigus įmonę (IĮ,MB, UAB, AB), mokamas pelno mokestis, kurio dydis priklauso nuo apyvartos ir samdomų darbuotojų skaičiaus; jeigu įmonės apyvarta nesiekia 1000  tūkst.lt ir įmonėje dirba iki 10 darbuotojų mokamas 5 proc. pelno mokestis, priešingu atveju – 15 proc.. Įkūrus UAB, AB mokamas didesnis VSD mokestis.

13.   Kokius mokesčius mokėsiu, jei vykdysiu individualią veiklą pagal verslo liudijimą?

  1. VSD – 180 Lt/mėn.
  2. PSD –  9% nuo MMA (šiuo metu 90 Lt/mėn.)
  3. GPM –  Savivaldybių tarybų nustatyti dydžiai.
  4. PVM (jeigu registruojatės kaip PVM mokėtojas, kai apyvarta viršija 155 tūkst.lt) – 21 proc.

Samdant darbuotoją, papildomai nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio mokami:

  1. VSD – 28 %
  2. PSD – 3 %

14.   Kokius mokesčius mokėsiu, jei vykdysiu individualią veiklą pagal pažymą:

  1. VSD – 28,5 % nuo pusės apmokestinamų pajamų arba iki 5952 Lt/mėn.
  2. PSD – 9 % nuo 0,5 bazės
  3. GPM – 5 % arba 15 %
  4. PVM (jeigu registruojatės kaip PVM mokėtojas, kai apyvarta viršija 155 tūkst.lt) – 21 proc.

Samdant darbuotoją, papildomai nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio mokami:

  1. VSD – 28 %
  2. PSD – 3 %

15. Kokius mokesčius mokėsiu, jei įkursiu individualią įmonę:

1. VSD – 26,3 %  nuo įmokų bazės, kuri kalendoriniais metais savininko išsiimama asmeniniams poreikiams, bet ne didesnė negu 5952 Lt/mėn. ir 71424 Lt per metus.

      2. PSD – 9 %    nuo įmokų bazės, kuri kalendoriniais metais savininko išsiimama asmeniniams poreikiams, bet ne didesnė negu 5952 Lt/mėn. ir 71424 Lt per metus.

      3. GPM – 15 %

      4. PVM (jeigu registruojatės kaip PVM mokėtojas, kai apyvarta viršija 155 tūkst.lt) – 21 proc.

5. Pelno mokestis – 5 % (jeigu apyvarta iki 1000 tūkst.lt ir iki 10 darbuotojų) ir 15 % (jeigu apyvarta virš 1000 tūkst.lt)

Samdant darbuotoją, papildomai nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio mokami:           

1. VSD – 28 %

2. PSD – 3 %

15*. Kokius mokesčius mokėsiu, jei įkursiu MB:

1. VSD – 26.3 %, nuo įmokų bazės, kuri kalendoriniais metais savininko išsiimama asmeniniams poreikiams, bet ne didesnė negu 5952 Lt/ mėn. ir 71424 Lt metus.

2. PSD – 9 % nuo MMA, nuo įmokų bazės, kuri kalendoriniais metais savininko išsiimama asmeniniams poreikiams, bet ne didesnė negu 5952 Lt/ mėn. ir 71424 Lt metus.

3. GPM – 15 % nuo nario išsiimtų asmeniniams poreikiams lėšų sumos arba iki 5952 Lt/mėn.  

              - 20 % - nuo nario gautų pajamų iš paskirstyto pelno.

4. PVM (jeigu registruojatės kaip PVM mokėtojas, kai apyvarta viršija 155 tūkst.lt) – 21 proc.

5. Pelno mokestis – 5 % (jeigu apyvarta iki 1000 tūkst.lt ir iki 10 darbuotojų) ir 15 % (jeigu apyvarta virš 1000 tūkst.lt). 

Samdant darbuotoją, papildomai nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio mokami:

1. VSD – 28 %

2. PSD – 3 %

16. Kokius mokesčius mokėsiu, įkūrus  UAB, AB

  1. VSD – 31 %
  2. PSD – 9 %
  3. GPM – 15 % (išmokant dividendus – 20 %)
  4. PVM (jeigu registruojatės kaip PVM mokėtojas, kai apyvarta viršija 155 tūkst.lt) – 21 proc.
  5. Pelno mokestis – 5 % (jeigu apyvarta iki 1000 tūkst.lt ir iki 10 darbuotojų) ir 15 % (jeigu apyvarta virš 1000 tūkst.lt)

Mokesčiai (VSD, PSD, GPM) mokami nuo darbuotojui priskaičiuoto atlyginimo.

17. Kokią nefinansinę paramą galiu gauti kurdamas verslą.

Prie nefinansinės paramos galima priskirti verslo pradžios krepšelių SVV priemonę. Ši priemonė naujai įkurtai įmonei suteikia teisę į nemokamas konsultacijas, virtualaus biuro paslaugas bei seminarus, mokymus. Šios paslaugos suteikiamos tiems, kurie renginio „Versli Lietuva“ metu pasiima vardinį čekį ir per pusę metų įkuria įmonę (IĮ,MB, UAB, AB, ŽŪB, TŪB, kooperatinę bendrovę, komanditinę ūkinę bendriją, Europos ekonominių interesų grupę, Europos bendrovę, Europos kooperatinę bendrovę).

Nemokamas konsultacijas verslo klausimais teikia:

  1. VšĮ „Versli Lietuva“ - darbuotojų kontaktai http://verslilietuva.lt/lt/kontaktai
  2. Verslo informacijos centrai - http://www.lvpa.lt/lt/content/viewitem/14933/(sąraše yra ir jau likviduotų VIC kontaktai)
  3. Verslo inkubatoriai - http://www.lvpa.lt/lt/content/viewitem/14934/
  4. Paramos inovacijoms įstaigos - http://www.lvpa.lt/lt/content/viewitem/14935/
  5. Nemokamus (arba lengvatinėmis kainomis) mokymus ir seminarus verslo aplinkos tematika teikia:
  6. LR ūkio ministerija -  http://www.ukmin.lt/lt/
  7. VšĮ „Versli Lietuva“ -  http://verslilietuva.lt/  
  8. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija - http://www.chambers.lt/lt/?m=2
  9. Valstybinė mokesčių inspekcija - http://www.vmi.lt/lt/?itemId=20324

18. Ką turiu žinoti apie bankų paskolas?

Kokiam tikslui teikiamos?:

  1. Apyvartinėms lėšoms
  2. Investicijoms
  3. SVV plėtrai
  4. akredityvams išleisti ar kitiems iždo produktams įsigyti.

Ko reikės?:

  1. užtikrinimo priemonių (nekilnojamas turtas, laidavimas, kilnojamas turtas, piniginiai indėliai, LR VVP)
  2. nuosavų lėšų dalies
  3. papildomų dokumentų:

3.1. įmonės dokumentų (registracijos pažymėjimas, įstatai, akcininkų susirinkimo protokolas)

3.2. nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentų

3.3. verslo plano

3.4. direktoriaus (savininko) asmens dokumento

Kiti svarbus klausimai:

  1. Kokio dydžio paskolą galiu gauti?
  2. Koks yra paskolos grąžinimo terminas?
  3. Kokio dydžio yra palūkanos (fiksuotos ar kintamos)?
  4. Koks yra mokėjimų periodiškumas?
  5. Dėl kokių priežasčių paskolos sąlygos gali būti keičiamos?
  6. Kokios pagalbos galėčiau sulaukti susidūręs su laikinais finansiniais sunkumais?
  7. Kokius papildomus mokesčius taiko bankas imant paskolą?
  8. Kiek kainuoja paskolos grąžinimas anksčiau laiko?
  9. Kokių saugaus skolinimosi priemonių galėčiau imtis?
  10. Kokiu būdu paskolą galima gauti palankesnėmis sąlygomis?

19. Labai mažai, mažai ar vidutinei įstaigai (IĮ, UAB ar ūkinei bendrijai) trūksta pinigų  apyvartinėms lėšoms: medžiagoms, žaliavoms įsigyti, einamajam remontui, atsiskaityti už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas. Kur gauti lengvatinį kreditą?

