> Sėkmės istorijos
Verslo pradžia Eksporto plėtra Leidimai verslui Verslo angelų fondo I partneris Arvydas Strumskis apie sėkmingą verslą SOLVIT tinklas
Sėkmės istorijos

Gediminas Stonys, IĮ „SGS Trade“ direktorius Gediminas Stonys, IĮ „SGS Trade“ direktorius

Jei žmogus tikrai turi verslininko gyslelę, užsispyrimo ir aiškų tikslą, anksčiau ar vėliau pradės savo verslą, įsitikinęs plungiškis Gediminas Stonys, įmonės „SGS Trade“, teikiančios spausdintuvų kasečių pildymo bei remonto paslaugas, direktorius.

Sėkmės istorijos

  • „Integrated Optics“ direktorius E.Pabrėža: „Sparnų“ nauda – kompetentingo darbuotojo įgijimas“
     

    Pasibaigęs „Verslios Lietuvos“ organizuotas jaunųjų eksporto lyderių projektas „Sparnai“ – sukūrė 650 000 Eur vertės ir besiplečiančioms Lietuvos įmonėms atvėrė 47 rinkų duris. Jaunuoliams tai buvo galimybė įgyti neįkainojamos patirties ir įsidarbinti Lietuvoje, o įmonėms – naudojant nedidelius resursus gauti motyvuotą ir kvalifikuotą specialistą. Vienos iš „Sparnų“ programoje dalyvavusių įmonių „Integrated Optics“ vadovas Evaldas Pabrėža labiausiai vertino – profesionalią pagalbą. Įmonės savininko teigimu, didžiausia iš „Sparnų“ gauta nauda – tai, kad pavyko su „sparniuku“ sutarti dėl nuolatinio darbo įmonėje - rašo portalas 15min.lt.

     

    Suteikta puiki galimybė

    Ultra kompaktiškų lazerinių šaltinių ir išmanios lazerių valdymo elektronikos kūrimo bei gamybos įmonės „Integrated Optics“ vadovas E.Pabrėža tikino, kad „Sparnai“ buvo puiki galimybė įmonėms patyrinėti naujas rinkas. „Taip pat tai buvo proga į savo komandą pritraukti kvalifikuotą žmogų. Matėme, kad tie jauni žmonės jau turi patirties įvairiose srityse ir gali įmonėms pasiūlyti itin naudingų dalykų. Mūsų „sparniukas“ turėjo patirties biotechnologijų srityje. Tai sritis, kurioje mūsų klientai jau dirbo, o mes apie ją išmanėme dar nepakankamai. Būtent todėl jaunuolio atėjimas į komandą mums buvo labai naudingas“, – kalbėjo „Integrated Optics“ direktorius.

     

    Paklausus, kiek laiko truko „sparniuko“ adaptacija prie komandos, prie naujų darbų, E.Pabrėža atsakė – apie mėnesį. „Viskas priklauso, matyt, nuo to, kokias užduotis pavedi įvykdyti. Mes nekėlėme reikalavimų įsigilinti į mūsų produktą, jo specifiką ar pan.

     

    Jam patikėjome verslo plėtros, santykių su distributoriais, jų sąlygų aptarimo, audito ir pan. klausimus. Iš tiesų, jis yra labai kompetentingas, „Verslios Lietuvos“ mokymuose ir kitose įmonėse įgyta patirtis jam padėjo puikiai susitvarkyti su minėtomis užduotimis. Tam, kad visiškai „įsivažiuotų“, jam prireikė kokio mėnesio“, – pasakojo verslininkas.

     

    Nauda – pats „sparniukas“

    Įvardyti naudą konkrečia suma pinigų, anot E.Pabrėžos, jo verslo srityje nelengva. „Sparniukas“ anot, „Integrated Optics“ vadovo atliko labai daug ir naudingo darbo. „Jam buvo patikėti paruošti įmonę dalyvauti trijose parodose. Tai – tikrai nelengvas darbas. Tam, kad įmonė gerai pasirodytų parodoje, reikia nemenkai paplušėti.

     

    Be to, „sparniukas“ suorganizavo apie 100 B2B susitikimų su partneriais, kurių metu buvo aptariami jau konkretūs pasiūlymai. Ir tai užėmė tik kokių 30 proc. jo darbo, taigi – rezultatai puikūs. Nežinau, ar kuris iš dirbančiųjų įmonių būtų tokių pasiekęs per tokį laiką“, – gerų žodžių jaunam specialistui negailėjo E.Pabrėža.

     

    Vis dėlto, didžiausia nauda „Integrated Optics“ įvardijo paties „sparniuko“ atradimą. E.Pabrėžos teigimu, rasti komandai tinkamą, motyvuotą ir kvalifikuotą žmogų – labai sunku. „Labai džiaugiuosi tuo, kad pavyko su „sparniuku“ sutarti, kad liktų mūsų įmonėje nuolatiniam darbui“, – tikino dalyvavimu „Sparnų“ programoje patenkintas E.Pabrėža.

     

    Įvairi patirtis

    Apie „Sparnų“ programą kalbėjęs „Integrated Optics“ įmonės „sparniukas“ Simonas Stankus vienu didžiausių projekto privalumų įvardino suteiktą galimybę įgyti patirties trijose skirtingose įmonėse: „Tai buvo labai naudinga, manau, tai galiu sakyti visų dalyvių vardu. Atėję į „Verslią Lietuvą“ mes galvojome, kad apie eksportą žinome daug. Ši programa parodė, kad mokytis visada yra ko.

     

    Vienu iš didžiausių privalumų įvardinčiau suteiktą galimybę dirbti trijose skirtingų sričių įmonėse. Visų pirma, tai leido mokytis vis naujų dalykų, sužinoti, ko nežinome ir kuria kryptimi turime judėti. Antra, labai gera patirtis kas pusę metų išlipti iš komforto zonos, tai grūdina, kalbant tiek apie darbą, tiek apie įsiliejimą į naują komandą.“

     

    S. Stankus dėkojo „Integrated Optics“ įmonei už tai, kad nesistengė jo kuo labiau supažindinti su sudėtingais produktais, o leido jam atsiskleisti toje srityje, kurioje vaikinas turėjo patirties.

     

    „Esu labai dėkingas „Integrated Optics, kurie nesistengė manęs išmokyti visko apie lazerius, o rado nišą, kurioje aš galiu jiems padėti. Manau, tai yra labai geras pavyzdys visoms technologijų kompanijoms, kad skirtingus darbus turi dirbti skirtingi žmonės. Kalbu apie tai, kad sudėtingus produktus gaminančioms įmonėms yra reikalingi ne tik geri specialistai, bet ir geri pardavėjai“, – dėstė „Sparnų“ dalyvis.

     

    S. Stankus teigė, kad sutarimas ir toliau dirbti kartu tarp jo ir „Integrated Optics“ pasiektas abipusiu noru. „Aš dirbau maksimaliai, kiek tik galėjau, o pati įmonė man suteikė puikią aplinką. Kai komanda yra puiki, ir darbas sekasi geriau“, – pasakojo vaikinas. S.Stankaus džiaugėsi, kad įmonė įvertino jo pastangas ir pasiūlė likti tęsti pradėtų darbų.

  • Šiaulietės verslas – šventė miestiečiams ir miesto svečiams
     

    ,,Mano verslas – tai nesibaigianti šventė”, - teigia Justina Dranginytė-Stočkė, pristatydama savo renginių ir švenčių organizavimo įmonę “Spalvingi renginiai“. Šiaulių universitete ši jauna moteris įgijo edukologijos magistrantūros laipsnį, o po to kurį laiką dirbo kaimo mokyklėlėje. Dar studijų metais Justina dirbo užsienyje, tad atsiradus galimybei ši jauna veržli moteris ir vėl išvyko į Londoną. Galiausi įvairi patirtis ne tik nepakišo jai kojos, bet ir padėjo pamatus sėkmingam verslui.

     

    Į Lietuvą sugražino meilė

    Justina pasakoja, kad iš Londono į Lietuvą ji sugrįžo dėl meilės. Iš pradžių ji pradėjo dirbti anglų kalbos dėstytoja Šiaurės Lietuvos kolegijoje, o vėliau įsidarbino Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijoje. Jau tada jai teko organizuoti įvairius renginius, bendrauti su kitų organizacijų atstovais.

     

    Kas yra verslas Justina suprato, tapusi Šiaulių pramonininkų asociacijos vykdančiąja direktore. “Atrodo, jog pats gyvenimas viską numatė, kryptingai vesdamas mane nuosavo verslo link,”-  sako šiandien sėkmingai veikiančios bendrovės savininkė. Ji labai vertina sukauptą įvarią gyvenimo patirtį, kurią įgavo dar prieš įkurdama savo įmonę.

     

    Kiekviena diena virsta švente

    “Romantiškoji šios srities pusė kartais yra ir varginanti, nes tai emociškai stiprus uždavinys: įgyvendinti kažkieno svajonę taip, kad tai būtų viena įsimintiniausių jų dienų,”- atskleidžia verslininkė. Vis dėlto, Justina džiaugiasi, darydama tai, ką moka geriausiai, o galimybė padėti kitiems žmonėms švęsti gyvenimą ir ją pačią kasdien užkrečia šventine nuotaika.

     

    Tobulėti ir mokytis Justiną moko pats verslas. Vis reiklesni užsakovų pageidavimai kelia jai įdomius iššūkius bei skatina kūrybiškumą. O niekada nestovintis vietoje gyvenimas išmoko originalumo. Besisukdama versle, ji taip pat suprato - pažintys ir bendravimo įgūdžiai ateina tik per laiką, o subręsti tada, kai užplūsta nenumaldomas pokyčių noras.

