> Sėkmės istorijos
Verslo pradžia Eksporto plėtra Verslo angelų fondo I partneris Arvydas Strumskis apie sėkmingą verslą SOLVIT tinklas
Sėkmės istorijos

Eglė Opeikienė, Projekto „Lietuvos dizaino blokas“ organizatorė Eglė Opeikienė, Projekto „Lietuvos dizaino blokas“ organizatorė

Projektas „Lietuvos dizaino blokas“ itin sėkmingai pasirodė Niujorke vykusioje tarptautinėje baldų ir dizaino parodoje ICFF gegužės mėnesį. Lietuvą parodoje atstovavo šios įmonės: UAB „Contra Design House“, UAB „Sedes Regia“, UAB „Kitaip“, A.Vrubliauskienės įmonė „Nauji vėjai“ ir UAB „Interjero dizaino grupė“.  Nors praėjo tik porą mėnesių keturios iš penkių dalyvavusių lietuviškų bendrovių jau skaičiuoja rezultatus – tiekia savo produkciją, šiuolaikinius baldus ir dizaino sprendimus į JAV, kurių pagrindiniai užsakovai: baldų parduotuvės, taip pat sparčiai besivystančios e-parduotuvės, dizaineriai ir architektai.

Sėkmės istorijos

  • Lietuvių tekstilininkai prasimušė į „Bread&Butter“ parodą Berlyne
     

    Pirmą kartą grupė drabužių kūrėjų iš Lietuvos įveikė atrankos komisijos barjerus ir šią liepą vyks į prestižinę parodą „Bread&Butter Berlin 2014“, kurią per tris dienas paprastai aplanko daugiau kaip 90.000 prekybos tinklų ir parduotuvių atstovų. Prasimušti į daugybę potencialių užsakovų sutraukiančią parodą tekstilininkams padėjo VšĮ „Versli Lietuva“, kompensuojanti didžiąją dalį išlaidų.

    Vienoje svarbiausių Europoje ir daugiausiai mados atstovų sutraukiančioje parodoje Berlyne šią vasarą dalyvaus ir Lietuvos atstovai. Tiesa, viename 45 kv. m ploto stende sutilpti planuoja šeši nepriklausomi drabužių kūrėjai, į parodą žengiantys su bendra koncepcija „Post-Fam“. Liepos 8-10 dienomis parodoje savo 2015-ųjų vasaros kolekciją pristatys „Pando“, „Silver Sands“, „Daili“, „Pogrebnojus+Adikopas”, „Labadiena“, „Mother Eleganza“.

     

    „Visi dalyviai iš Lietuvos parodė nepaprastą motyvaciją ir vieningumą – visi šeši prekės ženklų atstovai, išsaugodami savo identitetą, sukūrė koncepciją, su kuria pristatys savo junginį grupiniame stende Berlyne“, – apie projektą pasakoja Jurgita Butkevičienė,  „Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento direktorė.

     

    Visą straipsnį skaitykite vz.lt

  • Lietuviškos sultys išteka į kitas šalis
     

    „Vaisių sulčių“ direktorius Dmitrijus Čudakovas: "Versli Lietuva" 5 kontaktų paslauga padėjo mums įžengti į Rusijos rinką.

    Obuolių sulčių skonis mieliausias lietuvių gomuriui. Tačiau savo vietą šaldytuvuose vis dažniau randa ir obuolių sultys su aronijomis, šaltalankiais ar rabarbarais. Į tokias sultis tiesiasi ir užsieniečių rankos, tad gamintojai vis labiau dairosi į kitų šalių rinkas.

    Pernai Lietuvos sulčių gamintojai eksportavo produkcijos, kurią pardavė už 36,4 mln. litų. Didžiausia dalis mūsų šalyje spaustų sulčių parduota Vokietijai – už 12,1 mln. litų, Lenkijai – už 8,5 mln. litų. 2012-aisiais šie skaičiai buvo mažesni – svetur sulčių išvežta ir parduota už 16,5 mln. litų. 2011-aisiais išvežta 21,3 mln. litų vertės obuolių ir uogų sulčių, rašo „Lietuvos rytas“.

     

    Į Rusiją įkėlė abi kojas

    Pernai Rusijos rinka atsivėrė įmonei „Vaisių sultys“. Į ją iškeliauja apie 15 proc. bendrovės produkcijos. 2013-ųjų pavasarį ši įmonė pasinaudojo agentūros „Versli Lietuva“ teikiama 5 verslo kontaktų – potencialių verslo partnerių Rusijoje – paieškos paslauga.

    Dvi iš penkių pažinčių netruko pereiti į verslo ryšius. Pernai spalį „Vaisių sultys“ jau vežė savo produkciją į Rusiją – „Ašan“ tinklą. Po mėnesio lietuviai sukirto rankomis su tinklu „Viktorija“.

    Šiuo metu dėliojami paskutiniai taškai ir gludinamos detalės dėl bendradarbiavimo su dar dviem Rusijos maisto prekybos tinklais „Magnit“ ir „Krasnoje beloje“.

    „Rusai teigiamai žvelgia į importinius produktus, ypač pagamintus Baltijos šalyse. Nuo senų laikų gerai atsiliepiama apie lietuvišką sūrį, kitus pieno ir mėsos gaminius. Apie sultis – taip pat.

    Ten įvežtiniai produktai vietos gyventojams asocijuojasi su kokybe, nes jie žino, kad ES taikomi griežti kokybės reikalavimai“, – paaiškino „Vaisių sulčių“ direktorius Dmitrijus Čudakovas.

    Visą straipsnį skaitykite www.lrytas.lt

  • Leidimą lauko kavinei gavo internetu
     

    Prieš pat atšylant orams sujudo kavines, restoranus ir barus valdantys verslininkai – visiems reikės susitvarkyti dokumentus, gal savo staliukus vasarą galėtų išrikiuoti gatvėse. Norint gauti leidimus lauko kavinėms įrengti, verslininkams nėra būtina varstyti savivaldybių durų. Pateikti būtinus dokumentus savivaldybėms, norėdami gauti leidimus įrengti lauko kavines, verslininkai jau kurį laiką pratinasi ir internetu, rašo portalas www.lzinios.lt.  VšĮ „Versli Lietuva“ priklausančiame tinklapyje www.verslovartai.lt sutvarkyti šiuos formalumus verslininkai gali bet kuriuo patogiu laiku - net naktį ar savaitgalį. Tam reikia turėti elektroninį parašą.

    Toks dokumentų tvarkymas populiarėja: 2012 metais prašymų pateikta 118, pernai – 304.

    Bendrovės „Barbera“, valdančios restoraną „Da Antonio“, direktorė Banga Žilinskienė pasakojo, kad šiemet pirmą kartą dokumentus, kurie reikalingi norint gauti leidimą, pateikusi elektroniniu būdu. Verslininkės teigimu, tai leido jai sutaupyti laiko. „Praėjo vos trys dienos, ir mes gavome leidimą. Tai patogiau jau vien dėl to, kad teikiant dokumentus nereikėjo niekur važiuoti – tik atsiimant leidimą. O savivaldybė greitai sureagavo“, - aiškino pašnekovė.

    Anot jos, bendrovė prekybos gatvėje leidimą kasmet stengiasi gauti iki balandžio mėnesio, tačiau skuba priklauso nuo sezono. Pavyzdžiui, pernai restoranas apsirūpinti leidimu neskubėjo dėl užsitęsusios žiemos, o šiemet tai padaryti nusprendė gerokai anksčiau.

    Visą tekstą skaitykite portale www.lzinios.lt čia.

  • Po verslo misijos - lengvesnis kelias į Nyderlandų rinką
     

    Olandija yra mažesnė už Lietuvą, tačiau ten gyvena apie 16 mln. žmonių, miestai ten dideli ir ekonomiškai stiprūs. Nyderlandai turi itin turtingą verslo istoriją ir ten vertinama ilgalaikė partnerystė. Apie tai, kokios yra Lietuvos verslininkų galimybės Nyderlanduose, buvo kalbama INFO TV laidoje, kurios įrašą galite rasti čia.

    Pasak inžinerinės pramonės įmonės „Karbonas“ pardavimų ir marketingo vadovo Mindaugo Mozūro, olandai mėgsta konkretumą, jeigu su jais dirbi, turi viską iš anksto suplanuoti ir suderinti – tuomet gali tikėtis, kad viskas vyks sklandžiai ir sėkmingai.