Galima kreiptis į Lietuvos centrinę kredito uniją arba į artimiausią kredito uniją pagal gyvenamąją ar darbo vietą,AB Šiaulių banką,   UAB Medicinos banką,  AB DnB NORD banką  ir gauti lengvatinę paskolą verslui (mikrokreditą)  iki 86 000 Lt.

Norint gauti paskolą (mažą kreditą) iki 175 000 Lt. - AB Šiaulių banką   UAB Medicinos banką), AB Ūkio banką, o iki 350 000 Lt. - į AB Šiaulių banką, UAB Medicinos banką, AB Ūkio banką ir AB „Citadele“ banką.

20. Labai mažai, mažai ar vidutinei įstaigai (IĮ, UAB ar ūkinei bendrijai) trūksta pinigų investicinių lėšų  verslui plėtoti – naujiems įrengimams, technikai ir technologijoms įsigyti, nekilnojamajam turtui pirkti, statybai ir kitoms investicijoms. Kur gauti lengvatinį kreditą?

Galima kreiptis į Lietuvos centrinę kredito uniją arba į artimiausią kredito uniją pagal gyvenamąją ar darbo vietą,AB Šiaulių banką, UAB Medicinos banką, AB DnB NORD banką  ir gauti lengvatinę paskolą (mikrokreditą)  iki 86 000 Lt.

Norint gauti paskolą (mažą kreditą) iki 175 000 Lt. – kreiptis į AB Šiaulių banką, UAB Medicinos banką, AB Ūkio banką, o iki 350 000 Lt.- kreiptis į  AB Šiaulių banką, UAB Medicinos banką, AB Ūkio banką ir AB „Citadele“ banką.

21. Fiziniam asmeniui dirbančiam pagal individualią veiklą arba verslo liudijimą reikia pinigų apyvartinėms lėšoms - verslui pradėti. Kur gauti lengvatinį kreditą?

Galima kreiptis į Lietuvos centrinę kredito uniją arba į artimiausią kredito uniją pagal gyvenamąją ar darbo vietą ir gauti lengvatinę paskolą (mikrokreditą) iki 86 000 Lt.

22. Fiziniam asmeniui dirbančiam pagal individualią veiklą arba verslo liudijimą reikia pinigų investicijoms - plėtoti pradėtą verslą. Kur gauti lengvatinį kreditą?

Galima kreiptis į Lietuvos centrinę kredito uniją arba į artimiausią kredito uniją pagal gyvenamąją ar darbo vietą ir gauti lengvatinę paskolą(mikrokreditą) iki 86 000 Lt.

23. Kas yra E-verslas.

E-verslas (elektroninis verslas) yra verslas internete, reiškiantis ne tik pirkimus ar pardavimus, bet ir visapusišką klientų aptarnavimą bei bendradarbiavimą su verslo partneriais. e-verslas panaudoja interneto galimybes verslo procesams pagerinti, jų kaštams sumažinti bei padaryti juos lanksčius kaip niekada anksčiau.

24. Kaip pradėti E-verslą.

3 žingsniai E-verslo link:

1. Įkurti IĮ, UAB ar kitos formos juridinį asmenį, kuris gali verstis komercine veikla, arba užregistruoti individualią veiklą (Fizinis asmuo negali verstis: licencijuojama veikla ir tokia veikla, kuriai įstatymai numato reikalavimą įsteigti juridinius asmenis).

2. Susikurti elektroninę parduotuvę.

3. Informuoti vartotojus.

25. Kas yra elektroninė prekyba.

Elektroninė prekyba– e-verslas, vienas iš prekybos būdų, kai sutartys sudaromos, prekės siūlomos, pasirenkamos ir sutartys vykdomos naudojant informacines technologijas, kompiuterių tinklais keičiantis elektroniniais duomenų pranešimais.

Elektroninė prekyba pasižymi sparčiai besiplečiančiomis pasiūlos galimybėmis, neribojamomis valstybių sienų.  