     

    Įkvėpė nepasiduoti

    Itin konstruktyvios pagalbos steigiant įmonę, renkantis verslo formatą jaunai verslininkei suteikė VšĮ „Versli Lietuva“ atstovė Mažeikiuose, Radviliškyje ir Naujojoje Akmenėje Auksė Vizbarienė.  Sukauptos žinios, įgytos dalyvaujant VšĮ ,,Verslios Lietuvos” organizuojamuose seminaruose, pavyzdžiui ,,Pardavimų organizavimas – kaip parduoti orą‘‘, ,,Rinkodara‘‘ ir ,,Kaip suformuoti geriausią komandą‘‘, Justinai labai pasitarnavo vėliau vystant savo verslą.

     

    Renginių organizavimo verslas yra labai rizikingas bei reikalaujantis itin greitų ir efektyvių sprendimų, nes juose ir mažos smulkmenos gali tapti rimtais trikdžiais, Justina susiduria su daug iššūkių, tačiau visus juos priima. Būtent VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktoriaus Dovydo Varkulevičiaus pasakyti žodžiai: „Jei jis po pirmos nesėkmės nenuleidžia rankų, tai yra pasmerktas sėkmei,” iki šiol įkvepia Justiną nepasiduoti.

  • Internetinės drabužių parduotuvės įkūrėja: svarbiausia - žinojimas, kad tu gali!
     

    Internetinės drabužių parduotuvės www.atrodykstilingai.lt įkūrėja Justina Šabanaitė, sprendimo dirbti sau toli gražu nesigaili – verslauti mergina svajojo nuo mažų dienų. Šia kryptimi moteris judėjo kryptingai – baigė verslo administravimo studijas, dirbo pagal įgytą specialybę. Prabėgus kuriam laikui J.Šabanaitė suprato, kad nori dirbti tiesiog sau ir laikas pradėti įgyvendinti idėją.

     

    Kokią sritį pasirinkti, moteriai klausimų nekilo – visada domėjosi drabužiais, naujausiomis stiliaus tendencijomis, todėl nusprendė įkurti internetinę parduotuvę. J.Šabanaitė nepabijojo ir didžiulės konkurencijos. Užsiimančiųjų panašia veikla apstu, tačiau moteris pasiryžo klientus sužavėti ne tik drabužių, bet ir pačios internetinės parduotuvės elegancija bei subtilumu.

     

    J.Šabanaitė priminė, kad vien sugalvoti verslo idėją – toli gražu ne visas darbas. „Tada prasideda detalesnės informacijos paieška internete. Mane domino viskas: nuo ko pradėti verslą internete, kaip užfiksuoti norimą veiklos vykdymą, kaip išrašyti sąskaitas faktūras, ar vykdant veiklą yra būtinas kasos aparatas ir begalė kitų klausimų. Naršydama internete radau Verslios Lietuvos svetainėje esančią pradedantiems verslininkams skirtą rubriką. Net nesvarsčiusi parašiau jiems laišką su visais man rūpimais klausimais. Man pagelbėjo vyr. projektų vadovė Agneta Viktoravičiūtė, jos dėka gavau atsakymus į visus rūpimus klausimus“, – pasakojo el. parduotuvės įkūrėja.

     

    Sunkumų, J.Šabanaitės teigimu, buvo – ir mažesnių, ir didesnių. Teko pradėti su minimaliais finansais, sugalvoti tinkamą pavadinimą, susitvarkyti reikiamus dokumentus ir pan., tačiau, verslininkė pabrėžė, kad atkakliai siekiant tikslo, viskas įmanoma.

     

    Be to, J.Šabanaitės teigimu, verslą reikėtų vertinti ne tik pinigine išraiška, juk svarbus ir vidinių ambicijų siekimas bei saviraiška. Anot verslininkės, vienas svarbiausių verslo suteikiamų dalykų – žinojimas, kad tu gali!

  • Plungiškė verslo ėmėsi užgrūdinta gyvenimo negandų
     

    Kas svarbiau imantis nuosavo verslo - jaunatviškas maksimalizmas ar gyvenimiška patirtis? „Optimalaus amžiaus pradėti verslą turbūt nėra“, -  sako Birutė Petrauskienė, kuri sėkmingai vysto veiklą trečius metus – yra įkūrusi sveikatos mokymus teikiančią įmonę „Higimeda“.

     

    „VšĮ „Plungės ligoninė“ išdirbau 36 metus, skubios pagalbos skyriuje. Dėl pablogėjusios sveikatos ir padidinto darbo krūvio išėjau iš darbo ir vis pagalvodavau apie savo įmonę. Esu veikli, turėjau pakankamą žinių bagažą, reikiamų gebėjimų, turėjau patirties ir norėjosi jas panaudoti bei realizuoti save“, - prisimena B.Petrauskienė.

     

    Jos verslo idėja - vykdyti privalomuosius sveikatos mokymus. Dvi šiai veiklai reikalingas licencijas B.Petrauskienė turėjo, bet jai reikėjo dar vienos. Specializacijos moteris laukė 3 metus, bet tuo pat metu ruošė medžiagą būsimoms paskaitoms, domėjosi kaip pradėti verslą.

     

    „Vyro išdavystė privertė labiau pasitikėti savimi ir imtis ryžtingų veiksmų. Gyvenimas ties tuo nesibaigia, tai mane dar labiau užgrūdino. Nusprendžiau nepalūžti, nedejuoti ir neraudoti, o imtis veiksmų. Pinigų neturėjau. Mokslams, įmonei įkurti ir mokymo priemonėms įsigyti reikėjo kelių dešimčių tūkstančių litų. Plungės darbo biržoje sužinojau, kad turint negalią, galimą teikti paraišką gauti paramai pagal „Savarankiško užimtumo rėmimo“ programą. Kaip pildyti projekto paraišką, verslo planą konsultavausi su VšĮ „Versli Lietuva“ atstove Plungėje, pasinaudojome ir verslo plano skaičiuokle“, - pasakoja B.Petrauskienė.

     

    Pradinį kapitalą įmonei įsteigti skyrė sūnus. Vaikai, draugai B.Petrauskienę palaikė morališkai ir neleido nuleisti rankų.„Su gerų žmonių pagalba įkūriau įmonę. Įmonės steigimo klausimais daug padėjo VšĮ „Versli Lietuva“ atstovė Plungėje Gražina Lukošienė. Nors ir tikrai nelengva žengti pirmus verslo žingsnius, bet tikrai verta, jeigu turite realią idėją, svajonę - kaip kad aš turėjau“, - skatina B.Petrauskienė.

     

    Moteris veiklą vykdo trečius metus ir toliau bendradarbiauja su VšĮ „Versli Lietuva“ atstove Plungėje, kreipiasi, jei iškyla klausimų, susijusių su verslu - moterys visada randa geriausią sprendimą. Per UAB “Higimeda“ gyvavimo metus privalomuosius sveikatos mokymus išklausė daugiau nei 3500  žmonių. Apklausos rodo, kad žmonės lieka patenkinti dėstoma medžiaga, vaizdo priemonėmis, įgyjama praktika. B.Petrauskienė džiaugiasi, jog gali perduoti žinias kitiems, suteikti svarbios informacijos, kad darbuotojai išklausę kursus, žinias pritaikys savo darbovietėse.

     

    „Ko išmokau iš gyvenimo? Jis tęsiasi: reikia gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Užsidaro durys, atsidaro langas... Svarbu norėti, tikėti ir domėtis“, - šypsosi B.Petrauskienė.

  • Menas neparduoti savo idėjos arba 5 mėnesių galerijos sėkmės formulė
     

    “Idėja kurti internetinę meno platformą  (kaip ir dauguma gerų idėjų) kilo važiuojant automobiliu” – dar ir dabar šypsosi Paulius Mekionis, vienas Luxart.club galerijos įkūrėjų. - Praėjus metams, atrodo, kad tuomet mūsų idėja buvo utopinė, ir smagiai pasijuokę nė velnio negalvojom, kad po metų turėsime ne tik internetinę meno galeriją kiekvieną mėnesį sulaukiančią daugiau kaip 6 tūkstančių unikalių vartotojų, bet kartu turėsime savo darbo vietą prestižinėje „Pilies galerijoje“ Vilniuje, kartu su besikuriančia autorizuotų paveikslų reprodukcijų parduotuve prekybos centre „Ozas”.

     

    Verslas prasidėjo nuo reklamos mamai

    O viskas prasidėjo, kai Paulius ir Martynas baiginėdami verslo informacijos studijas Vilniaus Universitete nusprendė užsiimti Martyno mamos, dabar jau žinomos tapytojos Eurikos Urbonavičiūtės, darbų rinkodara. Vaikinai netruko sukurti internetinį Eurikos puslapį, išleisti autorės biografinę knyga, surasti partnerių besidominčių autorės kūryba užsienyje, padėti suvaldyti socialinių tinklų paskyras bei tapti geriau matomai internete.

     

    Vasarą aktyviai padirbėję meno rinkoje, iki tol patirties joje neturėję kurso draugai, sugebėjo 5 kartus išauginti autorės paveikslų pardavimus ir padidinti jos žinomumą. Supratę, jog meno rinka lietuviškame internete vis dar žengia pirmuosius žingsnius, Paulius i Martynas nusprendė pritaikyti sukauptą patirtį ir žinias sukurdami savo galeriją internete.

     

    “Tuomet mus lydėjo sėkmė. Turėjome Eurikos užnugarį, bet vis tiek jautėmės “žali”. Neįsivaizdavome nuo ko pradėti, neturėjome jokių buhalterinių ar teisinių žinių. Buvo tik idėja, kuri iš viso verslo starto komplekto atrodė pati suprantamiausia, tačiau reikėjo kurti verslo infrastruktūrą nuo A iki Z” – pažymi Martynas Bacevičius.