    Išplėsti veiklą šioje šalyje įmonei „Karbonas“ padėjo VšĮ „Versli Lietuva“. „Dalyvavome labai sėkmingoje verslo misijoje, kurią organizavo VšĮ „Versli Lietuva“. Mums buvo suorganizuoti susitikimai su inžinerinės pramonės asociacijos atstovais Nyderlanduose. Tai Olandijos įmonėms padėjo geriau pažinti lietuvius“, - kalbėjo M.Mozūras.

    Olandams svarbu, kad įmonės, su kuriomis jie bendradarbiauja būtų inovatyvios, jose dirbtų išsilavinę žmonės. Pasak Lietuvos Ambasadoriaus Nyderlanduose Dariaus Semaškos, visi pramonės sektoriai turi perspektyvų šioje šalyje.

    Trikotažą gaminančios įmonės „Omniteksas“ pirkimų direktorius Vydas Damalakas teigė, kad norint prasimušti Nyderlandų rinkoje reikia atrasti gerą agentą, atstovą arba žmogų, kuris padėtų atidaryti duris. Šiai įmonei pradėti bendradarbiauti su Olandija padėjo agentas, kurį jie sutiko dalyvaudami tarptautinėje parodoje.

    Verslininkams, norintiems plėstis į Nyderlandus, M.Mozūras patarė drąsiau dalyvauti  VŠį „Versli Lietuva“ organizuojamose verslo misijose bei aktyviau ieškoti galimybių patiems.

    Visą pokalbio apie Nyderlandų rinką įrašą galite peržiūrėti čia.

  • Lietuvos startuolis investuotoją atrado Izraelyje
     

    Lietuvos startuolis „TrackDuck“, savo sukurtą įrankį puslapių kūrimui paleidęs sausio pabaigoje, jau turi daugiau nei 4.000 vartotojų ir pritraukė rizikos kapitalo iš „Kima Ventures“ ir „Practica Capital“, - rašo portalas www.vz.lt. Užsienio investuotojus komanda atrado per VšĮ "Versli Lietuva" organizuotą išvyką geriausiems startuoliams "Startup Lithuania Roadshow".

    „Dalyvavome „Verslios Lietuvos“ organizuotame „Startup Lithuania Roadshow“, mus vežė į Stokholmą, Berlyną, Londoną, Tel Avivą – ten konferencijoje ir susipažinome“, – VŽ pasakoja Edmundas Balčikonis, projektą vystančios UAB „Gudri antis“ direktorius.

    Kiek šios bendrovės akcijų įsigijo investuotojai, p. Balčikonis neatskleidė.Pono Balčikonio ir partnerių iš Baltarusijos – programuotojo Jevgenijaus Ivaškevičiaus bei dizainerio Antono Ševčenkos – sukurtas „TrackDuck“ leidžia tiek interneto svetainės kūrėjams, tiek užsakovams, tiek svetainės lankytojams iš šalies lengvai, vienu mygtuko paspaudimu, nurodyti, kuri svetainės vieta klaidinga, kurią reikėtų pakeisti ar pataisyti. Toks įrankis pakeičia ilgus susirašinėjimus elektroniniu paštu ar diskusijas kitomis priemonėmis.

    Visą tekstą skaitykite portale www.vz.lt čia.

  • Aiškūs tikslai leidžia įsivažiuoti
     

    Nors daugelis verslo naujokų pirmuosius klientus bando prisijaukinti taikydami ypač mažas kainas, UAB „Elektreta“ šiuo keliu nepasuko. Įmonės steigėjai įsitikinę, kad sąžiningos kainos ir mandagus aptarnavimas yra kur kas veiksmingiau negu verslą pradėti iš karto siūlant nuolaidas.

    Jei dirbi samdomą darbą ir matai, kad pats daug ką darytum kitaip, yra du būdai: arba bandyti paakinti darbdavį pokyčiams, arba kurti savo įmonę. Būtent taip pasielgė Povilas Dabkus, atestuotas elektros inžinierius, su kolega Petru Alseika pradėjęs nuosavą verslą.
    Abu jaunuoliai yra dirbę kitose įmonėse, kur matė daugybę taisytinų dalykų.
    „Pagalvojome, kad laikydamiesi aukštos verslo kultūros ir sugebėdami kokybiškai atlikti tai, ko nepadaro kitos panašia veikla užsiimančios įmonės, tikrai turėsime patenkintų klientų, kurie taps ilgalaikiais mūsų partneriais“, – sako p. Dabkus, UAB „Elektreta“ direktorius.

    Svarbiausia – poreikiai
    Įmonė užsiima elektros instaliacijos ir varžų matavimo darbais bei elektros ūkio priežiūra, labiausia orientuojasi į verslo klientus. Anot p. Dabkaus, versle padeda suvokimas, kad tu turi duoti naudos kitiems ir, žinoma, nuolatinis dėmesio klientui rodymas. Negalima tiesiog atlikti paslaugą ir pasiėmus užmokestį pamiršti klientą, būtina po kurio laiko pasidomėti, ar klientas liko patenkintas paslaugos kokybe.
    Jaunieji verslininkai pabrėžia, kad klientų pasitikėjimą gali užsitarnauti tik įsiklausydami į jų poreikius. Pavyzdžiui, tarp „Elektretos“ klientų yra viešbučių, o jų lankytojų srautai priklauso nuo sezoniškumo. „Mes atsižvelgiame į tai ir esame linkę derėtis su viešbučiu dėl sutarties sąlygų keitimo, darbų atlikimo terminų ir pan., kad neapsunkintume ir taip tuo metu jiems nelengvos padėties. Klientai tai įvertina“, – pavyzdį pateikia klaipėdiškis.

    Kiekvienam savo
    Konsultantai dažnai pabrėžia, kad verslo pradžioje įmonės savininkai daro viską: yra ir gamintojai, ir pardavėjai, ir valytojai, ir vadovai. Dar prieš pradėdami veiklą, įmonės steigėjai aiškiai apibrėžė pagrindinius įstaigos tikslus, vizijas, vertybes, aiškiai pasidalinta ir veiklos sritimis, tad darbai nuo pat pradžių judėjo sklandžiai ir be trikdžių.
    „Kuriant įmonę užsibrėžėme sau aiškius tikslus, kiekvienas mūsų žino, ką ir kada turi padaryti. Mudu su kolega imamės techninės darbų pusės ir paslaugų kokybės valdymo, o mano žmona, taip pat dirbanti įmonėje, – ją administruoja ir užsiima rinkodara bei vadyba. Esame stipri komanda, tad verslas tikrai nestringa“, – pasakojo p. Dabkus.

    Reikia konsultacijų
    Jaunuoliai tikina, kad įkurti įmonę šiais laikais tikrai nesudėtinga. Tačiau tam reikia skirti laiko, kad susirinktumei kuo daugiau naudingos informacijos, o tai ateityje leis išvengti klaidų. „Dabar apstu įstaigų, kuriose gali gauti vertingų patarimų ir konsultacijų. Pavyzdžiui, bendravome su VšĮ „Versli Lietuva“, kuri suteikė konsultacijų administravimo ir rinkodaros klausimais. Išties visas valstybinis sektorius buvo ganėtinai geranoriškas, atsakė į visus kilusius klausimus, davė patarimų – tai tikrai padėjo“, – tvirtina pašnekovas.
    Nors šiais laikais dažnai renkamasis mažosios bendrijos (MB) statusas, tačiau klaipėdiškiai nusprendė kurti UAB. Esą taip atrodo solidžiau, patikimiau – ypač tai svarbu bendraujant su verslo klientais. „Gera pradžia rodo, kad pasirinkome sėkmingą veiklos modelį: kai klientas pastebi, kad darbų kokybę užtikrini ne tik žodžiais, bet ir veiksmais, kai taikai realią kainą, kai pasiėmęs pinigus už darbus kliento vis tiek nepamiršti ir rodai jam dėmesį, užsakymų kaskart gausėja“, – sako p. Dabkus.

    Parengta pagal dienraštį "Verslo žinios", 2014-03-05.

  • Suskaičiavo dalyvavimo „ELMIA Subcontractor“ parodoje naudą
     

    VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, bendrovės, dalyvavusios tarptautinėje inžinerinės pramonės įmonių parodoje „ELMIA Subcontractor“ ir užmezgusios ryšius su potencialiais klientais, 2011 ir 2012 m. pasirašė sutarčių, kurių vertė yra per 3,5 mln. Lt.