26. Kokie elektroninės prekybos privalumai ir trūkumai.

PRIVALUMAI

  1. Patogu pirkėjams.
  2. Greitai ir tiksliai bendrauti su darbuotojais, klientais, partneriais, investuotojais.
  3. Didesnė prekių ir paslaugų pasiūla.
  4. Didesnis efektyvumas
  5. Mažos pradinės investicijos.
  6. Mažesni kaštai.
  7. Mažesnės kainos.
  8. Taupomi ištekliai.
  9. Taupomas laikas.
  10. Veikia visą parą be poilsio dienų.
  11. Neegzistuoja valstybių sienos.

TRŪKUMAI

  1.  Nauji sprendimai ne visada suderinami su jau esančiomis sistemomis.
  2. Verslo ir finansinių duomenų apsikeitimo tarp verslo partnerių, klientų saugumo užtikrinimas kainuoja daug ir ši kaina nuolat auga.

27. Kas yra rinkodara.

Rinkodara – tai viena svarbiausių verslo planavimo dalių, apimanti didelę dalį pelnui didinti skirto proceso ir pelningos ateities planavimą.

Rinkodarą sudaro 3 pagrindinės dalys:

1. Rinkos analizė

Apibūdinama situacija rinkoje nustatant jos esamą būklę, ją įtakojančius aplinkos veiksnius (teisinius, politinius,vyriausybinio reguliavimo, technologinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius, etninius), atliekama rinkos kitimo tendencijų ir potencialo analizė, išnagrinėjamos ankstesnės tendencijos ir pardavimų prognozės keletui metų į priekį.

2. Rinkodaros priemonių rinkinys

Tai elementų kompleksas, kuris padeda pateikti vartotojui paklausią prekę ar paslaugą, teisingai nustatyti kainą, tinkamai parinkti realizavimo kanalus, organizuoti reklamą.

3. Pardavimų prognozė

Tai įmonės parduodamų prekių kiekio ir pardavimo apimties vertinė išraiška nustatyta tam tikram laikotarpiui. Prognozės leidžia geriau patenkinti vartotojų poreikius, operatyviai reaguojant į paklausos kitimą, paskirstyti įmonės išteklius ir tobulinti personalo valdymą, optimizuoti atsargų kiekį, suderinus su tiekėjais užsakymų apimtis ir pristatymo grafikus

28. Kam reikalinga rinkodara.

Rinkodara reikalinga tam, kad Jūs:

  1. Pateiktumėte vartotojui paklausią duotu momentu rinkoje prekę ar paslaugą
  2. Teisingai nustatytumėte savo prekės kainą
  3. Tinkamai parinktumėte savo prekės realizavimo kanalus
  4. Organizuotumėte efektyvią reklamą

29. Kokios pagrindinės rinkodaros priemonės.

  1. Prekė (prekių asortimentas, kaina, kokybė, prekės ženklas, pakuotė, taikomos garantijos ir pan.);
  2. Kaina (mokėjimo terminai, kreditavimo sąlygos);
  3. Rėmimas (reklama, bendravimo su visuomene būdai, taikomos nuolaidos, akcijos pardavimų skatinimas);
  4. Paskirstymas (pardavimo vieta, tarpininkai, prekių transportavimas ir sandėliavimas)

30. Kas yra bankrotas.

Tai įmonės būsena, kai įmonė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir dėl jos nemokumo teismine ar neteismine tvarka yra pradedama bankroto procedūra. Bankroto procedūros pradžią gali inicijuoti įmonės kreditoriai (įskaitant darbuotojus, valstybines rinkliavas administruojančias įstaigas, kitus fizinius ar juridinius asmenis), savininkai ar įmonės vadovas.

Bankroto iškėlimo pagrindus nustato Įmonių bankroto įstatymas. Pagrindai galimi: nemokamas darbo užmokestis, mokesčiai ir kitos valstybinės rinkliavos, neatsiskaitoma už prekes ar paslaugas t.t.  Kreditoriai, jei jų susirenka ne mažiau kaip...... gali pradėti bankroto procedūras neteisminiu keliu.. Kitas būdas – bet kuris kreditorius, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iškėlus bankroto bylą, proceso administravimą perima paskirtas bankroto administratorius, Kreditiniai reikalavimai tenkinami tam tikra eilės tvarka: darbuotojų, mokestinių rinkliavų, kitų trečiųjų asmenų. Įvykužius bankroto procedūrą, įmonė likviduojama (išregistruojama).