     

    Sudomino skelbimas "Facebook'e"

    Teisinės veiklos formos parinkimas, buhalterija, sutartys, mokesčiai, autorių honorarai – tai tik maža dalis iššūkių su kuriais susidūrė idėjos vystytojai. Visai atsitiktinai socialininame tinkle „Facebook“ pamatę “Verslios Lietuvos” skelbimą apie nemokamą pagalbą jaunam verslui, būsimieji galeristai nedvejojo ir suprato, kad tai gali padėti atsikratyti daugybės galvos skausmų, trukdančių pradėti veiklą.

     

    “Vos tik užmezgę kontaktą su “Verslios Lietuvos” konsultantais, supratome, jog čia dirba savo darbą išmanantys profesionalai, kurie kasdien susiduria su jauno verslo problemomis” – atsimena P.Mekionis. “Supratome, jog norėdami daugiau laiko skirti savo idėjos vystymui, galime visiškai pasitikėti valstybės iniciatyva ir jauno verslo lengvatomis”, – tęsia M.Bacevičius.

     

    Šiandien vaikinai džiaugiasi sutaupę daugybę laiko ir rūpesčių steigdami mažąją bendriją, suradę optimaliausią honorarų išmokėjimo modelį autoriams bei gavę visą informaciją, susijusią su mokesčių lengvatomis jaunam verslui. “Šiandien kuriant verslą, didžiausias stabdis yra ne verslo vystymas, bet būtent elementarių žinių trūkumas, kaip tą verslą įsteigti ir teisingai valdyti. Neįsivaizduojame, kuriame verslo proceso etape būtume šiandien be “Verslios Lietuvos” konsultacijų”, – tikina P.Mekionis.

     

    Atsisakė investicijos

    Su tvirtai padėtais pamatais šiandien galeristai džiaugiasi kasdien augančiomis verslo apimtimis ir plėtra. “Jeigu prieš metus, kas nors būtų pasakęs, jog po 5 mėnesių galerijos veiklos atsiras pirmieji susidomėję investuotojai, kurie bus linkę investuoti 100 tūkstančių eurų ir mes sugebėsime tų pinigų atsisakyti, turbūt niekas nebūtų patikėjęs”, – įspūdžiais dalijasi Martynas.

     

    “Nesame prieš investicijas, tiesiog supratome, kad šiandien galime valdyti įmonę dviese. Nežinome ar pasielgėme teisingai, bet giliai viduje jaučiame, kad kol kas daug ką galime patys”, – tvirtina P.Mekionis.  Galeristai prasitarė, kad geriausi partneriai jiems yra žmonės iš meno pasaulio – tai mūsų klubo menininkai bei būsima Luxart.club partnerė – „Pilies Galerijos“ direktorė Danguolė Stachura, su kuria vaikinai ketina toliau vystyti savo idėją ir pasiekti užsienio rinkas.

     

    5 mėnesius nuo oficialaus atidarymo skaičiuojančios meno galerijos Luxart.club įkūrėjai vienbalsiai tikina, jog kuriant verslą nėra svarbiausia turėti geriausią įmanomą verslo scenarijų  su visais aiškiais nežinomaisiais, daug svarbiau daryti, tai, kuo tiki ir palikti baimę keliančius veiksnius profesionalams, kurie galiausiai parodys, jog baimės yra tik mažos problemos, stabdančios nuo sėkmės.

  • „Yzio kartos“ įkūrėja N.Narsaitė: „Rūšiuodama pomidorus supratau – darysiu viską, kad ten negrįžčiau“
     
    „Yzio kartos“ įkūrėja N.Narsaitė: „Rūšiuodama pomidorus supratau – darysiu viską, kad ten negrįžčiau“

    „Svarbu žinoti, kur esi ir kur nori būti. Geriausiai save gali pažinti tokioje situacijoje, kurioje niekada nesitikėjai atsidurti – taip galėčiau pasakyti po savo darbo patirties Anglijoje. Iki tol nežinojau, ką norėčiau dirbti baigusi studijas, o kartais apimta kažkokios plintančios emigracijos ekstazės, vis pagalvodavau apie vadybininkės darbą Londono parduotuvėje. Dabar sėdžiu prie savo projektų ir po dešimt, ir po keturiolika valandų per dieną. Malonus darbas yra kartu ir laisvalaikis. Kai pažvelgiu per savo buto langą, matau – esu ten, kur ir norėjau būti“, – pasakoja savo sėkmės istoriją Neringa Narsaitė.

     

    (Ne)tikroji laimė

    Londono parduotuvėje taip ir nedirbau, tačiau trumpai pažinti emigracijos skonį teko. Nors studijų metais tikrai negyvenau kaip daugelis studentų „ant grikių dietos“, galėjau lankytis įvairiuose renginiuose ir pati organizuoti vakarėlius tėvų išlaikomame nuomotame bute, po pirmo kurso nusprendžiau vasarą padirbėti viename Anglijos fabrike.

    Dabar juokinga prisiminti save šeštą ryto įšokusią į purviną kombinezoną ir atrinkinėjančią sveikus pomidorus iš supuvusių, nuo kurių mane vėliau dar ir alergija apėmė. Tada nesijuokiau.

    Iki to, ką turi dabar, reikėjo nueiti ilgą ir sunkų kelią. Paradoksalu, bet berūšiuodama pomidorus ir supratau, kas man yra laimė. Žinojau, padarysiu bet ką, kad tik nereikėtų ten grįžti.

     

    Į galvą įsileidžiame demonus

    Gerai nepasvarsčiusi įstojau į žurnalistikos specialybę, kuri man nuo pirmųjų mėnesių buvo tikra katorga. Studijų programa nebuvo bloga, tai aš buvau bloga tai studijų programai. Netrukus supratau, kad ne į tas roges įšokau, bet perstoti į kitas studijas atrodė tiesiog nesuvokiama.

    Dabar galvoju, kad jei ne mano studijos, kuriose nemačiau savęs, nebūčiau užsirašiusi į pirmuosius žurnalistikos kursus ir neatlikusi praktikos vienoje redakcijoje.

    Vėliau sekė universiteto radijas, kuriame praleidau trejus nuostabius metus. Buvo baisu, galvojau, turėsiu kalbėti tiesioginiame radijo eteryje savo akivaizdžiai girdima gimtąja tarme, bet viskas buvo paprasčiau nei maniau.

    Mes dažnai patys į savo galvą įsileidžiame įvairius demonus, nors iš tiesų tereikia išlįsti iš savo kiauto ir tave visi mielai priims. Pradėjau rašyti straipsnius radijo tinklalapiui, o radiją palikau kaip naujienų redaktorė, kuri mokė kitus studentus rašyti straipsnius ir organizavo jiems mokymus.

     

    Svajonių darbas

    Dar dvejus metus pradirbau kolegijoje, tą laikotarpį gali vadinti „kiečiausia“ patirtimi. Turėjau įveikti daug iššūkių, vadovauti aukštosios mokyklos senbuviams, nepasiduoti intrigoms. Susidoroti su jais sekėsi gerai, tačiau jaučiau, kad ten ne mano vieta.

    Prieš išeidama iš darbo susipažinau su „Verslios Lietuvos“ atstove regione Egle, kuri mane uždegė idėja kurti savo įmonę. Ji nuoširdžiai patikėjo mano idėja ir nuolat ragino veikti: konsultavo juridinės formos pasirinkimo, mokesčių klausimais, padėjo užpildyti įmonės steigimo dokumentus.

    Šiuo metu esame pasirašę Metinės Globos sutartį, tad nuolat konsultuoja įvairiais mokesčių, apskaitos, sutarčių, finansavimo, darbuotojų įdarbinimo ir apskritai verslo plėtros klausimais. Manau, jog konsultacijų dėka verslo nesėkmės rizika sumažėja iki minimumo, nes visi žingsniai apskaičiuoti ir pamatuoti. Dažnai daug kas iš pažįstamų sakė, kad nerizikuočiau, nes verslas pasmerktas žlugti, bet aš neklausiau.

    Tiesa, susidūrusi su sunkumais vis galvodavau, kad reikia atsisakyti šitos idėjos, bet jau kitą dieną vėl nerdavau į avantiūras.

    Tai tęsėsi kelis mėnesius, kol pradėjau gauti pajamas iš savo veiklos. Iš pradžių persikrausčius gyventi į Vilnių, teko imtis neapmokamų komunikacijos projektų, kad susirasčiau naujų pažinčių, kad turėčiau ką įrašyti į savo agentūros portfolio. Per du mėnesius nuo įmonės „Yzio karta“ įkūrimo taip įsisukau į darbus, kad net sunku pagalvoti, jog galėčiau daryti ne tai, ką dabar darau.

    „Yzio karta“ – komunikacijos agentūra, kurioje dirba žmonės su nežabota fantazija, originaliomis idėjomis, siekiantys, kad įmonės ir jų klientai rastų vieni kitus greičiau bei paprasčiau. Džiaugiuosi, kad per 4 mėn. pavyko surasti ne tik kelias smulkias įmones-klientes, bet ir 5 stiprius partnerius bei 1 ilgalaikį klientą.

    Viską padariau savo jėgomis – po įmonės įsteigimo per 4 mėn. neinvestuota jokių finansų į įmonę, partnerių ir klientų ieškota pasitelkus tik savo gebėjimus.

    Ką reiškia sėkmė versle? Kai dėl kokybiškų paslaugų tavo įmonę rekomenduoja partneriai ir klientai kitiems. Būtent tokios rekomendacijos ir padėjo neinvestavus pinigų užsidirbti pirmuosius finansus. Žinoma, sudėtinga, kai esi stiprus vienoje srityje, o kitose nesi toks gabus, reikia nemažai ir greit mokytis. Bet užsispyrus viskas įmanoma ir sėkmė paprastai priklauso nuo paties įdėtų pastangų.

    Visada svajojau turėti darbą, kuriame nereikės dirbti nuo aštuonių ryto iki penkių valandų vakaro. Dabar sėdžiu prie savo projektų ir po dešimt, ir po keturiolika valandų per dieną. Malonus darbas yra kartu ir laisvalaikis. Kai pažvelgiu per savo buto langą, matau – esu ten, kur ir norėjau būti.