    Švedijoje organizuojama „ELMIA Subcontractor“ yra reikšmingiausia inžinerinės pramonės paroda Šiaurės Europoje, čia klientų iš Skandinavijos ieško metalo apdirbimo, elektronikos įmonės, automobilių detalių, mašinų bei įrengimų gamintojai.

    „Versli Lietuva“ organizuoja bendrovių iš Lietuvos dalyvavimą šioje parodoje bendrame Lietuvos stende. Nuo 2010 m. „ELMIA Subcontractor“ parodoje dalyvavo 53 Lietuvos bendrovės, o 2011 ir 2012 m. parodoje užmegzti lietuvių bendrovių kontaktai šiandien virto sutartimis, kurių bendra vertė siekia 3,5 mln. Lt. „Versli Lietuva“ skaičiuoja, kad vienas į šią parodą investuotas litas davė 10 Lt grąžą.

    Apskaičiuoti sunku

    Petras Kadziauskas, metalinių detalių padengimu užsiimančios bendrovės „Elameta“ komercijos direktorius, pabrėžia, kad sunku tiksliai apskaičiuoti, kokią finansinę grąžą įmonei teikia dalyvavimas parodoje. „Mūsų veikla orientuota į tokias automobilių pramonės kompanijas kaip „Scania“, „Volvo“ – mes dirbame su jų tiekėjais iš Baltijos šalių. Mums ši paroda labai svarbi, čia vyksta svarbūs susitikimai su partneriais, stipriname bendradarbiavimą su latvių ir estų įmonėmis – atvedame vieni kitiems klientų. O naujai užmegzti kontaktai automobilių pramonėje į apčiuopiamą bendradarbiavimą perauga po 2–3 metų“, – pasakoja p. Kadziauskas.

    Anot Editos Sapeliauskienės, bendrovės „Jutrix“ rinkodaros vadovės, naudos iš dalyvavimo parodoje nereikėtų vertinti vien pagal naujai pritrauktų klientų skaičių.

    „Dalyvavimas parodose stiprina įmonės įvaizdį. Bendrovės vardas atsiranda kataloguose ir duomenų bazėse, kurias tikrina naujų tiekėjų ieškančios kompanijos. Jei keletą metų nuosekliai dalyvauji, ilgainiui tai duoda rezultatų, tave pradeda pastebėti“, – apie naudą pasakoja p. Sapeliauskienė. „Jutrix“ yra metalo apdirbimo įmonė, kuri gamina aukštos kokybės štampuotas, lenktas, gilaus tempimo detales.

    Rezultato reikia palaukti

    Evaldas Rimša, metalo apdirbimo įmonės „Baltec CNC Technologies“ direktoriaus pavaduotojas, teigia, kad prieš keletą metų „ELMIA Subcontractor“ parodoje užmegzti kontaktai peraugo į realų bendradarbiavimą ir gamybą naujiems klientams.

    „Šioje parodoje nesame naujokai, bet pastaruosius trejus metus dalyvavome „Verslios Lietuvos“ organizuotame bendrame stende. Taip geriau ir finansiškai, ir didesnė tikimybė, kad pastebės", – sako p. Rimša. Įmonės „Jutrix“ atstovė sako, kad nacionalinis stendas turi ir trūkumų, ypač jei po vienu stogu susiburia 3–4 tokio paties profilio įmonės.

    „Tuomet viskas priklauso nuo kolegų draugiškumo ir noro bendradarbiauti, tačiau įtampos būna. Jei rinkoje jau turi įdirbį, galima dalyvauti su savo stendu, bet privalai būti tikras, kad turi galimybių ir pajėgumą patenkinti susidomėjusių įmonių poreikius. Mes dar nesame tiek užaugę“, – patirtimi dalijasi p. Sapeliauskienė.

    Pašnekovai pasakoja, kad pernai „ELMIA Subcontractor“ užmegzti kontaktai kol kas sutartimis nevirto – bendrovės toliau susirašinėja su kaimynais Šiaurėje. Skandinavai neskuba, kruopščiai tikrina, bet jei pasirašo sutartį, puoselėja ilgalaikį bendradarbiavimą ir nesiblaško ieškodami pigesnių tiekėjų. „Pasitaiko stebuklų, kai tavo paslaugų reikia tuoj pat – gal nuvylė partneris, gal kas nors sugedo. Tuomet laikotarpis nuo tokio susitikimo iki realios gamybos yra metai“, – sako p. Sapeliauskienė. Šiemet „ELMIA Subcontractor“ paroda vyks lapkričio 11–14 d. „Versli Lietuva“ kvies inžinerinės pramonės įmones dalyvauti nacionaliniame stende.

    Parengta pagal dienraštį "Verslo žinios", 2014-03-13.

  • Startuoliai stiprinami bendradarbiaujant su verslo akseleratoriumi
     

    Roko Tamošiūno su kompanionais įkurtas „Startup Highway“ yra pirmas ir didžiausias pagal „TechStars“ modelį veikiantis verslo akceleratorius Baltijos šalyse, rašo portalas lrytas.lt. Paklaustas, ar turi Lietuvoje konkurentų, kiek pamąstęs R.Tamošiūnas papurtė galvą – kito tokio, kur po vienu stogu surinkta tiek mentorių ir investuotojų, siūlančių tokią universalią pagalbą, nėra.

    „Kai pradėjau potencialiems investuotojams pristatinėti savo idėją, klausiau: „Kaip randate verslą ar žmones, į kuriuos geriausia investuoti pinigus? Pasikalbate su pažįstamais? Ieškote ir renkatės iš siūlomų, abejojate, svarstote, kokia rizika? Mes galime užtikrinti, kad pinigus investuosite į tikrai gerą komandą su įdirbiu, idėja, veikiančiu modeliu ir didžiausia perspektyva augti.“

    Tokiu būdu surinkome startinį fondą. Dabar dirbame kiek kitaip, tačiau svarbiausia yra tai, kad „Startup Highway“ stovi prie pačių verslo ištakų, esame pirmieji, kurie padeda tiems, kas pradeda“, – sako R.Tamošiūnas.

    Tarp „Startup Highway“ išaugintų kompanijų yra „Lamų slėnis“, „Sellfy“, kuri pritraukė dar tris investuotojus ir toliau auga, „Dragdis“, kuri gavo 200 tūkst. eurų investiciją, paleido veikiančią paslaugą ir sparčiai gausina besinaudojančiųjų gretas.

    Mobofree“ socialinis prekybos tinklas jau turi 3 mln. registruotų vartotojų Afrikoje ir pritraukė investicijų iš Afrikos fondo „eVentures” bei bendrovės „Million Monkeys“. „Mano Daktaras“ jau leidžia patogiai registruotis pas privačius gydytojus Lietuvoje, o „Kur Gyvenu“ – sužinoti pasirinkto nekilnojamojo turto Lietuvoje kokybę pagal daugybę svarbių parametrų.

    Veiklos modelis aiškus – kuo anksčiau investuosi į naują verslą, tuo didesnę jo dalį gausi už mažesnę sumą. Bet ir rizika patirti nesėkmę didžiausia. Daug kas kalba, kad akceleratoriai pinigus gauna iš valstybės, tad praras ne savo lėšas, o jei uždirbs – tai sau.

    Rokas griežtai atrėžia – „Startup Highway“ nuo pat pradžių rėmėsi tik privataus verslo lėšomis:

    „Tokia buvo idėja – remti pradedančius verslą verslo pinigais. Mat kalbėti galima daug, bet išties remi tik tai, už ką balsuoji savo pinigais. Dabar bendradarbiaujame su VšĮ „Versli Lietuva“, jie mums padeda organizuoti renginius, keliones, tačiau į startuolius investuojami privatūs pinigai.

    Per visą veiklos laiką į 15 verslo projektų investavome apie milijoną litų. Kai kurie jų auga, kai kurie stringa, kai kam gal teks ir užsidaryti, tačiau apskritai investicijos atsiperka.