31. Kaip restruktūrizuoti verslą.

Įmonių restruktūrizavimas – tai finansinių sunkumų turinčios įmonės (ar greitai turėsiančios) pertvarkymas, siekiant atkurti mokumą ir apsaugoti įmonę nuo gręsiančio bankroto. Proceso metu įmonė gauna teisinę apsaugą nuo kreditorių, t.y. įmonei negalima areštuoti turto, kelti bankroto bylos, sustabdomas netesybų ir delspinigių skaičiavimas ir pan. Restruktūrizuoti įmonei nereikalingas kreditorių sutikimas. Pagrindinis restruktūrizavimo tikslas, atsiskaityti su kreditoriais restruktūrizavimo plane nustatytais terminais, bei vėl tapti konkurencinga įmone. Restruktūrizavimo metu įmonė administruojama savininkų ir vadovo, o restruktūrizavimo administratorius tik prižiūri, kaip laikomasi teismo patvirtinto atsiskaitymo grafiko (restruktūrizavimo plano). Šio proceso metu įmonė negali parduoti jai priklausančio turto be teismo leidimo, privalo vykdyti visus einamuosius mokėjimus.

32. Kada patartina verslą restruktūrizuoti. Kaip tai daryti.

Kai ūkinė veikla nėra nutrūkusi, o vykdoma veikla iš esmės gali būti pelninga atkūrus įmonės konkurencingumą, t.y. pašalinus laikinas nemokumo/galimo nemokumo priežastis.

Siekiant, kad būtų pradėtas restruktūrizavimas, įmonės savininkas privalo:

  1. parengti restruktūrizavimo plano matmenis,
  2. pasirinkti restruktūrizavimo administratorių,
  3. raštu apie sprendimą restruktūrizuotis pranešti kiekvienam kreditoriui,
  4. kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo plano bei administratoriaus patvirtinimo bei teismui įteikti įmonės pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuriame privalo būti aiškiai nurodomos priežastys (pagrindžiant dokumentais), dėl kurių prašoma leisti restruktūrizuotis.

33. Ką reikia žinoti apie darbo teisę.

Darbo teisė– privatinės teisės dalis, visuma teisės normų, reguliuojančių teisinius santykius, kylančius dėl darbo (veiklos).

Darbo teisė reguliuoja ne tik individualius darbuotojo ir darbdavio darbo santykius, bet ir darbuotojų bei darbdavių asociacijų santykius, darbdavių asociacijų santykius su valstybinėmis organizacijomis.

Darbo teisė reglamentuota nuo 2003 metų sausio 1 dienos įsigaliojusio Darbo kodekso.

34. Kaip atleisti darbuotoją.

Darbuotojo atleidimas iš darbo gali būti:

  1. ją nutraukus šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais;
  2. likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo;
  3. darbuotojui mirus;
  4. kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma.

Darbo santykių pasibaigimo tvarką, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma, nustato Vyriausybė.

Darbuotojo atleidimo iš darbo atvejai, kuriuos numato Darbo Kodeksas ir kiti įstatymai:

  1. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu
  2. Darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui
  3. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu
  4. Darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių
  5. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės

35. Kaip priimti darbuotoją į darbą.

Darbo sutartys gali būti:

  1. neterminuotos-sudaromos neapibrėžtam laikui;
  2. terminuotos- sudaromos tam tikram laikui arba dėl tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet neilgiau kaip penkeriems metams,
  3. laikinos- sudaromos ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui,
  4. sezonines- sudaromos sezoniniams darbams atlikti;

4.1. dėl antraeilių pareigų;

4.2. nuotolinio darbo;

4.3. patarnavimo darbams;

4.4. kitos.