  • Verslas gimė iš meilės šunims
     

    „Sėkmė versle man - tai visu pirma laisvė daryti tai, kas teikia džiaugsmą ir būti savo laiko šeimininku. Įgyvendinti savo idėjas, džiaugtis net ir pačiais mažiausiais žingsneliais einant pirmyn. Tai galimybė pakeisti tai, kas atrodė nepakeičiama. Suteikti galimybę žmonėms parodyti, kad visgi alternatyvų yra. Ir jos netgi kur kas geresnės nei galėjo atrodyti iš pradžių. Galų gale skubėti žinant, kur skubu“, - sako Inga Andrulevičienė, įmonės „Rafus“, prekiaujančios maistu šunims, įkūrėja.

     

    I.Andrulevičienė sako, kad yra viena iš daugelio tų, kurie dirbo didelėse įmonėse kol atėjo diena, kai suprato, jog karjeros, pripažinimo neužtenka ir nebeliko šypsenos kasryt važiuojant į darbą ar lekiant iš vieno svarbaus susitikimo į kitą ne mažiau svarbesnį. Tuomet moteris ir nusprendė imtis savo verslo.

     

    „Turiu du šunis Japonų akitą Michiko ir Samojedę Akirą, kažkada šėriau jas sausu maistu. Nežinojau, kad yra alternatyvų. Kartą viena veisėja, šunis veisianti jau daugiau kaip 20 metų paklausė: „O kam šerti šunis sausu maistu su kuo daugiau mėsos, jei galima juos šerti tiesiog mėsa?“. Tada ir pradėjau maistą savo šunims gaminti pati. Klausiau veisėjos, veterinarų patarimų, domėjausi, skaičiau ir palaipsniui pradėjau kurti savus receptus. Su didele atsakomybe rinkau produktus, skaičiavau jų proporcijas, kad maistas būtų pilnavertis ir subalansuotas“, - pasakoja I.Andrulevičienė.

     

    Palaipsniui tokiu šunų maitinimo būdu susidomėjo draugai – jie irgi norėjo natūraliu maistu šerti savo augintinius, bet pritrūkdavo laiko ir ryžto tuo užsiimti. Didėjant susidomėjusiųjų ratui I.Andrulevičienė suprato, kad atrado veiklą, kuria nori užsiimti. „Su nerimu, bet ryžtingai palikau darbą didžiausiame prekybos tinkle, kur dirbau privačių prekių ženklų vadove Baltijos šalims ir ėmiausi nuosavo verslo. Taip iš didelės meilės šunims gimė prekės ženklas „Rafus“ ir mano maža įmonėlė, gaminanti natūralų maistą šunims“, - prisimena I.Andrulevičienė.

     

    Pradėti verslą I.Andrulevičienei padėjo VšĮ „Versli Lietuvos“. „Niekad neužsiėmus verslu kyla begalės klausimų: nuo ko pradėti, kokį verslo modelį pasirinkti, kokie jų pliusai ir minusai, kaip teisingai užpildyti steigimo dokumentus elektroninėje erdvėje ir begalės kitų. Visus juos sprendžiant sulaukiau „Verslios Lietuvos“ konsultantų pagalbos, išsamių patarimų ir labai konkrečių atsakymų į iškilusius klausimus. Pati domėdamasi ir rinkdama informaciją būčiau sugaišusi nepalyginamai daugiau laiko. Dabar verslui jau įsibėgėjus su malonumu apsilankau „Verslios Lietuvos“ renginiuose. Džiaugiuosi paprastu, bet labai informatyviu naujienlaiškiu, kurį visad perskaitau. Jaunam verslui kiekviena galimybė yra labai svarbi, o ypač ta, kuria galima pasinaudoti taupiai leidžiant įmonės lėšas. Tad visad stengiuosi nepraleisti aktualių nemokamų seminarų ir konferencijų“, - patirtimi dalijasi I.Andrulevičienė.

     

    VšĮ „Versli Lietuva“ I.Andrulevičienei iki šiol yra pirmas kontaktas, kuriuo ji pasinaudoja iškilus bet kokiam klausimui versle – pradedant mokesčiais ir eksporto skatinimo galimybėmis, baigiant paprasčiausiu deklaracijos pildymu.

     

    „Verslios Lietuvos“ indėlis ugdant žmonių savimonę ir drąsą užsiimti verslu yra labai reikšmingas. Kartais nedidelio spyrio ar sėkmės istorijos užtenka tam, kad žmogus žengtų pirmąjį žingsnį. Juk jei darai, anksčiau ar vėliau tikrai pavyksta. „Versli Lietuva“ moko, atveria akis ir duris, ištiesia ranką, kai būna nedrąsu ir įkvepia, nes kartais net ir didžiausiems optimistams ateina juodų dienų“, - įsitikinusi I.Andrulevičienė.

  • Bakalauro darbą pavertė tarptautiniu verslu
     

    Uteniškiai Donatas Gudelis ir Kristina Pelėdaitė mokslus krimto Danijoje, darbo patirtį kaupė skirtingose įmonės įvairiose užsienio šalyse, tačiau pribrendus kurti nuosavą verslą, jaunuoliai jo ėmėsi gimtajame mieste ir įkūrė Mažąją Bendriją (MB) „Virtuali lokalizacija“.

     

    Donatas ir Kristina kurti bendrą verslą – padėti el. verslams plėstis į naujas rinkas - sugalvojo dar studijuodami Danijoje, Kopenhagos dizaino ir technologijos mokykloje. Iš pradžių savo idėją jie plėtojo rašydami bakalauro darbą, kurio tema „SaleSupply“ entry strategy to Baltic States“ („SaleSupply“ įėjimo į Baltijos šalių rinką strategija“). Už šį darbą jaunuoliai gavo aukščiausius įvertinimus, kitą dieną po aukštojo mokslo diplomų įteikimo grįžo į Lietuvą ir ėmėsi verslo.  

     

    Steigti įmonę Utenoje Donatas ir Kristina nusprendė dėl mažesnių nei Vilniuje kaštų. Daugiau nei pusmetį veikiančioje įmonėje šiuo metu dirba apie 10 žmonių. Kiekvieną mėnesį verslas plečiasi, o uteniškiai laužo stereotipus įrodydami, kad sukurti ir išvystyti inovatyvų verslą galima ir provincijoje.

     

    Verslo pradžioje, kaip ir daugelis verslo naujokų, jaunuoliai susidūrė su problemomis, jiems trūko praktinių žinių. Tačiau Donatas ir Kristina buvo gavę VšĮ "Versli Lietuva" pirmųjų verslo metų krepšelį, todėl Utenos verslo informacijos centre nemokamai gavo visas jiems reikalingas konsultacijas.  

     

    MB „Virtuali lokalizacija”, yra agentūros “BalticIn” partnerė, kuri teikia el. verslo lokalizacijos paslaugas Baltijos ir Skandinavijos šalyse. Uteniškiai padeda el. parduotuvėms ar kitiems el. verslams plėstis į naujas rinkas. Didžiausia jų vertė yra vietinės rinkos žinios. Komandą sudaro vietiniai el. komercijos specialistai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, bei partneriai kurie dirba visoje Skandinavijoje. Paslaugų spektras labai platus – nuo naujos rinkos tyrimo, el. parduotuvės lokalizacijos, vietinio marketingo iki klientų aptarnavimo vietine kalba.  Įmonė išsiplėtė į Latviją ir Estiją, artimiausiu metu ketina plėstis ir į Lenkiją.

     

  • Greitai augantys „Pelikanai“
     
    Greitai augantys „Pelikanai“

    Dar studijų metais 22 metų Aurimui ir bendraamžiui Lukui kirbėjo mintis pradėti nuosavą verslą. Gyvenimas studentų bendrabutyje jiems patiko labiau nei mokslai kolegijoje, tačiau susikaupę, būsimi verslo partneriai, pabaigė studijas ir gavo diplomus. Vaikinai, po paskaitų ir dažnai per jas dirbdavo įvairius darbus, gaudavo papildomų pajamų. Studijų metais jie suprato, kad dirbti kitiems nenori. Jie taip pat žinojo, kad norint pradėti verslą reikia originalios idėjos, kuri turi „šauti“ netikėtai, neplanuotai ir tada jau reikia dirbti su ja, atiduodant 100% jėgų. Tačiau Aurimas ir Lukas, idėjos atžvilgiu, nutarė padaryti atvirkščiai. Gyvenant Vilniuje ir besimėgaujant studijų metais, buvo nesunku susipažinti su miestu. Pažinę Vilnių, Lukas ir Aurimas atkreipė dėmesį į didžiulę konkurenciją turinčią, transporto rinką. Taip kilo idėja patiems imtis šio verslo ir atsidaryti mažąją bendriją „Pelikanai“, kuri teikia perkraustymo, krovimo ir pervežimo paslaugas. Vaikinai siekia įrodyti, kad persikraustyti galima greitai, pigiai, profesionaliai ir svarbiausiai - be streso. Visoms paslaugoms yra suteikiama garantija. „Pelikanų“ komandai aukštą paslaugų kokybę užtikrinti padeda noras, kad klientai būtų patenkinti suteiktomis paslaugomis ir galėtų šias paslaugas rekomenduoti kitiems. „Mes nežiūrime į užsakymus kaip į vienkartinę naudą,  siekiame lojalaus kliento“ - sako Lukas.