    Iš pradžių daug kas kalbėjo, kad nieko mums nepavyks, užsienio investuotojai, vos išgirdę žodį „Lietuva“, išsilakstys, bet tai netiesa – matome, jog Lietuvos specifika ir teisinė bazė jų negąsdina. Pikta, kai kalbama, kad pinigai išeina iš Lietuvos, sėkmingi startuoliai išvyksta dirbti kitur. Iš 15 projektų, į kuriuos investavome, tik vienas nėra lietuvių, visos kitos įmonės registruotos ir moka mokesčius Lietuvoje.“

    VšĮ „Versli Lietuva“ neseniai pateikta ataskaita irgi rodo, kad valstybei pradedantys verslą drąsuoliai kainuoja mažiau, negu ji iš jų gauna.

    Visą tekstą skaitykite portale www.lrytas.lt čia.

  • Imtis verslo niekada nevėlu
     

    Paprastai įmones steigti greičiau ryžtasi jaunimas, tačiau vis daugiau nuosavą verslą sukuria brandaus amžiaus žmonių. Turint daugiau gyvenimiškos patirties, paprasčiau žinoti, ko nori pasiekti ir kaip tai padaryti.

    Iš pat pradžių neužsiplėšti per daug, planuoti stabilią plėtrą, augintis lojalių klientų, galvoti, kas perims įmonę pačiam nuo verslo atsitraukus – tokius veiklos bruožus vardija Ramutė Jasulaitienė, Kauno MB „Krovinukas“ direktorė.

    Idėja – sūnaus
    Anksčiau dirbusi buhaltere moteris prieš keletą metų su šeima išvyko į Angliją. „Apsisprendėme išvažiuoti todėl, kad Anglijoje jau gyveno vyresnysis sūnus, be to, 2011 m. vis dar sunkmečio veikiamoje Lietuvoje buvo sudėtinga rasti gerai mokamą darbą. Anglijoje gavome gerą darbą – dirbome įmonėje, kuri ruošia maistą lėktuvams Londono Hitrou oro uoste, būtume dar likę, bet nebuvo kam prižiūrėti namų Lietuvoje, o jų ilgesys stiprėjo, tad grįžome“, – pasakoja moteris.

    Grįžus į Lietuvą nenustojo kirbėti mintis imtis nuosavo verslo, tik buvo sunku apsispręsti, kokią veiklą pasirinkti, o ir pasitikėjimo savo jėgomis vis trūko. „Verslo pradžios varikliukas buvo jaunesnysis sūnus. Nuo mažų dienų jis turėjo verslo gyslelę, užaugęs vis galvodavo, ką sumąstyti ir kaip užsidirbti pinigėlių. Tačiau būdamas jaunas, dar mokydamasis, neturėjo savo lėšų, todėl daugelis jo idėjų ir būtų likusios tik idėjos. Matydama, kad sūnus turi neblogų minčių, nutariau imtis iniciatyvos ir įgyvendinti jo sumanymą – užsiimti krovinių gabenimu“, – sako kaunietė.

    Jasulaičių šeima pirmiausia informacijos apie verslo pradžią ieškojo internete, kreipėsi į „Verslią Lietuvą“, dalyvavo šios įstaigos rengiamuose seminaruose. „Pradžia buvo sunki, reikėjo žinių, lėšų, praktikos, įgūdžių, kurių dar neturėjome. Bet jei bijai vilko, neik į mišką, tad sykį nusprendęs turi eiti tik į priekį, atgal kelio nėra“, – nesigaili, kad ėmėsi verslo, pašnekovė.

    Jautė poreikį
    Įmonė pirmiausia įsigijo krovininį autobusiuką ir apie savo paslaugas paskelbė krovinių ir transporto biržos portale „www.cargo.lt“. Verslininkė neslepia, kad pirmuosius klientus pavyko sudominti šiek tiek mažesnėmis negu rinkos vidurkis kainomis. „Be to, visus krovinius pristatome laiku arba net anksčiau, negu žadėta. Tai klientams daro įspūdį. Kitas dalykas, įsigijome palyginti naują autobusiuką, tad galime ir krovinius vežti operatyviai, ir sąnaudos kur kas mažesnės“, – nurodo ji.
    Šiuo metu įmonė krovinius veža Lietuvoje, netrukus žada įsigyti dar vieną autobusiuką, kuriuo vežtų siuntas į Vokietiją ir Angliją. „Manau, ateityje galėsiu padėkoti sūnui už jo idėjas bei padrąsinimus imtis šio verslo, ir perduoti viską valdyti jam“, – šypsosi p. Jasulaitienė.

    Parengta pagal dienraštį "Verslo žinios", 2014-03-04.

  • Laurynas Savickas, UAB "Telenordi" direktorius: kai pagalba būna tikslinga, rezultatas tikrai džiugina
     

    TELENORDI yra profesionalus kontaktų (skambučių) centras savo paslaugas Lietuvos ir užsienio šalių klientams teikiantis visą parą. Klientai aptarnaujami 7 kalbomis. Įmonė turi didelę patirtį įvairaus sudėtingumo klientų aptarnavimo bei telemarketingo projektuose. Šiuo metu įmonė intensyviai ieško galimybių plėsti savo veiklą Skandinavijos ir Vokietijos šalyse.

    Plėtrai į Vokietiją, UAB „Telenordi“ pasinaudojo VšĮ „Versli Lietuva“ 5 kontaktų paslauga, kuria naudojantis pavyko užmegzti ne 5,  o net 10 rezultatus žadančius kontaktus. Kaip teigia Lina Gylienė, „Versli Lietuva“ atstovė Vokietijoje, po plačios rinkos analizės, kuri padėjo identifikuoti galimybes klientui, kontaktams ir susitikimams buvo pasirinkta paroda Berlyne „Contact Center World 2014“ bei pasitelkėme partnerio – Stefan Schmitz, BWA asociacijos tarptautinių reikalų vadovą, kur labai pagelbėjo vykdant klientų paiešką.

    „Esame maloniai nustebinti Linos veiklumo, energijos ir pastangų, siekiant kad įvyktų mūsų plėtros Vokietijoje proveržis. Jautėme nuolatinį rūpestį, domėjimąsi kaip mums sekasi, kaip praėjo susitikimai,“ – suteiktos paslaugos kokybę vertina Laurynas Savickas, „Telenordi“ vadovas.

    Pasak L. Savicko, parodos metu turėjom susitikimų su maždaug 10 įmonių. Susitikimams iš Linos ir jos kolegų Vokietijoje pusės buvo ruoštasi, nes iš anksto buvo numatytas jų grafikas, pasiaiškinta dėl įmonių stendų vietos, kontaktuojamoms įmonėms buvo siųsta informacija apie TELENORDI. Todėl parengtas intensyvus susitikimų grafikas padėjo sudaryti gerą ir dalykišką įspūdį įmonėms, su kuriomis suorganizuoti susitikimai. Dalis kontaktuotų įmonių turi poreikį klientų aptarnavimo rusų, lenkų, Baltijos šalių, skandinavų kalbomis projektams, todėl tikėtina, kad šie kontaktai virs realiais rezultatais ar projektais.

     

  • „Gėlėvita“: į sėkmę – septinmyliais žingsniais
     

    Tie, kam atrodo, kad gėlių verslą geriausiai išmano dailiosios lyties atstovės – turėtų susitikti su klaipėdiečiu Algirdu Jaroniu – vaikinas ne tik papasakos apie įvairių gėlių rūšis, bet ir patars kaip kurias auginti ar prižiūrėti, jog ilgiau žydėtų ir džiugintų. Imtis savo verslo A. Jaronis bandė ir ankščiau – su verslo partneriu išbandė savo jėgas statybų ir metalo konstrukcijų gamybos srityse, tačiau, anot jo – laikas tam buvo ne itin sėkmingas, mat atėjo grėsmingoji krizė itin palietusi statybų sektorių ir verslą teko pristabdyti.

    „Ketveriems metams su partneriu lyg ir nurimome – dirbome samdomus darbus, tačiau noras kurti kažką savo niekur nedingo, kol vieną dieną šovė mintis imtis gėlių prekybos – taip pernai rugpjūtį Klaipėdoje duris atvėrė pirmasis mūsų gėlių salonas „Gėlėvita“ – pasakojo A. Jaronis. Nenorėdamas patirti nesėkmės, verslininkas ieškojo atsakymų į klausimus ir konsultavosi su VšĮ „Versli Lietuva“ konsultante, tinklapyje perskaitė „Pradedančiojo verslininko žinyną“ taip pat pats analizavo rinką – ieškojo ko labiausiai klientui trūksta, ką galėtų pasiūlyti už maksimaliai gerą kainos ir kokybės santykį.