Darbo įstatymai, kiti norminiai aktai ir kolektyvinės sutartys gali nustatyti, kad į tam tikras pareigas skiriama:

  1. konkurso būdu – gali būti skiriama į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, arba į tokias pareigas, kurioms keliami ypatingi reikalavimai;
  2. rinkimų būdu-rinkimo būdą ir rinkimų tvarką nustato įstatymai, reglamentuojantys tam tikros rūšies įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklą ir jų įstatai;
  3. išlaikius kvalifikacinius egzaminus – darbdavio keliami reikalavimai kandidatams ir pretendentams eiti pareigas, kurios reikalauja tam tikrų specifinių žinių.

36. Kokios atostogos priklauso darbuotojui.

Darbuotojui gali būti suteiktos kasmetinės arba tikslinės atostogos.

Kasmetinės:

  1. Kasmetinės minimalios– 28 arba 35 k.d. (35 k.d. priklauso darbuotojams iki 18 metų; darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų; neįgaliesiems)
  2. Kasmetinės prailgintos– iki 58 k.d. tam tikrų kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. (Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.)
  3. Kasmetinės papildomos– jų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė (už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų; už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje; už ypatingą darbų pobūdį.)

Tikslinės:

  1. Nėštumo ir gimdymo– moterims 70 k.d. iki gimdymo ir 56 k.d. po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų 70 k.d.). Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos.
  2. Tėvystės atostogos– vyrams laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sukaks vienas mėnuo.
  3. Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai- pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis.
  4. Mokymosi:

4.1. darbuotojams, stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti - po 3 dienas kiekvienam egzaminui.

4.2. darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka įregistruotose aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, pagal šių mokyklų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos:

4.2.1. eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti - po 3 dienas kiekvienam egzaminui;

4.2.2. įskaitoms pasirengti ir laikyti - po 2 dienas kiekvienai įskaitai;

4.2.3. laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi - tiek dienų, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose;

4.2.4. diplominiam (bakalauro, magistro)darbui baigti ir ginti - 30 k.d.

4.2.5. valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti - po 6 dienas kiekvienam egzaminui.

5. Kūrybinės- suteikiamos disertacijai užbaigti, vadovėliams rašyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kūrybinių atostogų trukmę, suteikimo ir apmokėjimo tvarką reglamentuoja įstatymai, darbo ir kolektyvinė sutartis.

6. Valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti- darbuotojai atleidžiami nuo darbo: įgyvendinti rinkimų teisės; pakviesti į ikiteisminio tyrimo įstaigas, į prokuratūrą ir teismą liudytoju, nukentėjusiuoju, specialistu, vertėju ar kviestiniu, visuomeninės organizacijos arba darbuotojųkolektyvo atstovu; atlikti donoro pareigų ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkami darbuotojai atleidžiami nuo darbo iki 6 d.d. per metus kvalifikacijai kelti, dalyvauti profesinės sąjungos renginiuose ir kt.

7. Nemokamos:

7.1.  darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų - iki 14 k.d.;

7.2. darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų – iki 30 k.d.;

7.3. moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai - tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;

7.4. neįgaliajam – iki 30 k.d. per metus;

7.5. darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį,kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas – iki 30 k.d. per metus šalių suderintu laiku;

7.6. darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį – tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;

7.7. santuokai sudaryti – ne mažiau kaip 3 k.d.;

7.8. mirusio šeimos nario laidotuvėms – ne mažiau kaip 3 k.d.

37. Kaip išleisti darbuotoją mokytis.

Mokymosi atostogos suteikiamos darbuotojams:

  1. darbuotojams, stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti - po 3 dienas kiekvienam egzaminui.
  2. darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka įregistruotose aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, pagal šių mokyklų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos:

2.1. eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti - po 3 dienas kiekvienam egzaminui;

2.2. įskaitoms pasirengti ir laikyti - po 2 dienas kiekvienai įskaitai;

2.3. laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi - tiek dienų, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose;

2.4. diplominiam (bakalauro, magistro)darbui baigti ir ginti - 30 k.d.

2.5. valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti - po 6 dienas kiekvienam egzaminui.