    MB „Pelikanai“ steigėjai Aurimas ir Lukas žino: „Visada yra malonu, kuomet tavo pastangos atsiperka, o tavo darbą palydi patenkinto kliento šypsena“. „Pelikanai“ visuomet laukia atsiliepimų apie suteiktas jų paslaugas ir siekia tobulėti. Iki mažosios bendrijos atidarymo buvo kilę daugybė klausimų susijusių su mokesčiais, buveine, buhalterija ir net marketingu. Atsakymus ir daugiau patarimų vaikinai rado Všį „Versli Lietuva“.  Susipažinę su Vilniaus regiono atstovu Šarūnu Šlimu, verslo pradžia pasirodė kur kas paprastesnė nei iki tol. Šis žmogus padėjo užtikrinti, kad vaikinai tobulėtų, suteikė jiems daug naudingos informacijos. „Bendraujant su Šarūnu įgauni patirties, kurios vertė yra didžiulė. Pradedant ir išlaikant verslą sėkmingu, atsiranda žinių ir patirties, kurios neįgausi mokantis aukštojoje mokykloje.. o Všį „Versli Lietuva“ teikiamos paslaugos yra naudingos visiems, kurie nori versle judėti pirmyn“ – sakė Aurimas.

    Veiklą Vilniuje pradėję nuo minimalaus biudžeto, viską sukūrę savo rankomis ir geriausių draugų pagalba, vaikinai įvykdė išsikeltus tikslus: plečia veiklą kituose Lietuvos miestuose ir mąsto apie papildomą transportą. „Pelikanai“ domisi naujais projektais, toliau konsultuojasi su VšĮ „Verslia Lietuva“ , brėžiasi naujus tikslus, kuriuos sieks įgyvendinti. MB „Pelikanai“ įkūrėjai džiaugiasi surizikavę, o visiems turintiems idėją ar matantiems galimybių esamose rinkose, linki nedvėjoti būti drąsiems.

  • Modelių paieškos sistemą „Bescouted“ sukūręs D.Leilionas: „Pajutau šios paslaugos poreikį“
     
    Modelių paieškos sistemą „Bescouted“ sukūręs D.Leilionas: „Pajutau šios paslaugos poreikį“

    Ne vienerius metus fotografija užsiimančiam Deividui Leilionui startuolio idėja kilo keliaujant po Indonezijoje esančią įspūdingą Balio salą. Fotografas sumanė įgyvendinti seniai svajotos profesionalios fotosesijos idėją, tačiau saloje negalėjo nei rasti vietos modelių, nei gauti jų kontaktų. Taip gimė mintis sukurti „Bescouted“ – sistemą, kurioje galėtų registruotis viso pasaulio fotografai, modeliai, vizažistai bei kiti grožio ir mados industrijos atstovai. D.Leiliono ir jo bendraminčių idėja jau sudomino ir tarptautinės arenos atstovus, gegužės pradžioje vykusioje startuolių mugėje „LOGIN Startup Fair“ „Bescouted“ sulaukė potencialių investuotojų dėmesio.

    Gimė savaime

    Minėta situacija, kai sunku rasti reikiamų resursų, ir paskatino D.Leilioną galvoti apie startuolį, taip ir kilo fotografų, mados ir grožio industrijos atstovų bendravimo platformos idėja. „LOGIN Startup Fair“ renginyje, pamenu, vieni iš besiklausančiųjų mūsų pristatymo sakė: „Tai jūsų sistema kažkas panašaus į „Facebook“, tik skirta modeliams ir fotografams.“ Juokdamasis atsakiau, kad kažkas panašaus“, – apie sukurtą bendravimo sistemą kalbėjo D.Leilionas.

    „Bescouted“ įkūrėjas teigė, kad geriausiai šios platformos aktualumą ir naudingumą supranta būtent išvardintų sričių atstovai. „Tokios bendravimo sistemos šioms industrijoms, mano nuomone, reikėjo jau seniai. Naudojantis mūsų sukurta sistema galima rasti vienoje ar kitoje vietoje dirbančius ar gyvenančius modelius, fotografus bei kitų profesijų atstovus.

    Iš karto gali pasiūlyti jiems idėją ir susitarti, išsiaiškinti, patinka ji žmogui ar ne. Svarbu, kad platformoje pamatai ir iki tol jų nuveiktus darbus, gali įvertinti, tinka tau tie žmonės ar ne. Be to, tai itin gera terpė talentų paieškoms, ten užsiregistruoja ir talentingi, tačiau dar didelės praktikos šioje sferoje neturintys žmonės“, – neabejojo startuolio įkūrėjas.

    Sparčiai tobulinama

    Dabartinė „Bescouted“ versija, prie kurios prisijungė daugiau kaip 3000 modelių, fotografų ir kitų mados sričių specialistų, anot D.Leiliono, tik pradžia. Dabar siekiama, kad „Bescouted“ platforma taptų dar interaktyvesnė. „Dirbame, kad mūsų sistemoje užsiregistravęs vartotojas galėtų čia įkelti visą savo projektą. Turiu minty, parašyti kur, kada jis vyks, kiek modelių, vizažistų ar fotografų reikia. Tokiu atveju, žmonės galės ne tik matyti, kokie projektai vyksta, pavyzdžiui, rytoj Vilniuje. Tačiau ir tai, kiek kokių žmonių jau yra prisijungę ir kiek dar trūksta“, – netolimos ateities vizijas pasakojo verslininkas.

    Startuolio įkūrėjas pasakojo, kad jo idėja sulaukia vis daugiau dėmesio, beje – jau ir tarptautinio. Verslios Lietuvos organizuotame renginyje „LOGIN Startup Fair“ D.Leilionas savo idėją pristatė verslo pristatymo konkurse „LOGIN Startup Pitch Challenge“, taip pat turėjo net 6 individualius susitikimus su potencialiais investuotojais. Dėl kokios sumos yra deramasi, verslininkas tikino nenorintis atskleisti, kol galutinai nesukirsta rankomis.

    Svarbu būti matomam

    „Bescouted“ įkūrėjas tikino, kad norint sėkmingai vystyti savo verslą itin svarbu tinkamai žengti pirmus žingsnius. „Šiuo klausimu esu labai dėkingas „Versliai Lietuvai“. Internete informacijos apie startuolius ir verslus galima rasti labai daug, tačiau jie man padėdavo iškilus labai konkrečiam klausimui. Jų dėka susipažinau ir su kitais startuoliais, kurių praktiniai patarimai taip pat buvo labai naudingi“, – neabejojo D.Leilionas.

    Startuolio įkūrėjas pabrėžė, kad labai daug naudos duoda visi startuolių renginiai, tik būtina jiems pasiruošti. „Vieni ateina tik pasižiūrėti, kiti ateina ten su konkrečiais tikslais. Šiam „LOGIN'ui“ aš labai ruošiausi. Jau iš anksto buvau suderinęs susitikimus su potencialiais investuotojais, taigi – ir gavau didelės ne tik teorinės, bet ir praktinės naudos“, – tikino D.Leilionas.

    Verslininkas teigė, kad sistemos „Bescouted“ tikslas – tapti itin populiariu grožio, fotografijos ir mados industrijos atstovų bendravimo įrankiu pasaulyje. Sulaukus investicijų, D.Leiliono teigimu, bus pradėta žvalgytis į vieną madų sostinių – Londoną, dar tolimesnėje ateityje gal ir į Ameriką.

  • Paskaitos studentams nesutrukdė pradėti verslą
     

    21 metų KTU ir VDU studentai Saulius Klusauskas ir Ieva Vizbaraitė kauniečiams pasiūlė užsienyje labai populiarią, tačiau Lietuvoje dar mažai girdėta pramogą – užduočių kambarį  „Break Free“, iš kurio ištrūkti, pasitelkus visus penkis žmogaus pojūčius, žūtbūt reikia per valandą. 2014 m. lapkritį mažąją bendriją „Ištrūk“ įsteigę Saulius ir Ieva iki šiol negali atsidžiaugti, kad viso to ėmėsi. Ši labai demokratiška pramoga tinka draugams, šeimoms, bernvakariams, mergvakariams, gimtadienių šventimui, įmonių komandų formavimui.

    Jaunuoliai sako, kad savo verslą pradėti Lietuvoje yra nesunku, turint reikiamų žinių ir kontaktų. Tačiau nuolat laukia ir netikėti iššūkiai. Su jais susitvarkyti padeda įvairios tam skirtos programos ir projektai,  suteikiantys reikalingas žinias, pagalbą, galimybę gauti konsultacijas pradedantiems verslą.

    Saulius su Ieva kaip VšĮ “Versli Lietuva” įgyvendinamo Verslo pradžios krepšelių projekto dalyviai nemokamai naudojosi Kauno „Verslininkų namų“, teikiamomis konsultacijomis ir paslaugomis bei  mokymais jiems aktualiomis temomis.

    Jau seniai abiejų jaunųjų verslininkų noras buvo turėti savo verslą. Ieva dar mokyklos laikais dalyvavo Junior  Achievement vykdomoje programoje ir buvo įkūrusi mokinių mokomąją bendrovę (MMB) "Revrita", perrašinėjančią mėgėjiškus video kasetes į DVD diskus, kuri Lietuvoje laimėjo geriausios 2011 metų MMB titulą ir keliavo į Europos mokomųjų bendrovių mugę Norvegijoje  atstovauti  Lietuvą. Saulius visada žinojo, kad nenori dirbti kitiems, todėl jam nuosavas verslas buvo labai patrauklus. Paslaugų sektorius visada traukė, todėl išgirdus apie užduočių kambario idėją užsienyje labai greitai nusprendė ją įgyvendinti Kaune. Kol kas dirba dviese, tačiau planuoja kiek vėliau plėstis,  atidaryti antrą kambarį. Malonu, kai darbas virsta malonumu nesvarbu kiek laiko jame praleidžiama.

  • Kmokų sėkmė: kaip originalus produktas augina verslą
     

    Nuo idėjos iki verslo – beveik metai laiko. Tiek laiko užtruko unikalaus produkto  idėjos „išgryninimas“ ir technologijos tobulinimas, gamybos linijos kūrimas, o tuomet jau beliko tik pradėti verslą. Šitaip susikūrė UAB „Kmokas“, gaminantis mažus saldžius burbuliukus – kmokus.

    Kmokai yra panašūs į dirbtinius žuvies ikrus, tačiau gali būti pagaminti iš bet kokio skysčio, pagal kliento poreikius. Klientai jau spėjo „atrasti“ braškių, persikų, mėtų ar juodųjų serbentų skonio kmokus. Kmokais galima puošti desertus, konditerijos gaminius, dėti į kokteilius, pagardinti įvairius pieno produktus ar tiesiog jais smaližiauti.

    Įmonės ir produkto pavadinimas pasirinktas ne atsitiktinai – jį išrinko vaikai. Tiesiog nėra tokio žodžio, kuris tiksliai atspindėtų įmonės gaminamą produkciją, nors variantų buvo tikrai ne vienas: saldūs ikrai, burbuliukai, apvalūs želiukai, burbuliukai – guminukai, tačiau nei vienas iš jų negalėjo tiksliai apibūdinti naujojo produkto. Buvo nuspręsta sukurti naują žodį ir prekės ženklą. „Sugalvojome daug įvairių, nieko nereiškiančių žodžių, panaršėm internete, kad tie žodžiai nieko nereikštų, o tuomet jau sprendimą patikėjom vaikų teismui – taip atsirado UAB „Kmokas“ ir kmokai“ – apie visiškai naujo produkto atsiradimą pasakoja UAB „Kmokas“ įkūrėjas ir vadovas Liudas Rainys.

    Pasak jaunojo verslininko, verslo pradžia niekada nebūna lengva, ypač kai reikia susidurti su buhalterija, darbų sauga, leidimais verslui bei panašiais dalykais. „Čia man itin padėjo „Verslios Lietuvos“ konsultantai. Pradedant verslą trūko žinių, tad pasinaudojau, galima sakyti, visais portalo verslovartai.lt įrankiais ir funkcijomis:  kontroliniais klausimynais bei verslo atmintine „Maisto prekių parduotuvė", verslo plano skaičiuokle. Be abejo, buvo labai naudinga konsultantų pagalba bei pirmųjų metų verslo krepšelio paslauga, kuria pasinaudojau kurdamas verslą“, – pasakoja L. Rainys.

    Susitvarkęs visus leidimus,  L. Rainys jau galėjo pradėti veiklą 2014 m. spalio pabaigoje. „Teko judėti labai greitai, nes jau lapkričio pradžioje laukė Litexpo maisto prekių ir gėrimų paroda, kurioje nusprendėme dalyvauti. Praktiškai per savaitę teko susikurti įmonės stendą, surasti pakuotes produktui, paruošti etiketes ir dar daugybę kitų dalykų. Buvo tikrai smagu! Po parodos pajudėjo ledai, kadangi buvome pastebėti ne tik paprastų vartotojų, tačiau ir kitų gamintojų“, - aktyvų verslo startą prisimena „Kmoko“ savininkas.

    Verslininkas pasakoja turintis planų ir artimiausiai ateičiai: technologiją ketinama pritaikyti ne tik maisto pramonėje. Įmonė jau bendradarbiauja su žvejais ir siekia sukurti skystį, kuris „patiktų“ žuvims. Tokį skystį pavertus kmokais, juos bus galima naudoti kaip masalą žvejybai. „Žinoma, tam reikės papildomų investicijų, nes bus reikalinga nauja gamybos linija, tačiau tikrai neketiname sustoti“, - artimiausius planus atskleidžia L. Rainys.

  • Aktyvaus ir neįprasto laisvalaikio organizatoriai sparčiai augina verslą
     

    Giedrius Bunevičius kartu su žmona Inga Kupetyte-Bunevičiene Kaune įkūrė UAB „Miegantys drambliai”. Tai - laisvalaikio praleidimo centras, skirtas laipiojimu susižavėjusiems žmonėms. Įmonės įkūrėjus  laipiojimas paviliojo kaip hobis dar studijų laikais. Giedrius įgijo sporto trenerio kvalifikaciją Lietuvos sveikatos universitete, o Inga yra diplomuota edukologė. Pradžioje jie  subūrė bendraminčių klubą, įsirengė nedidelę salę savo ir klubo poreikiams, kurioje galėjo užsiimti mėgstama veikla. Bendraminčių daugėjo ir jie po kelerių metų jau nebeišsiteko klubo salėje,  reikėjo plėstis. Be to, ši veikla sutuoktinius taip įtraukė, jog jie ėmė mąstyti apie savo verslą. Po 7-erių klubo veiklos metų jo įkūrėjai nusprendė visiškai atsidėti šiai veiklai ir įkurti didžiausią ir moderniausią boulderingo (laipiojimo rūšis) salę Lietuvoje ir net Baltijos šalyse.

    Keletą pastarųjų metų Giedrius ir Inga ieškojo naujos didelės erdvės ir galimų finansavimo šaltinių savo verslui. Vieno renginio metu Kaune sužinojo apie galimybę pradėti jauną verslą su VšĮ „Versli Lietuva“ pagalba, pasinaudojant verslo pradžios krepšeliu jaunimui. Nuo to prasidėjo realūs veiksmai, o 2014 m. vasarą jie jau kėlėsi į naujas patalpas ir savo pačių nuostabai statėsi didžiausią laipiojimo sieną - svajonė po truputį ėmė virsti realybe. Jaunieji verslininkai sako esą labai dėkingi patarti ir pakonsultuoti niekada neatsisakiusiems pagal verslo pradžios krepšelį dirbantiems UAB „FINDEP“ konsultantams, nuostabiai savo komandai - daug ką visi darė savo rankomis ir jėgomis, kartu įdėjo daug meilės į šią veiklą ir tai jaučia kiekvienas čia užsukęs. 

    Šioje salėje vyksta ne tik laipiojimo užsiėmimai ir treniruotės, bet ir kineziterapeuto vedamos mankštos, edukacinės programos mokinių ir studentų grupėms, organizuojami vaikų ir suaugusiųjų gimtadieniai bei įmonių laisvalaikio renginiai. Kiekvienas užsukęs čia gali jaukiai išgerti kavos ar arbatos, prisijungti prie nemokamo bevielio interneto, pavartyti knygą ar žurnalą, žaisti stalo žaidimus ar šiaip maloniai atsipūsti - tam skirta atskira erdvė balkone su vaizdu į salę ir į šalia esantį Draugystės parką.  

    Šiuo metu įmonėje dirba 12 žmonių. Rugsėjo 1 d. startavusiam verslui su kiekvienu mėnesiu sekasi vis geriau, žmonių daugėja. Čia lankosi žmonės iš visos Lietuvos, atvyksta sportininkai iš Klaipėdos ir Vilniaus klubų, kaimyninės Latvijos ir Kaliningrado srities. Apie „Miegančius dramblius” kasdien sužino vis daugiau kauniečių, ieškančių neįprastų laisvalaikio leidimo būdų šaltais žiemos vakarais. 

  • „Aromatinės rankų darbo žvakės“ – kaip idėja virto verslu
     

    „Turbūt ne vienas pagalvojame, kaip būtų smagu, įdomu turėti kažką savo, o ne dirbti kažkam kitam. Pamąstydavau ir aš, bet, kaip ir daugelis, nesiryžau ilgą laiką žengti šio žingsnelio. Vis dėlto, 2013 m. gruodį ėmiausi ir pradėjau. Tai buvo pradžia visko, ką dabar pasiekiau, bet tikrai nežadu tuo apsiriboti.“ – taip savo verslo sėkmės istoriją pradeda Inga Čižienė, „Aromatinių rankų darbo žvakių“ įkūrėja.

    Verslininkė pasakojo atsitiktinai internete pamačiau namuose darytas žvakes 2013 m. gruodį. Iškart kilo mintis - kodėl nepabandžius ir pačiai? Inga nusipirko parduotuvėje žvakių, perlydė. Taip ir gimė jos pirmoji žvakė, daryta su ledo kubeliais. Daug kam patiko, atsirado prašančių parduoti, tokių žmonių vis daugėjo. Tai ir padrąsino pradedančiąją verslininkę.

    Štai tada kilo problema - kaip legalizuoti veiklą, iš kur imti medžiagų, kvapų (Inga sako norėjusi gaminti aromatines žvakes), kaip susirasti, kas prekiaus šiomis žvakėmis? Moteris pasakoja neturėjusi supratimo, nuo ko pradėti. Tuomet ji kreipėsi į VšĮ „Versli Lietuva“ atstovę regione Rasą Kulevičienę, kuri mielai sutiko padėti – pasidalino patarimais, kaip legalizuoti veiklą, kokius reikės mokėti pagrindinius mokesčius, kaip ieškoti tiekėjų, prekybos taškų. „Tai buvo didelė pagalba ir paskata judėti pirmyn. 2014 m, kovą jau turėjau dokumentus, leidžiančius gaminti ir prekiauti žvakėmis bei vaško gaminiais“, - sakė I.Čižienė.

    Pirmiausia verslininkė pradėjo bendradarbiauti su Lietuvos įmonėmis, kurios tiekia kvapus, žvakių dagčius ir vašką. Šiandien ji jau bendradarbiauja ir su Vokietijos bendrove, kuri jai tiekia dažus, bei amerikiečiais, iš kurių perkami kvapai.

    „Kaip sakoma, vienas lauke – ne karys. Manau, kad šis posakis tinka ir „Aromatinių rankų darbo žvakių“ sėkmės istorijoje. Be VšĮ „Versli Lietuva“ nebūčiau tiek nuveikusi ir užmezgusi tiek naudingų verslo ryšių. Šaunu, kad yra tokia įstaiga, kuri suteikia profesionalią pagalbą ir padrąsinimą siekti savo užsibrėžto tikslo ar svajonės. Mano istorija – konkretus pavyzdys, kaip kartais netikėtai atrandi savo stichiją, kurioje gali realizuoti save ir turėti savo versliuką. Prisiminusi pirmąją žvakę, net nusišypsau ir pačiai malonu, kiek pažengiau pirmyn per gana trumpą laiką“, - apibendrina I.Čižienė.

  • VšĮ „Versli Lietuva" kontaktų paieškos paslauga atvėrė kelius naujoms ilgalaikėms partnerystėms Didžiojoje Britanijoje
     

    UAB „Megrame International“ – viena didžiausių langų, durų, vitrinų, žiemos sodų, konstrukcijų iš plastiko, medžio ir aliuminio bendrovių, eksportuojančių savo produkciją į užsienį, toliau aktyviai plečia savo veiklą Didžiojoje Britanijoje. Pasinaudojusi VšĮ „Versli Lietuva" teikiama kontaktų paieškos paslauga, „Megrame International“ užmezgė naujus perspektyvius kontaktus ir sudarė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis su dviem stambiomis Didžiosios Britanijos bendrovėmis. 

    „Buvome vieni pirmųjų langų gamintojų Lietuvoje, pradėjusių eksportuoti savo gaminius į Didžiąją Britaniją, turime sukaupę labai didelę darbo patirtį šioje šalyje. Dirbame labai sėkmingai, nes mūsų įmonė orientuojasi tik į aukščiausią kokybę, siūlo platų gaminių asortimentą. Mums ši rinka gerai žinoma ir pažįstama, todėl kreipdamiesi į VšĮ „Versli Lietuva“ išreiškėme labai konkrečius pageidavimus, kokių naujų partnerių ieškome. „Versli Lietuva“ ir LR Ūkio ministerijos komercijos atašė efektyviai padėjo užmegzti kontaktus su vietinėmis įmonėmis, su kuriomis jau sutarėme dėl ilgalaikio bendradarbiavimo“, - sakė UAB „Megrame International“ akcininkas Agnis Magelinskas.

    Pasak LR Ūkio ministerijos komercijos atašė Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje Andriaus Nikitino, surasti reikiamus kontaktus šiai įmonei pavyko gana greitai, nes turimas kelerių metų įdirbis ir nuolat palaikomi kontaktai su vietinės rinkos bendrovėmis leido operatyviai pasiūlyti sprendimą. „Pavyko suderinti abipusį interesą, kuris baigėsi puikiais rezultatais – ilgalaikio bendradarbiavimo sutartimis“, - sakė A.Nikitinas.  

    Pasak A. Magelinsko, „Verslios Lietuvos“ ir komercijos atašė A. Nikitino pagalba užmezgant kontaktus su naujaisiais partneriais buvo labai svarbi, nes padėjo gerokai paspartinti kelią iki konkrečių susitarimų ir partnerystės. „Naujieji partneriai įvertino mūsų gaminių kokybę, platų asortimentą ir tai, jog Didžiosios Britanijos rinkoje nesame naujokai. Vis dėlto, vietinės bendrovės labai atidžiai tikrina būsimus partnerius bei renka rekomendacijas. Solidžių valstybės įstaigų ir jų atstovų tarpininkavimas suteikia papildomo svorio  bei padeda paspartinti šį gan sudėtingą procesą“, - sakė A. Magelinskas.   

    A.Magelinskas tiki naujų partnerysčių perspektyvomis. „Viena iš bendrovių, su kuria bendradarbiausime, yra labai senas tradicijas turinti prekybos įmonė. Tai – šeimos  verslas, todėl jie įvertino tai, kad ir mūsų įmonė yra panaši, kad sutampa mūsų vertybės. Džiugina ir kita partnerė – statybos bendrovė, kuriai aktualūs mūsų gaminiai“, - kalbėjo  UAB „Megrame International“ akcininkas.

    „Verslios Lietuvos“ teikiama potencialių prekybos partnerių kontaktinių duomenų paieškos paslauga (5 užsienio įmonių, kurios yra išreiškę susidomėjimą bendradarbiavimu su Lietuvos įmone, kontaktai) apima konsultacijas dėl tinkamo įmonės prisistatymo ir informacijos pateikimo konkrečioje rinkoje ir 5 užsienio įmonių kontaktinių duomenų paiešką, kurios potencialiai domėtųsi bendradarbiavimu su pristatyta Lietuvos įmone.

  • Panevėžyje teikiamos šveicariškus standartus atitinkančios dantų gydymo paslaugos
     

    Aistė Navikienė – „VISI DANTYS" odontologijos klinikos direktorė bei gydytoja odontologė - periodontologė teigia, kad po studijų, turėjo kvietimą  tęsti karjerą Šveicarijoje, tačiau apsisprendė gydytojos praktiką tęsti gimtajame mieste - Panevėžyje.

    Jau pirmaisiais studijų metais žinojau, kad turėsiu savo verslą. Iki svajonės išsipildymo sekė ilgi metai mokslų. Šešerius metus truko įgyti gydytojo odontologo specializaciją, dar po trejų metų įgijau gydytojo periodontologo specialybę. Studijų metais nuolat vykau stažuotis į kitas šalis: Didžiąją Britaniją, Italiją, JAV, Vokietiją, Šveicariją. Per penkerius gydytojo praktikos metus dirbau 7 odontologijos gydymo įstaigose ir kiekvienoje jų mačiau trūkumų. “Labiausiai liūdino tai, kad labai daug dantų gydymo paslaugų yra nekokybiškos, nors už jas mokami dideli pinigai” – pirmąsias mintis apie verslą prisiminė verslininkė. „Laikydamiesi aukštos gydymo kultūros ir sugebėdami kokybiškai atlikti tai, ko nepadaro kitos gydymo įstaigos, tikrai turėsime didelį patenkintų pacientų ratą” – sako A. Navikienė UAB „Aukštaitijos implantologijos klinika“ direktorė. Mano požiūrį į verslą patvirtina Iljos Laurso mintys - ”Jei kepėjas nusprendė, kad gali užsidirbti iš to, jog naudos prastesnį cukrų ar į tešlą įmaišys ne tokio gero, kaip įprastai, sviesto, jo išlaidos bus kur kas mažesnės. Iš kitokių ingredientų iškeptas tortas gali skirtis labai nedaug. Deja, pirkėjas tai pastebės ir kito gaminio iš šio kepėjo nebepirks.” 

    Pradėti nuosavą verslą tikrai baugino, nes 10 metų gilinausi tik į dantų gydymo subtilybes, tad apie verslo niuansus nieko nesupratau. Pagalbos kreipiausi į VšĮ „Versli Lietuva" ir gavau pasiūlymą pasinaudoti "Pirmųjų verslo metų paslaugų krepšeliu". Viskas prasidėjo nuo tinkamų patalpų ieškojimo, jų projektavimo, įrangos paieškų. “Pirmenybę teikiau vokiškai įrangai, dėl jos patikimumo ir itin didelio preciziškumo”, – teigia Aiste Navikienė. „VISI DANTYS” klinikos gydytojų komanda itin didelį dėmesį skiria gydymo planavimui. Mes pirmi Panevėžyje turime patį šiuolaikiškiausią rentgeno aparatą, kuris visuomet naudojamas planuojant gydymą dantų implantais. Tačiau patarimai ir konsultacijos verslo klausimais tikrai labai pravertė. Drąsino jau pats žinojimas, kad prireikus konsultaciją gausiu.

    Tikiuosi, kad VšĮ „Versli Lietuva“, kaip patikimas partneris ateityje taip pat prisidės prie sėkmingai pradėto verslo plėtojimo.

  • Milijoniniai sandoriai iš „InterSolar Europe 2014“ parodos
     

    Šių metų birželio mėnesio pradžioje vykusioje „InterSolar Europe 2014“ parodoje „Versli Lietuva“ organizuotame nacionaliniame stende dalyvavo 5 Lietuvos įmonės – „Baltic Solar Solutions“, „Baltic Solar Energy“, „Via Solis“, „Precizika“ ir „Protechnology“. Parodoje užmezgus tikslinius kontaktus trijų Lietuvos įmonių ViaSolis, Baltic Solar Solutions ir Baltic Solar Energy, dirbančių su vienu prekės ženklu „SoliTek“, atstovybė Vokietijoje jau pasirašė susitarimų parduodant „stiklas-stiklas“ tipo modulius už daugiau nei 3 milijonus eurų.

    Lietuvos „SoliTek“ ofisas šiuo metu turi pasirašęs kontraktų už 15 tūkst. EUR., netolimoje ateityje planuoja pasirašyti kontraktų už dar maždaug 40.000 EUR., o Vokietijos atstovybė iki 2015 metų vidurio tikisi užbaigti derybas dėl kito, 30 MW (~18.000.000 Eur.) projekto. Pagrindinės pardavimų šalys: Austrija, Švedija, Vokietija, Šveicarija  ir Turkija.

    Be to, įmonės taip pat džiaugiasi, kad „SoliTek“ šiais metais buvo nominuotas „InterSolar Europe Awards“ apdovanojimuose, ir iš maždaug 120 įmonių pateko į pirmąjį dešimtuką – tai didelė nauda jų naujam prekiniam ženklui.

    „Versli Lietuva“ atstovai parodos metu per tris dienas padėjo įmonėms susitikti su daugiau nei 300 potencialių klientų iš 35 šalių. Pirmiausia susidomėjusiems būdavo pristatytas Lietuvos nacionalinis stendas, jo koncepcija, stende dalyvaujančios įmonės, tuomet sužinojus besidominčiojo poreikius būdavo organizuojamas susitikimas su konkrečios įmonės atstovais.  Taip buvo pristatoma Lietuva, galimybės verslui, atsinaujinančios energetikos sektorius. „Versli Lietuva“ atstovai lydėję delegaciją, pastebi, kad tai labai specifinė, tikslinė sektoriaus paroda, didžioji dauguma lankytojų profesionalai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad praktiškai visi parodos lankytojai domėjosi Europietiška produkcija (Made in EU), todėl srautas Lietuvos stende buvo ypač didelis, o ir pats Lietuvos stendas – bokštas, pagamintas iš nestandartinių saulės modulių su lietuviškomis žaliomis celėmis, ypač traukė lakytojų akis. 

  • Kai noras turėti nuosavą veiklą virsta realybe
     

    Prieš pusantrų metų palikusi darbus sostinėje 28 metų Sandra Kuprevičiūtė su vyru Antanu persikraustė į Kėdainius ir įkūrė MB „Sulčių fabrikas”. Šiam žingsniui ryžosi, nes visada svajojo ir kalbėjo apie savo nuosavą veiklą. Sandra anglų filologijos ir integruotos komunikacijos studijas baigė Kaune. Po to trejus metus dirbo viešajame sektoriuje komunikacijos specialiste. Jos vyras – informacijos vadybos specialistas. Abiejų darbas buvo įdomus, dinamiškas, kūrybiškas, tačiau po tam tikro laiko pradedi mąstyti, o kas toliau. Šiuo klausimu sutarė vieningai – norėjo savo nuosavos veiklos. Kadangi abu ambicingi ir nebijantys rizikuoti, taigi apsispręsti nebuvo sudėtinga. Persikraustę po pusės metų įkūrė savo įmonę, kuri specializuojasi sulčių ne iš koncentratų gamyboje.

    Sandros šeima Kėdainių rajone jau daugiau nei penkiolika metų augina morkas. Galvodami apie ūkio veiklos diversifikaciją pastebėjo, jog gėrimų rinkoje siūlomas morkų sulčių spektras yra gana siauras. Vartotojas gali rinktis arba produktus iš koncentrato, kurių nauda kelia abejonių, arba brangias, ekologiškas sultis, kurių įpirkti gali ne kiekvienas. Žinodami, jog turi kokybišką ir vartotojų mėgstamą žaliavą, nusprendė rinkai pasiūlyti savo sprendimą – morkų pagrindu daromas sultis „Slow juice”.

    „Slow juice” sultys iš kitų rinkoje išsiskiria tuo, jog yra gaminamos spaudžiant vaisius ir daržoves, o ne maišant koncentratą su vandeniu. Be to, patys augindami morkas bei naudodami Lietuvoje užaugintus vaisius, verslininkai gali savo produktą pasiūlyti už konkurencingą kainą.

    Kuriant sultis labai daug dėmesio skyrė produkto skoninėms bei maistinėms savybėms. Dabartinis receptas buvo atrinktas iš daugiau nei 10 variantų, kurie buvo sukurti bendradarbiaujant su LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininku prof. Pranu Viškeliu. Investicijos ir bendras darbas atsipirko su kaupu – šių metų pavasarį vykusioje parodoje „Agrobalt 2014“ gaminama produkcija įvertinta prestižiniu diplomu, o birželio mėnesį Londone vykusiame gėrimų gamintojų renginyje „Drinkpreneur Live 2014” pateko į finalą ir sulaukė daug teigiamų atsiliepimų apie prekinę produkto išvaizdą ir ypač jo skonį.

    MB „Sulčių fabrikas“ šiuo metu siūlo vienos rūšies morkų ir obuolių sultis, tačiau jau šį rudenį planuoja pristatyti dar du naujus skonius. Tikisi, jog padidinus produkcijos asortimentą taps patrauklesni vartotojams bei didiesiems prekybos centrams. Nors pardavimus pradėjo vykdyti tik šių metų pradžioje, mano, jog jiems sekasi puikiai – šiuo metu sulčių „Slow juice” jau galima įsigyti daugiau nei 40 parduotuvių visoje Lietuvoje.

    Kuriant mažąją bendriją labai pagelbėjo VšĮ „Versli Lietuva” įsteigti verslo pradžios krepšeliai. Pasinaudojant šia paslauga pradedantys verslininkai daug konsultavosi ir bendradarbiavo su savo konsultantais, kurie ne tik padėjo steigiant bendriją, bet ir konsultavo įvairiais teisiniais bei buhalteriniais klausimais, visas šias paslaugas teikdami nemokamai, o tai labai svarbu pradedant verslą. 

  • Startuolio sandorio su Izraelio investuotojais pradžia - per projektą "Startup Lithuania Roadshow"
     

    WoraPay“ pritraukė „Entree Capital“ investicijas tolesnei mobiliųjų piniginių infrastruktūros plėtrai. Lietuvos bankui palaiminus naują „Worapay“ investuotoją, pritrauktos lėšos bus panaudotos intensyviai plėtrai Centrinėje ir Rytų Europoje, technologijų vystymui ir naujų klientų bei naudotojų pritraukimui.

    Pati „WoraPay“ yra ne mobilioji piniginė, o mokėjimų sistemos kūrėja ir vystytoja, teikianti paslaugas kitų finansinių įstaigų – bankų, telekomunikacijos bendrovių ir mokėjimų paslaugų teikėjų – kuriamoms mobiliosioms piniginėms (mobilioms aplikacijoms sujungtoms su sąskaita ar mokėjimo kortele). Šiuo metu „WoraPay“ dirba Baltijos šalyse, teikdama mobiliųjų mokėjimų sprendimus restoranuose, degalinėse, taksi, pramogų arenose ar perkant bilietus. „WoraPay“ paslaugomis naudojasi nemažai finansinių įstaigų ir mobiliųjų piniginių, kasdien atliekama tūkstančiai mokėjimų. „WoraPay” taip pat diegia sprendimus aukotojams ir teikia duomenų analizės paslaugas, pritaikytas smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

    Kaip veikia „WoraPay“ diegiami sprendimai?  „Su prekybos vietose dirbančiais programinės įrangos diegėjais integruojame QR kodų pagrindu paremtus sprendimus. QR kodai tvirtinami prie staliukų restoranuose ir degalų kolonėlių degalinėse. Sąskaitą apmokėti galima bet kokia „WoraPay“ sistemą naudojančia mobiliąja pinigine, o tai sukuria daug naujų galimybių bankams ir kitoms finansinėms institucijoms“, - teigia Aurimas Bakas, „WoraPay“ įkūrėjas ir vadovas.

    Šiuo metu „WoraPay“ teikia paslaugas daugiau nei 150 prekybos vietų visose Baltijos šalyse.  Vienas didžiausių sistemos naudotojų – „Lukoil“ degalinių tinklas.

    Sandorio pradžia galima laikyti renginių ciklą „Startup Lithuania Roadshow“, kurį 2013 m. organizavo „Versli Lietuva“.  Su investuotojais jaunieji verslininkai susitiko Tel Avive, kuris pasaulio startuolių ekosistemoje užima antrąją vietą po Silicio slėnio. Sandoryje „Worapay“ patarėjai buvo strateginių ir finansinių konsultacijų įmonė „Quantum Capital“.

    Apie „WoraPay“

    „WoraPay“ yra mobiliųjų mokėjimų sistema, leidžianti greitai ir patogiai atsiskaityti už produktus ir paslaugas. Ji veikia su „Wio“, „Paysera“, „Moblet“ (Estijoje)  ir „Medicinos banko“ mobiliosiomis piniginėmis Tokiu būdu vartotojai jau dabar gali atsiskaityti už pirkinius restoranuose ir degalinėse.

    Apie Entrée Capital

    „Entrée Capital“ visame pasaulyje teikia kelių etapų finansavimą naujoves vystančioms įmonėms. Bendrovę įkūrė verslininkai, jau dešimtmetį sėkmingai investuojantys ir vystantys įmones visuose penkiuose žemynuose. „Entree Capital“ turi specifinės patirties įmonių programinės įrangos, mokėjimų, elektroninės komercijos ir judriojo ryšio rinkose. „Entree Capital“ yra investavusi ir į kitas mokėjimo kompanijas, tokias kaip „Flypay“, „mCash“ ir „Scan“. Daugiau informacijos rasite www.entreecap.com

  • Sūrio perka tik paragavę
     

    Susitarti su užsienio mažųjų ūkių atstovais dėl jų gaminamos produkcijos importo neužtenka, reikia mokėti išmoningai, o kartais labai atkakliai įsiūlyti vietos parduotuvėms bent pamėginti prekiauti nauju produktu.

    Tokia patirtimi dalijasi Jolanta Kenstavičiūtė, Klaipėdos UAB „Alkantara“ direktorė, jos įmonė importuoja iš Sicilijos (Italija) sūrius ir Lietuvoje jais prekiauja.

    „Pirmiausia susiradome nedidelius ūkius, iš kurių perkame sūrį. Iš Sicilijos kilęs sesers vyras padeda atsirinkti, kuriuos importuoti. Vis dėlto buvo ūkių, kurių sūris patiko, tačiau sutarti nepavyko. Pavyzdžiui, ūkininkai sutiktų parduoti, bet atsiimti turėtume atvykti patys. Mat jie nenori pakuoti, rūpintis produkcijos išsiuntimu. Be to, ne visi ir žino, kad Lietuva yra Europos Sąjungoje“, – pasakoja verslininkė.

    Imdamasi verslo pašnekovė kreipėsi į VšĮ „Versli Lietuva“. Pasak p. Kenstavičiūtės, gautos konsultacijos, kaip importuoti prekes, kaip ieškoti pardavimo vietų, tikrai buvo naudingos. Pašnekovė pripažįsta, kad vienai viską aprėpti sunku, be to, ir pasitarti nėra su kuo.

    „Įmonė nauja, todėl už visas prekes reikia sumokėti iš anksto, niekas avansu prekių neduoda. Taigi 10.000 Lt verslo pradžiai tikrai neužtenka. Juk turi mokėti ne tik už sūrį, bet ir už atvežimą. Logistikos įmonę irgi ne taip paprasta rasti, ne visi nori vežti nedidelį krovinį“, – patirtimi dalijasi verslininkė.

    Visa publikacija 2014 07 22 vz.lt.

1
 
 
Verslo gidas
Eksporto gidas