    Plačiau apie įmonę "Gėlėvita", skaitykite portale Delfi čia.

     

  • Svajoja apie tarptautinę sėkmę
     

    Tikriausiai ne vienas giliai atsiduso, sužinojęs, kad dvi pasvalietės – Žana Rastonytė bei Akvilina Morkūnaitė – ruošiasi įkurti dar vieną dovanėlių verslą ir taip gausioje jų rinkoje. Tačiau tada dar niekas nenujautė, kad toks versliukas žiebs it kometa ir nepaliks abejingų. "Taigi, norėdami įsteigti savo įmonę ieškojome informacijos kokią juridinę formą pasirinkti, daugiausiai informacijos radome VšĮ "Versli Lietuva" tinklalapyje, tada sužinojome, kad Pasvalyje yra šios įstaigos atstovas, kurio paslaugomis ir pasinaudojome įsteigiant savo įmonę", - pasakojo Žana ir Akvilina.

    Vis dažniau nauji verslai Lietuvoje kuriami siekiant ne trumpalaikių praturtėjimo tikslų, o turint idėją nuo pirmųjų dienų ieškoti investuotojų ir sistemingai augti, prisistatyti užsienio rinkoms. Būtent tokiu verslu galima pavadinti Pasvalyje dviejų moterų įkurtą MB „Celeber“, valdančią prekės ženklą „Lempampuk“. Įmonė sukūrė platformą, kurioje lankytojai gali išsirinkti įvairių menininkų kurtas dovanas – atliekamas tarpininko vaidmuo tarp kūrėjo ir pirkėjo. „Nenorime būti tik dar viena iš daugelio dovanų parduotuvėlių internete. Mūsų paslaugos kur kas platesnės, užmojai gerokai didesni“, – tvirtina Žana Rastonytė, įmonės vadovė. Neseniai startavusi bendrovė aktyviai ieško investuotojų.

     

    Interneto svetainėje „Lempampuk“ šiuo metu savo darbus pristato ir siūlo įsigyti dvi dešimtys kūrėjų. Tačiau tai nėra paprasta internetinė parduotuvė. „Šiais laikais rinka yra perpildyta, lūžta nuo pasiūlymų, tačiau labai sunku atrasti ką nors tikro ir vertingo, išskirtinę dovaną. Būtent tai mes savo klientams ir siūlome. Galime patarti, kokią dovaną konkrečiu atveju būtų galima dovanoti, pasirūpiname išskirtiniu jos įpakavimu, pristatymu, sukuriame sveikinimo žodžius. Galime net suorganizuot teatralizuotą dovanos įteikimą“, – dėsto p. Rastonytė.

    Taigi įmonė teikia visas su dovanomis ir jų dovanojimu susijusias paslaugas. Pasvalio bendrovė vis dar ieško įdomių, dovanoti tinkančius kūrinius gaminančių menininkų. „Sulaukiame vis daugiau pasiūlymų iš pačių kūrėjų, kurie nori prisijungti. Šiuo metu bendradarbiaujame su
    daugiau nei 20 menininkų ir galime pasiūlyti dovanas nuo rankų darbo atvirukų iki stalo įrankių ar interjero detalių“, – teigia pašnekovė.

    Tai nėra menininkų reklamai skirta platforma – atrenkami tokie kūrėjai, kurių darbai yra išskirtiniai, išbaigti ir tinkami įteikti kaip dovaną. Pirmieji klientai platformą atranda per „Facebook“ svetainę. „Stengiamės čia labai aktyviai dalyvauti ir burti klientų ratą. Pirmieji klientai būtent per socialinį tinklą mus ir susirado“, – sako įmonės vadovė.

    Įmonei kurti pasvalietės pasirinko tarp mažų verslų vis labiau populiarėjančią mažosios bendrijos formą. „Ieškojome informacijos, kokią juridinę formą pasirinkti. Sužinojome, kad Pasvalyje yra VšĮ „Versli Lietuva“ atstovas, jo paslaugomis ir pasinaudojome steigdamos įmonę. Mums buvo patarta pradžiai rinktis MB“, – pasakoja verslininkė.

    Tiesa, ne viena jauna įmonė, radusi investuotojų, iš MB turėjo persitvarkyti į UAB, mat investicinis procesas valdant pirmosios juridinės formos įmonę yra labai sudėtingas. „Kai jau sukirsime rankomis su investuotojais, tuomet tikriausiai ir mes keisime formą“, – patvirtina p.
    Rastonytė.

    Parengta pagal dienraštį "Verslo žinios", 2014-02-06.

     

  • „Intel Capital“ įkėlė koją į lietuvišką prekyvietę
     

    Didžiausiai pasaulyje mikroprocesorių gamintojai „Intel“ priklausanti rizikos kapitalo įmonė „Intel Capital“ kartu su vietos rizikos kapitalo bendrove „Practica Capital“ investavo į lietuvių sukurtą internetinę skaitmeninių trimačių (3D) modelių prekyvietę „CGTrader“.

    Investicijų suma neatskleidžiama, tik užsimenama, kad lėšos bus panaudotos 3D modelių prekyvietės ir bendruomenės plėtrai bei įmonės pozicijoms 3D spausdinimo rinkoje stiprinti. 2011 m. Lietuvoje sukurta „CGTrader“ valdo internetinę skaitmeninių 3D modelių prekyvietę, kuri yra tarsi „eBay“ prekyvietė trimačiams modeliams.

    „Lietuvos įmonės svetainėje dizaineriai parduoda savo sukurtus 3D modelius, o bendrovė nuo kiekvienos transakcijos pasiima tam tikrą mokestį. Šiuos modelius perka kiti dizaineriai ir 3D spausdinimo entuziastai“, – jaunos įmonės verslo modelį pristato „CGTrader“ projektą globojantis Ignas Kamantauskas, pradedančiųjų akceleratoriaus „Startup.lt“ direktorius.

    Anot jo, svetainėje yra dvi skirtingos modelių rūšys. Pirmoji – kompiuterinės grafikos modeliai, kuriuos pristatymams, reklamai ir vizualizacijai naudoja profesionalai, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai ir architektai. Antra rūšis – 3D modeliai, paruošti spausdinimui. Šie yra paprastesni ir skirti entuziastams.

    „Kai tik 3D spausdinimas taps prieinamas namų vartotojams, skaitmeniniai 3D modeliai bus naudojami vartotojams skirtų fizinių produktų gamybai“, – sako Marius Kalytis, projekto įkūrėjas ir vadovas. Anot jo, modelių asortimentas ir jų panaudojimo galimybės lems trimačio spausdinimo plėtrą. Prekyvietė, pabrėžia jis, skirta tam, kad tiek profesionalai, tiek paprasti kūrėjai galėtų dalytis modeliais, pasiūlyti juos pirkėjams visame pasaulyje ir išvengtų sudėtingų platinimo, sandėliavimo ir logistikos procesų. „Intel Capital“ ir „Practica Capital“ pasitikėjimas mumis leis plėtoti šį projektą“, – viliasi p. Kalytis.

    „Trimačio spausdinimo segmento galimybės – milžiniškos. Matome, kad „CGTrader“ turi stiprius pagrindus, ir tikime, kad įmonė tinkamai pasinaudos augančia tendencija „užfiksuok, sukurk, išspausdink“, – sako Marcinas Hejka, „Intel Capital“ vadovas Rytų Europai, Vidurio Azijai ir Afrikai.

    „Intel Capital“ investicijų pradžia buvo pernykštė „Login“ konferencija, į kurią „Versli Lietuva“ pakvietė „Intel Capital“ atstovą.  Ignas Kamantauskas, pradedančiųjų akceleratoriaus „Startup.lt“ direktorius, pasakoja, kad „Intel“ iš pradžių atsargiai vertino galimybes investuoti Lietuvoje, tačiau po kelių mėnesių sutiko žvilgtelėti į pasiūlymus. Skaičiai ir galimybės JAV bendrovę sudomino ir nuo rugpjūčio pradėta intensyviau bendrauti. „Intel“ investicinis komitetas Amerikoje teigiamą sprendimą patvirtino šią žiemą.

    Parengta pagal dienraštį "Verslo žinios" 2014-02-11

     
     
  • „Vittamed“ sėkmė: nuo Kauno iki kosmoso
     

    Reikšmingi darbai prasideda nuo vieno žmogaus vizijos, įtempto darbo ir nepalaužiamo tikėjimo sėkme. Tačiau norint pasiekti tarptautinę sėkmę – būtina ledus pralaužti kartu su bendraminčiais.

    „Vittamed“ kūrėjo prof. Armino Ragausko įkvepianti tarptautinė sėkmės istorija įgavo pagreitį pirmojo VšĮ „Versli Lietuva“ organizuoto „Life Sciences Baltics“ gyvybės mokslų forumu metu 2012 metais. Tuomet jis susipažino su Remiu Bistru, Bostone (JAV) gyvenančiu Amerikos lietuviu, kuris padėjo užmegzti itin svarbius ryšius JAV. Prof. A. Ragausko išrastas intrakranijinio slėgio matuoklis, skirtas neinvaziniu būdu nustatyti galimas galvos traumas sudomino Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) mokslininkus.

    Jau keletą dešimtmečių įvairių šalių mokslininkai nesėkmingai bandė sukurti neinvazinės absoliutinės galvospūdžio vertės matuoklį. KTU elektros ir elektronikos fakulteto Telematikos mokslo centro mokslininkams, sėkmingai bendradarbiaujant kartu su kitų sričių specialistais, pavyko įveikti šį sunkų uždavinį. Tai ypač aktualu astronautams, kuriems būnant atviroje erdvėje pamažu pradeda tinti smegenys ir regos nervas, kuris spaudžia akies obuolį, todėl tai gali sukelti aklumą. Būdo, kaip sustabdyti pavojingą žmogaus sveikatai procesą, dar nepavyko rasti. Norint šį reiškinį pažinti ir suvaldyti, reikia nuolat stebėti intrakranijinio slėgio (galvospūdžio) kitimą mikrogravitacijos sąlygomis.

    Neinvazinis intrakranijinio slėgio matuoklis labai svarbus ne tik astronautams. Galvos traumos yra pagrindinė žmonių iki 45 metų amžiaus mirties priežastis. Nors žmogus, patyręs galvos traumą gali atrodyti visiškai sveikas, tačiau dėl staigaus kraujo išsiliejimo smegenyse ar išsivysčiusios smegenų edemos gali mirti ar likti neįgalus. Išvengti šių antrinių galvos traumos padarinių padeda galvospūdžio kitimo stebėjimas ir adekvačios terapijos taikymas.

    Tarptautinės sėkmės susilaukęs Lietuvių mokslininkų sukurtas neinvazinis galvospūdžio matuoklis bus gaminamas Kaune. Verslu užsiims Lietuvoje registruota bendrovė „Vittamed“, turinti biurą Bostone.

    „Vittamed“ yra klasikinė nuo universiteto „atsipumpuravusi“ įmonė, skirta apginti stipriais JAV, ES ir Japonijos patentais Lietuvoje sukurtą intelektinę nuosavybę. Ji ir užsiims verslu. Iš valstybės biudžeto didele dalimi finansuojamas universitetas yra skirtas tyrimams ir studijoms, o pumpurinės (angl. spin- off) įmonės – verslui, iš kurio sugrįžta pinigai į Lietuvos biudžetą“, – aiškina profesorius A. Ragauskas.

    VšĮ „Versli Lietuva“ ruošiasi jau antrajam tarptautiniam gyvybės mokslų forumui „Life Sciences Baltics 2014“, kuris vyks Vilniuje, rugsėjo 10-12 d., todėl džiaugiasi 2012 metais vykusio pirmojo gyvybės mokslų forumo metu  užsimezgusiomis itin vertingomis pažintimis ir tarptautine Lietuvos mokslininkų sėkme.

    Plačiau apie „Vittamed“ sėkmės istoriją skaitykite Delfi.lt straipsnyje.

    Daugiau apie artėjantį antrąjį tarptautinį gyvybės mokslų forumą „Life Sciences Baltics 2014“ sužinokite čia.

  • Verslas - ne tik pinigų kalykla
     

    „Kuriame vaizdo komunikacijos priemones nuo idėjos iki įgyvendinimo. Dažniausiai tai būna reprezentaciniai ir korporaciniai klipai, web ir TV vaizdo projektai. Mūsų klientai – įmonės ir organizacijos, kurios supranta vaizdo komunikacijos jėgą, ieško kokybiškų ir išskirtinių sprendimų, vertina nestandartines idėjas“, – teigė 2012 m. gruodį Vilniuje „Videography“ (mažąją bendriją „Audiovizualiniai sprendimai“) įkūrę vilniečiai 21 metų Airidas Janušauskas ir 24-erių Evaldas Arlauskas. Kaip kilo ši verslo idėja, kokių investicijų reikėjo ir kokie ateities planai?

     

    Iš Šiaulių kilęs A. Janušauskas yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto kūrybinių industrijų trečiakursis, o jo kolega E. Arlauskas tą pačią studijų programą baigė 2013 metais. Vaikinai pasakojo, kad įkurti mažąją bendriją „Audiovizualiniai sprendimai“ nusprendė pamatę, kad kuo toliau, tuo aktyviau įmonės naudoja vaizdo medžiagą savo komunikacijai internete, kitose medijose, prisistatymuose ir t. t. „Tiesa, pastebėjome, kad labai daug audiovizualinių kūrinių yra nekokybiški, nors už juos mokami dideli pinigai. Supykę dėl tokios situacijos nusprendėme ją pakeisti, – pirmąsias mintis apie verslą prisiminė verslininkai. – Prieš įkurdamas įmonę audiovizualine sritimi domėjausi bent 5 metus. Bestudijuodamas universitete ir susipažinau su Airidu, kuris paauglystę praleido aktyviai domėdamasis režisūra bei kinu. Kadangi su audiovizualine sritimi buvome nemažai susidūrę, galėjome matyti profesines klaidas kitų darbuose. Ir, žinoma, matėme gerąsias puses užsienio profesionalų darbuose. Tad šis pyktis susiliejo su noru tobulėti, mokytis ir vieną tamsų 2012 metų gruodžio vakarą pasakėme „darom“.“

    Paklausti, kodėl pirmam savo verslui pasirinko mažosios bendrijos formą, verslininkai teigė: „Mažosios bendrijos forma pasirodė patraukli visais aspektais ir lengvatomis, palyginti su UAB. Pradžioje nereikėjo įstatinio kapitalo, taip pat apsispręsti padėjo supaprastinta buhalterija, patogi mokesčių sistema.“

    „Videography“ įsteigimo procesas, anot pašnekovų, buvo gana sudėtingas: „Mums reikėjo suprasti, nuo ko pradėti, kaip veikia procesas, visa sistema, kiekvienas žingsnis buvo naujas ir, žinoma, reikalavo nemažai laiko bei žmogiškų resursų.“

    Verslininkai prisiminė, kad verslo pradžioje būta daug klausimų. „Tiesa, padėjo VšĮ „Versli Lietuva“ konsultantai bei internete rasta informacija. Bendravome ir su šį etapą jau perėjusiais žmonėmis“, – prisiminė pašnekovai.

    Nusprendus pradėti verslą viskas vyko greitai: „Iš esmės įsteigėme įmonę ir radome pirmuosius klientus per pirmąsias 2 savaites. O tada įsisukome į visą užsakymų ratą ir supratome, kad nesuklydome.“

    Kiek investicijų reikėjo verslo pradžioje? „Pati pradžia reikalavo tik minimalių įmonės steigimo investicijų – maždaug 300 Lt. Po kelių mėnesių investavome maždaug 5 000 Lt būtiniausiai įrangai, kurios neturėjome ar negalėjome nuomoti“, – sakė A. Janušauskas.

     

    Visą sėkmės istoriją skaitykite portale bznstart.lt

  • Ir Kazachstanas įvertino lietuvišką aukštąjį mokslą bei medicinos paslaugas
     

    Prof. Žilvinas Padaiga, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanas:

    Lietuvos sveikatos mokslų universitetas sėkmingai bendradarbiaudamas su VšĮ „Versli Lietuva“ paskutiniaisiais metais itin ženkliai veikė kurdamas aukštojo mokslo ir medicinos paslaugų eksporto platformą Kazachstane. Tai buvo įmanoma tik išsiaiškinus Kazachstano aukštojo mokslo ir medicinos paslaugų poreikių rinką, teikiant konsultavimo paslaugas atitinkamose srityse Kazachstano ir Lietuvos partneriams, organizuojant konferencijas, susitikimus, skleidžiant informaciją, teikiant paslaugas keliant kazachų specialistų kvalifikaciją, atstovaujant Lietuvos institucijų interesams numatytose srityse skirtinguose Kazachstano akimatuose, bet labiausiai Astanoje ir Almatoje.

     

    Konkrečios sutartys kvalifikacijos kėlimo paslaugoms teikti, kursų organizavimas, ekspertinis LSMU specialistų darbas, bendri susitikimai dalinantis patirtimi, dalyvavimas parodose Kazachstane, pirmieji „Bolašako“ stipendijos stipendininkai LSMU, pirmoji doktorantė iš Kazachstano, pasirinkusi doktorantūros studijas LSMU, o taip pat bendros praktinės-mokslinės konferencijos, LSMU atstovo veikla Kazachstane – tapo LSMU sukurtos platformos išraiška, davusi nemažą praktinę bei finansinę naudą abiems pusėms.

     

    Nemažą LSMU veiklos dalį Kazachstane sudarė bendradarbiavimo santykių su Kazachstano aukštosiomis mokyklomis ir medicinos paslaugas teikiančiomis įmonėmis kūrimas ir įteisinimas, potencialių medicinos paslaugų Kazachstane klientų paieška. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto iniciatyva devyni Lietuvos universitetai susijungė bendrai veiklai Kazachstane.

     

    Minėti pasiekimai bei tęstinės veiklos, darbų planavimas su Kazachstano partneriais 2014-2015 metams, užtikrina, kad ši veikla turės tęstinumą. Tikimės, kad VšĮ „Versli Lietuva“, kaip patikimas partneris, ateityje taip pat prisidės prie sėkmingai pradėto ir naudingo darbo Lietuvos aukštojo mokslo ir medicinos paslaugų eksporto plėtros ateityje.

  • „Tutotoons“ pirmus vaisius raško Lietuvoje
     

    Įrankį, skirtą greitam ir paprastam žaidimų kūrimui, sukūrusi UAB „Edukacinės sistemos“ skina pirmuosius saldžius vaisius. Žaidimu, naudojant įrankį „Tutotoons“, paversta leidyklos „Alma Littera“ išleista Linos Žutautės knyga „Du paršeliai“. Žaidimas platinamas mobiliųjų programėlių parduotuvėse „Google Play“ ir „App Store“. Pastarojoje lietuvių kūrinys per kelias dienas pateko tarp populiariausių parsisiunčiamų programėlių, jis aplenkė tokias programėles kaip „Facebook“, „Youtube“, „Gmail“ ir pan.

     

    Mantas Kavaliauskas, „Tutotoons“ įkūrėjas, pasakoja, kad knygą, kuri virto žaidimu, atrinko leidykla, o darbas su projektu užtruko maždaug savaitę. Iliustracijos, kurios labiausiai giriamos parsisiuntusių žaidimą, buvo perkeltos iš popierinės knygos. Programėlių parduotuvėse nuspręsta žaidimą platinti nemokamai – taip didinamas „Tutotoons“ populiarumas.

     

    „Įprastai sukurti tokį žaidimą studijoje be mūsų įrankio užtruktų mėnesį ar du ir kainuotų apie 10.000 Lt. Mes tai padarėme per savaitę, ir gerokai pigiau“, – aiškina p. Kavaliauskas.

     

    Antro kūrinio, kuris virs žaidimu, „Tutotoons“ autoriai ir „Alma Littera“ dar neišsirinko, bet p. Kavaliauskas pasakoja, kad pakeliui į žaidėjų mobiliuosius įrenginius dar bent 7 žaidimai, sukurti kompanijos organizuotose žaidimų dirbtuvėse.

     

    „Kol kas orientuojamės ne tiek į finansinę naudą, kiek į žinomumą ir partnerių paiešką. Jie suteiktų vertę įmonei, o ieškodami investicijų galėtume jas gauti geresnėmis sąlygomis“, – aiškina „Tutotoons“ įkūrėjas. Įrankis „Tutotoons“ pristatomas ir VšĮ „Versli Lietuva“ surengtame projekte „Startup Lithuania Roadshow“. Pradedantieji investuotojams prisistatė trijose šalyse, o gruodį laukia paskutinis prisistatymas Londone. Visgi rasti investuotojų, kuriems žaidimai įdomūs tiek, kad į juos investuotų, sudėtinga, sako p. Kavaliauskas. Šiuo metu verslo naujokai veda derybas su potencialiu investuotoju iš Izraelio, bet ar pokalbiai įgaus finansinę išraišką, dar neaišku.

     

    Startuojanti įmonė ieško 300.000 EUR investicijų, jos leistų užbaigti žaidimų kūrimo įrankio gamybą ir žaidimais per metus paversti apie 100 knygų.

     

    Parengta pagal dienraštį "Verslo žinios" (2013-11-24)

     

  • Kelionių agentūrą Plungėje atidarė tik po konsultacijų
     

    Trys kelionių agentūros vos dviem dešimtims gyventojų – daugiau nei pakankamai. Tačiau tokį verslą šį rudenį pradėjusi plungiškė sako įžvelgianti puikių galimybių. UAB „Jūsų kelionės“ įsteigusi Asta Valužienė nebijojo nei mažos rinkos, nei didelės konkurencijos. Jos nuomone, konkurentus galima įveikti siūlant kokybiškas paslaugas. Ponios Valužienės kelionių agentūra siūlo visas su kelionėmis susijusias paslaugas.

    „Ilgą laiką dirbau įvairiose įmonėse samdoma darbuotoja: vadybininke, administratore, apskaitininke. Darbas šiose įmonėse man suteikė galimybę mokytis ir stebėti, kaip plėtojamas verslas, kokie žmonių poreikiai, pageidavimai, požiūris. Keletą metų dirbau kelionių agentūroje, kurioje įgijau patirties kelionių pardavimo, bei turizmo paslaugų teikimo srityje“, – dėsto pašnekovė. Pradedanti verslininkė teigia verslo nusprendusi imtis tik sukaupusi patirties įvairiose kelionėse, padirbėjusi užsienyje.

    „Ne sykį sulaukiau draugų ir pažįstamų prašymų padėti nusipirkti bilietus, patarimų, kaip pasiruošti vykstant į svečias šalis ar šiaip padėti išspręsti vienokią ar kitokią problemą, kilusią atostogaujant. Taip ir kilo verslo idėja“, – teigia moteris.

    Dabar įmonė bendradarbiauja su VšĮ „Versli Lietuva“ kuriant Žemaitijos turizmo klasterį. Pasirodo, kelionių agentūros sėkmingai veikti gali ne tik didžiuosiuose miestuose, kurių gyventojai statistiškai uždirba daugiau, tačiau ir miesteliuose, pavyzdžiui, Plungėje.

    „Tokiame nedideliame miestelyje labai svarbu klientus prisijaukinti. Jie turi tave pažinoti, pasitikėti, ateina išgirdę rekomendacijų. Todėl sunku tikėtis, kad iš karto sulauksime labai daug klientų, turi praeiti šiek tiek laiko. Tačiau dėmesį skiriame reklamai, bandome išnaudoti kiek įmanoma daugiau sklaidos kanalų: internetą, spaudą ir t. t.“, – mano pašnekovė.

    Šio verslo konkurencija Plungėje didelė. Tačiau verslininkę guodžia tai, jog pagalbos susiplanuoti kelionę prireikia ir rajono gyventojams.

    „Be mūsų, Plungėje yra dar dvi keliones siūlančios įmonės, tad konkurencija tikrai gana didelė. Miestas gana mažas, kad trims kelionių agentūroms būtų lengva išsilaikyti. Laikas parodys. Vieni konkurentai yra tikrai labai stiprūs, turi ilgametį įdirbį, patirtį, savo klientų. Bandysime to siekti ir mes. Be to, greta yra Rietavas, kuriame panašių paslaugų niekas nesiūlo“, – kalba p. Valužienė.

    „Žmonės ir čia keliauja, perka bilietus. Pastebiu, kad didelei žmonių daliai susitvarkyti visus kelionės formalumus nėra lengva, tad jie mielai naudojasi specialistų pagalba. Žinau, kad žmonės specialiai į Klaipėdą važiuodavo ieškoti kelionių planuotojų, o dabar labai nustemba, kad ir čia gali tą patį gauti“, – sako verslininkė.

    Plungės įmonės savininkė sako, kad sunkiausia verslo pradžioje yra susitvarkyti visus bendrovės steigimo dokumentus, nors išmanant tvarką viskas vyksta greitai ir sklandžiai.

    „Susitvarkyti pačiam visus įmonės steigimui reikalingus dokumentus būtų labai sudėtinga. Žmogui, kuris to nėra daręs, apskritai sunku. Nesinori steigiant įmonę padaryti klaidų, todėl pravartu pasikonsultuoti su specialistais. Jie išmano daug įvairių niuansų. Pradėjau ieškoti informacijos ir idėjų bei patalpų verslui kurti. Pagalbos kreipiausi į „Verslią Lietuvą“ Plungės mieste. Padedama organizacijos darbuotojos įkūriau įmonę. Darbuotoja padėjo parengti visus reikiamus įmonės steigimo dokumentus ir suteikė visą reikalingą informaciją, pasiūlė pasinaudoti verslo skaičiuokle, suteikė daug naudingų patarimų verslo kūrimo klausimais“, – apie pagalbos naudą dėsto pašnekovė.
    Konsultacijos jai padėjo apsispręsti ir dėl bendrovės teisinės formos.

    „Svarsčiau, kokią įmonės formą pasirinkti – UAB ar MB. Galiausiai pasitarusi su konsultantais nusprendžiau, kad man tinkamesnė yra UAB. Manau, kad tokia įmonės forma kelia kur kas daugiau pasitikėjimo“, – teigia p. Valužienė.

    Parengta pagal „Verslo žinios“ 2013 12 23.

  • Šeimos verslas: garsieji Varėnos šimtalapiai ir keksai – jau Vilniuje
     

    Vilniečiai Pikčilingiai ir varėniškiai Valeišos šeimos verslą prieš pat Kalėdas užsuko neatsitiktinai. Būtent per didžiąsias metų šventes ant vaišių stalų atkeliauja daugiausiai įvairių gardėsių. Šimtalapiai, tortai, keksai, vafliai – tai pagrindiniai kepiniai, kuriais prekiaujama gruodžio viduryje Vilniaus centre atidarytoje kepyklėlėje-parduotuvėje „Conditus“. Ši įmonė – tradicinio šeimos verslo pavyzdys.

    „Šimtalapius, keksus ir kitus kepinius Varėnoje jau dvidešimt metų kepa Vita Valeišienė. Šie kepiniai populiarūs tarp vilniečių. Vitos sūnus ir mano dukra, dabar jau irgi Valeišienė, sugalvojo, kad reikia atidaryti kepyklėlę–parduotuvę Vilniuje. Taip ir padarėme. Dauguma kepinių į ją atkeliauja iš Varėnos, tačiau vaflius kepame kartu su jaunesniąja dukra Inga čia, Vilniuje“, - pasakojo įmonės „Conditus“ direktorė Irina Pikčilingienė.

    Tiesa, prieš nerdamos į verslą, abi šeimos kruopščiai atliko namų darbus. Joms labai padėjo VšĮ „Versli Lietuva“ svetainėje ir portale „Verslo vartai“ esantys elektroniniai įrankiai, skirti pradedantiems verslą žmonėms.

    Pirmiausia būsimi verslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar nebus per sudėtinga vykdyti planuojamą verslą – išsiaiškinti ir suprasti,  ko reikalaujama iš inspektuojamų įmonių, padėjo portale „Verslo vartai“ esantys Kontroliniai klausimynai.

    Vartydami elektroninį "Pradedančiojo verslininko žinyną" Pikčilingiai ir Valeišos parašė verslo planą ir išsirinko labiausiai jų verslui tinkančią juridinę formą.

    Galiausiai, atsakę į klausimyno "Leidimai tavo verslui" klausimus, jie lengvai išsiaiškino, kokius leidimus reikės gauti prieš pradedant veiklą ir kibo į darbus.

    „Nemažą dalį laiko ir resursų verslas turi skirti bendravimui su įvairiomis valstybinėmis organizacijomis ar įstaigomis. VšĮ „Versli Lietuva“ dideliais žingsniais kelią šių santykių standartus aukštyn. Be galo patogu, kad naujokams skirti elektroniniai  įrankiai yra vienoje vietoje ir aiškiai pateikti. Profesionalumas ir efektyvumas pateikiant informaciją bei bendradarbiaujant įvairiais klausimais yra puikus pavyzdys kitoms organizacijoms“, - sakė I.Pikčilingienė.

    Abi šeimos tiki, kad naująją vietą vilniečiai pamėgs, o sėkmę versle apibūdina taip: tai beveik 20 metų nesustabdomo darbo, kurį dar norisi dirbti ir tęsti kitoms kartoms.

  • UAB "Sponge" vadovas Edgaras Gargažinas: „viskas prasidėjo nuo didelių norų ir tuščių kišenių“
     

    Dauguma studentų puikiai žino, jog labai sudėtinga mokytis ir kartu dirbti pelningą darbą. Aš buvau ne išimtis: kol mokiausi universitete, vakarais uždarbiaudavau teatro rūbinėje. Atlyginimas buvo tikrai neįspūdingas, vis trūkdavo pinigų, kaip ir kai kuriems kitiems mano draugams studentams. Kartą iš užsienio parduotuvės nusipirkau išmanųjį telefoną, jis kainavo gerokai pigiau nei tuo metu parduodami Lietuvos parduotuvėse. Parodęs draugams savo pirkinį gavau daugybę užsakymų. Ilgai nelaukęs supratau, jog tai yra puiki galimybė užsidirbti papildomų pinigų.

    Veiklos pradžioje valdžiau kelias elektronines parduotuves, pardavinėjau įvairias elektronikos prekes (mp3 grotuvus, planšetinius kompiuterius, telefonus ir kt.). Didžiausią dėmesį skirdavau deryboms su užsienio partneriais ir kokybiškų prekių paieškai. Po kurio laiko, atsiradus daugiau konkurentų Lietuvoje, pastebėjau, kad iš pirmo žvilgsnio panašios prekės yra skirtingos kokybės. Kadangi kokybei skyriau didelį dėmesį, nusprendžiau, jog visoms mano prekėms reikia išsiskirti, kad jos nebūtų painiojamos su kitomis prekėmis. Kartą viešint pas draugą Londone į galvą atėjo mintis apie pavadinimą, kuris iki šiol puošia mūsų prekes. Tai buvo žodis „Sponge“, kuris, išvertus iš anglų kalbos, reiškia kempinę. Jis man tiesiog pasirodė labai linksmas ir lengvai įsimenantis.

    Po mažų dalykų ateina laikas didesniems. Taip nuo mažmeninės prekybos perėjome prie užsakomosios gamybos ir didmeninės prekybos. 2010 metais buvo įkurta UAB „Sponge“. Atsirado daugiau partnerių, prekės ženklas tapo žinomesnis ir perkamesnis. Šiuo metu įmonė sparčiai plečiasi, didinamas prekių asortimentas. Vienas iš pagrindinių mūsų veiklos principų yra kaina. Jeigu matome, jog galime pasiūlyti rinkai kokybišką produktą už žemesnę nei kitų analogiškų gaminių kainą, tuomet darome viską, kad įgyvendintume tokius projektus. Esame technikos fanatikai, todėl prekiaujame tik tais produktais, kuriuos esame išbandę ir kurie mums paliko įspūdį. Pvz., šiuo metu galime pasigirti, kad mūsų mp3 grotuvas „Sponge Up“ yra pigiausias 4GB mp3 grotuvas Lietuvoje.

    Kai pradėjome savo veiklą didmeninėje prekyboje, patyrėme įvairių sunkumų. Norint konkuruoti tokioje rinkoje, vienas svarbiausių kriterijų yra įmonės kapitalas. Taigi būtinai reikėjo susirasti finansavimo šaltinį. Šiuo klausimu mums padėjo „Versli Lietuva“ atstovas Šarūnas Šlimas. Susitikimo metu buvo aptarta, kokie yra galimi kapitalo pritraukimo būdai ir, kuris iš jų tinka mūsų įmonei. Taip pat buvo sudėliotos kitų metų pardavimo strategijos bei tikslai. Atlikome potencialių klientų analizę, aptarėme žmogiškųjų išteklių būtinus pakeitimus. Tai tikrai puiki galimybė išplėsti savo verslą.

1