Darbuotojas darbdaviui turi pateikti:

  1. mokslo įstaigos patvirtinantį dokumentą-pažymą, kur studijuoja;
  2. mokymosi įstaigos kvietimą, išvykimui studijų skirtam laikui;
  3. prašymą išvykimui į studijas.

Darbuotojams, kurie mokosi, laiko stojamuosius egzaminus į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas turėdami įmonių siuntimus, už suteikiamas mokymosi atostogas šios įmonės moka ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, o darbuotojams, kurie laiko stojamuosius egzaminus ar mokosi savo iniciatyva, mokėjimo už mokymosi laiką klausimas sprendžiamas kolektyvinėse sutartyse arba šalių susitarimu.

38. Kokios darbuotojo teisės jam sergant.

Darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas neįgalumas.

Darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingais dėl bendro pobūdžio susirgimų, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kai jie dėl laikino nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip 120 (kalendorinių) dienų iš eilės arba ne daugiau kaip 140 dienų per pastaruosius dvylika mėnesių

Draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją darbuotojo laikino nedarbingumo atveju.

Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe, toks laikotarpis bus ir nedarbingumo atveju.

39. Kada reikia sudaryti kolektyvinę sutartį.

Įmonės kolektyvinė sutartis –rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų.

Pasirašant kolektyvinę sutartį, darbuotojus atstovauja įmonės profesinės sąjungos. Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos, darbuotojams atstovauja darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime.

Pagal Darbo kodeksą kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatomos šios sąlygos:

  1. darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo;
  2. darbo apmokėjimo (kompensacijų, garantijų ir lengvatų suteikimo);
  3. darbo ir poilsio laiko;
  4. saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo;
  5. profesijos, specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo;
  6. įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo tvarkos;
  7. šalių tarpusavio informavimo ir konsultavimo;
  8. kitos šalims svarbios darbo, ekonominės ir socialinės sąlygos bei nuostatos.

Taip pat įstatymais neribojama galimybė vesti derybas dėl darbuotojų išdirbio normų nustatymo.

Suderintą kolektyvinės sutarties projektą tvirtina darbuotojų susirinkimas.

Sutartį pasirašo darbdavio ir darbuotojų atstovai.

Įmonės kolektyvinė sutartis nuo jos pasirašymo taikoma visiems tos įmonės darbuotojams.

Įmonės kolektyvinė sutartis gali būti:

  1. Terminuota (nustatomas jos galiojimo terminas);
  2. Neterminuota (galioja iki naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo).

Įmonės kolektyvinė sutartis gali būti keičiama, pildoma ir nutraukiama tik kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka.

40. Ar reikalinga išankstinė registracija, norint dalyvauti “Versli Lietuva” renginiuose?
Ne, išankstinė registracija nereikalinga.

41.  Kur galima gauti daugiau informacijos apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimą kitose ES šalyse? 
Daugiau informacijos galite rasti Valstybinės Mokesčių Inspekcijos (VMI) internetinėje svetainėje adresu http://www.vmi.lt/lt/?itemId=10814668. Taip pat, galite kreiptis trumpuoju mokesčių informacijos numeriu 1882.

42. Ar pasirinkęs individualią veiklą pagal pažymą galėsiu įdarbinti žmones ir prekiauti alkoholiu?
Taip - asmenis galėsite įdarbinti pagal darbo sutartį. Ne - prekyba alkoholiu ar tabaku yra licencijuojama, tad Jūs privalote steigti juridinį asmenį (UAB, AB, IĮ )

43. Jei savivaldybės ar valstybės institucijos darbuotojas negali prisijungti su turimais slaptažodžiais prie Saugios pranešimų dėžutės (PD) ar Turinio Valdymo sistemos (TVS)
Prašome Jūsų prisijungus prie Portalo www.verslovartai.lt skilties SUSISIEKITE SU MUMIS pasirinkus temą Techniniai klausimai nurodyti savo problemą.Su Jumis susisieks „Versli Lietuva“ darbuotojas.

 

 
 
 
Verslo gidas
Eksporto gidas