Eksporto rizikos minimizavimas
Prekiaujant vietinėje ir užsienio rinkose atsiranda rizika, kuri iškyla visose prekybos etapuose: pradedant nuo žaliavų pirkimo, prekių gamybos, sandėliavimo, jų gabenimo ir baigiant pirkėjo įsipareigojimų vykdymu.
Sėkmingas eksporto sandorio užbaigimas reiškia savalaikį ir tikslų importuotojo įsipareigojimų įvykdymą. Tam didelės įtakos turi teisingas mokėjimo formų pasirinkimas, gautinų sumų monitoringas bei kruopštus finansinių instrumentų pasirinkimas prekiaujant su užsienio partneriais. Išskiriamos dvi mokėjimų formos: išankstinis ir atidėtas mokėjimas. Viena iš pastarojo finansinių instrumentų - prekinis kreditas "atvira sąskaita" - naudojama dažniausiai, nes išankstinis apmokėjimas ir akredityvai jau nebėra apmokėjimo sąlygos, kuriomis galima konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Pirkėjai Vakarų Europoje yra įpratę, kad tiekėjai juos kredituotų, tad prekiaudami su Lietuvos įmonėmis jie tikisi, kad panašias sąlygas suteiks ir Lietuvos eksportuotojai.
Apmokėjimo už prekes nustatymas "atvira sąskaita" susijęs su komercine rizika, t.y. visada egzistuoja didesnė ar mažesnė tikimybė, kad užsienio pirkėjas dėl įvairių priežasčių gali nevykdyti savo įsipareigojimų (neapmokėti už prekes).
Prekinio kredito draudimas yra vienas efektyviausių eksporto rizikos minimizavimo instrumentų. Prekinio kredito draudimas:
-
Leidžia sumažinti neapmokėjimo už užsienio pirkėjams išsiųstą produkciją riziką, kuri perduodama valdyti draudimo bendrovei;
-
Apsaugo nuo nenumatytų nuostolių;
-
Suteikia galimybę papildyti įmonės apyvartines lėšas banko paskolomis, kai išsiųstų užsienio pirkėjams prekių pagrindu bankai atidaro kreditines linijas, o jų padengimas užtikrinamas apdraudžiant užsienio pirkėjų neatsiskaitymo riziką (plačiau apie tai - žr. toliau);
-
Suteikia eksportuotojams galimybę pasiūlyti pirkėjams palankesnes apmokėjimo sąlygas ir tuo pačiu įgyti papildomą konkurencinį pranašumą užsienio rinkose;
-
Užtikrina stabilius pinigų srautus be didelių sukrėtimų;
-
Sumažina blogų skolų administravimo kaštus.
Apyvartinių lėšų papildymas banko paskolomis
Pirkėjų kreditavimo augimas yra pagrindinė priežastis, sąlygojanti padidėjusį įmonės poreikį apyvartiniam kapitalui. Įmonės gali neturėti pakankamai užstato paskoloms iš bankų gauti. Prekinio kredito draudimo polisas gali būti viena iš užstato formų, leidžianti gauti finansavimą iš banko.
Išsiuntus prekes užsienio pirkėjui, kuriam yra taikomas atidėto mokėjimo terminas, susidaro debitorinis įsiskolinimas, kurio pagrindu bankai gali atidaryti kredito liniją. Paskolos padengimo šaltinis yra pirkimo-pardavimo sandoryje numatyti pirkėjų mokėjimai už pristatytas prekes. Jeigu pirkėjas neatsiskaito už gautas prekes, tuomet eksportuotojas gali susidurti su paskolos grąžinimo bankui problema. Todėl prekinio kredito draudimo įmonė, pagal bankui pateiktą prekinio kredito draudimo polisą, įsipareigodama atlyginti nuostolius dėl užsienio pirkėjo įsipareigojimų nevykdymo, kaip tik ir užtikrina paskolos grąžinimą.
Naudojant prekinio kredito draudimo polisą kaip garantą banko paskolos grąžinimui užtikrinti, draudimo išmokos gavėju tampa bankas. Prekinio kredito draudimo įmonė padengia banko patirtus nuostolius nustatyto atsakomybės limito ribose pagal eksportuotojo pateiktą prekių išsiuntimą liudijančią sąskaitą.
Naudingos nuorodos:
