> Sėkmės istorijos
Verslo pradžia Eksporto plėtra Verslo angelų fondo I partneris Arvydas Strumskis apie sėkmingą verslą SOLVIT tinklas
Sėkmės istorijos

Neringa Narbutienė, KTU Tarptautinių ryšių skyriaus vyr. koordinatorė Neringa Narbutienė, KTU Tarptautinių ryšių skyriaus vyr. koordinatorė

Šiais mokslo metais Kauno technologijos universitete (KTU) studijas pradės 16 studentų iš Azerbaidžano Respublikos, dvigubai daugiau, nei pernai. Prieš trejus metus šioje aukštojoje mokykloje studijavo tik vienas azerbaidžanietis studentas,  turintis kilmės ryšių su Lietuva.

Sėkmės istorijos

  • Aktyvaus ir neįprasto laisvalaikio organizatoriai sparčiai augina verslą
     

    Giedrius Bunevičius kartu su žmona Inga Kupetyte-Bunevičiene Kaune įkūrė UAB „Miegantys drambliai”. Tai - laisvalaikio praleidimo centras, skirtas laipiojimu susižavėjusiems žmonėms. Įmonės įkūrėjus  laipiojimas paviliojo kaip hobis dar studijų laikais. Giedrius įgijo sporto trenerio kvalifikaciją Lietuvos sveikatos universitete, o Inga yra diplomuota edukologė. Pradžioje jie  subūrė bendraminčių klubą, įsirengė nedidelę salę savo ir klubo poreikiams, kurioje galėjo užsiimti mėgstama veikla. Bendraminčių daugėjo ir jie po kelerių metų jau nebeišsiteko klubo salėje,  reikėjo plėstis. Be to, ši veikla sutuoktinius taip įtraukė, jog jie ėmė mąstyti apie savo verslą. Po 7-erių klubo veiklos metų jo įkūrėjai nusprendė visiškai atsidėti šiai veiklai ir įkurti didžiausią ir moderniausią boulderingo (laipiojimo rūšis) salę Lietuvoje ir net Baltijos šalyse.

    Keletą pastarųjų metų Giedrius ir Inga ieškojo naujos didelės erdvės ir galimų finansavimo šaltinių savo verslui. Vieno renginio metu Kaune sužinojo apie galimybę pradėti jauną verslą su VšĮ „Versli Lietuva“ pagalba, pasinaudojant verslo pradžios krepšeliu jaunimui. Nuo to prasidėjo realūs veiksmai, o 2014 m. vasarą jie jau kėlėsi į naujas patalpas ir savo pačių nuostabai statėsi didžiausią laipiojimo sieną - svajonė po truputį ėmė virsti realybe. Jaunieji verslininkai sako esą labai dėkingi patarti ir pakonsultuoti niekada neatsisakiusiems pagal verslo pradžios krepšelį dirbantiems UAB „FINDEP“ konsultantams, nuostabiai savo komandai - daug ką visi darė savo rankomis ir jėgomis, kartu įdėjo daug meilės į šią veiklą ir tai jaučia kiekvienas čia užsukęs. 

    Šioje salėje vyksta ne tik laipiojimo užsiėmimai ir treniruotės, bet ir kineziterapeuto vedamos mankštos, edukacinės programos mokinių ir studentų grupėms, organizuojami vaikų ir suaugusiųjų gimtadieniai bei įmonių laisvalaikio renginiai. Kiekvienas užsukęs čia gali jaukiai išgerti kavos ar arbatos, prisijungti prie nemokamo bevielio interneto, pavartyti knygą ar žurnalą, žaisti stalo žaidimus ar šiaip maloniai atsipūsti - tam skirta atskira erdvė balkone su vaizdu į salę ir į šalia esantį Draugystės parką.  

    Šiuo metu įmonėje dirba 12 žmonių. Rugsėjo 1 d. startavusiam verslui su kiekvienu mėnesiu sekasi vis geriau, žmonių daugėja. Čia lankosi žmonės iš visos Lietuvos, atvyksta sportininkai iš Klaipėdos ir Vilniaus klubų, kaimyninės Latvijos ir Kaliningrado srities. Apie „Miegančius dramblius” kasdien sužino vis daugiau kauniečių, ieškančių neįprastų laisvalaikio leidimo būdų šaltais žiemos vakarais. 

  • „Aromatinės rankų darbo žvakės“ – kaip idėja virto verslu
     

    „Turbūt ne vienas pagalvojame, kaip būtų smagu, įdomu turėti kažką savo, o ne dirbti kažkam kitam. Pamąstydavau ir aš, bet, kaip ir daugelis, nesiryžau ilgą laiką žengti šio žingsnelio. Vis dėlto, 2013 m. gruodį ėmiausi ir pradėjau. Tai buvo pradžia visko, ką dabar pasiekiau, bet tikrai nežadu tuo apsiriboti.“ – taip savo verslo sėkmės istoriją pradeda Inga Čižienė, „Aromatinių rankų darbo žvakių“ įkūrėja.

    Verslininkė pasakojo atsitiktinai internete pamačiau namuose darytas žvakes 2013 m. gruodį. Iškart kilo mintis - kodėl nepabandžius ir pačiai? Inga nusipirko parduotuvėje žvakių, perlydė. Taip ir gimė jos pirmoji žvakė, daryta su ledo kubeliais. Daug kam patiko, atsirado prašančių parduoti, tokių žmonių vis daugėjo. Tai ir padrąsino pradedančiąją verslininkę.

    Štai tada kilo problema - kaip legalizuoti veiklą, iš kur imti medžiagų, kvapų (Inga sako norėjusi gaminti aromatines žvakes), kaip susirasti, kas prekiaus šiomis žvakėmis? Moteris pasakoja neturėjusi supratimo, nuo ko pradėti. Tuomet ji kreipėsi į VšĮ „Versli Lietuva“ atstovę regione Rasą Kulevičienę, kuri mielai sutiko padėti – pasidalino patarimais, kaip legalizuoti veiklą, kokius reikės mokėti pagrindinius mokesčius, kaip ieškoti tiekėjų, prekybos taškų. „Tai buvo didelė pagalba ir paskata judėti pirmyn. 2014 m, kovą jau turėjau dokumentus, leidžiančius gaminti ir prekiauti žvakėmis bei vaško gaminiais“, - sakė I.Čižienė.

    Pirmiausia verslininkė pradėjo bendradarbiauti su Lietuvos įmonėmis, kurios tiekia kvapus, žvakių dagčius ir vašką. Šiandien ji jau bendradarbiauja ir su Vokietijos bendrove, kuri jai tiekia dažus, bei amerikiečiais, iš kurių perkami kvapai.

    „Kaip sakoma, vienas lauke – ne karys. Manau, kad šis posakis tinka ir „Aromatinių rankų darbo žvakių“ sėkmės istorijoje. Be VšĮ „Versli Lietuva“ nebūčiau tiek nuveikusi ir užmezgusi tiek naudingų verslo ryšių. Šaunu, kad yra tokia įstaiga, kuri suteikia profesionalią pagalbą ir padrąsinimą siekti savo užsibrėžto tikslo ar svajonės. Mano istorija – konkretus pavyzdys, kaip kartais netikėtai atrandi savo stichiją, kurioje gali realizuoti save ir turėti savo versliuką. Prisiminusi pirmąją žvakę, net nusišypsau ir pačiai malonu, kiek pažengiau pirmyn per gana trumpą laiką“, - apibendrina I.Čižienė.

  • VšĮ „Versli Lietuva" kontaktų paieškos paslauga atvėrė kelius naujoms ilgalaikėms partnerystėms Didžiojoje Britanijoje
     

    UAB „Megrame International“ – viena didžiausių langų, durų, vitrinų, žiemos sodų, konstrukcijų iš plastiko, medžio ir aliuminio bendrovių, eksportuojančių savo produkciją į užsienį, toliau aktyviai plečia savo veiklą Didžiojoje Britanijoje. Pasinaudojusi VšĮ „Versli Lietuva" teikiama kontaktų paieškos paslauga, „Megrame International“ užmezgė naujus perspektyvius kontaktus ir sudarė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis su dviem stambiomis Didžiosios Britanijos bendrovėmis. 

    „Buvome vieni pirmųjų langų gamintojų Lietuvoje, pradėjusių eksportuoti savo gaminius į Didžiąją Britaniją, turime sukaupę labai didelę darbo patirtį šioje šalyje. Dirbame labai sėkmingai, nes mūsų įmonė orientuojasi tik į aukščiausią kokybę, siūlo platų gaminių asortimentą. Mums ši rinka gerai žinoma ir pažįstama, todėl kreipdamiesi į VšĮ „Versli Lietuva“ išreiškėme labai konkrečius pageidavimus, kokių naujų partnerių ieškome. „Versli Lietuva“ ir LR Ūkio ministerijos komercijos atašė efektyviai padėjo užmegzti kontaktus su vietinėmis įmonėmis, su kuriomis jau sutarėme dėl ilgalaikio bendradarbiavimo“, - sakė UAB „Megrame International“ akcininkas Agnis Magelinskas.

    Pasak LR Ūkio ministerijos komercijos atašė Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje Andriaus Nikitino, surasti reikiamus kontaktus šiai įmonei pavyko gana greitai, nes turimas kelerių metų įdirbis ir nuolat palaikomi kontaktai su vietinės rinkos bendrovėmis leido operatyviai pasiūlyti sprendimą. „Pavyko suderinti abipusį interesą, kuris baigėsi puikiais rezultatais – ilgalaikio bendradarbiavimo sutartimis“, - sakė A.Nikitinas.  

    Pasak A. Magelinsko, „Verslios Lietuvos“ ir komercijos atašė A. Nikitino pagalba užmezgant kontaktus su naujaisiais partneriais buvo labai svarbi, nes padėjo gerokai paspartinti kelią iki konkrečių susitarimų ir partnerystės. „Naujieji partneriai įvertino mūsų gaminių kokybę, platų asortimentą ir tai, jog Didžiosios Britanijos rinkoje nesame naujokai. Vis dėlto, vietinės bendrovės labai atidžiai tikrina būsimus partnerius bei renka rekomendacijas. Solidžių valstybės įstaigų ir jų atstovų tarpininkavimas suteikia papildomo svorio  bei padeda paspartinti šį gan sudėtingą procesą“, - sakė A. Magelinskas.   

    A.Magelinskas tiki naujų partnerysčių perspektyvomis. „Viena iš bendrovių, su kuria bendradarbiausime, yra labai senas tradicijas turinti prekybos įmonė. Tai – šeimos  verslas, todėl jie įvertino tai, kad ir mūsų įmonė yra panaši, kad sutampa mūsų vertybės. Džiugina ir kita partnerė – statybos bendrovė, kuriai aktualūs mūsų gaminiai“, - kalbėjo  UAB „Megrame International“ akcininkas.

    „Verslios Lietuvos“ teikiama potencialių prekybos partnerių kontaktinių duomenų paieškos paslauga (5 užsienio įmonių, kurios yra išreiškę susidomėjimą bendradarbiavimu su Lietuvos įmone, kontaktai) apima konsultacijas dėl tinkamo įmonės prisistatymo ir informacijos pateikimo konkrečioje rinkoje ir 5 užsienio įmonių kontaktinių duomenų paiešką, kurios potencialiai domėtųsi bendradarbiavimu su pristatyta Lietuvos įmone.

  • Panevėžyje teikiamos šveicariškus standartus atitinkančios dantų gydymo paslaugos
     

    Aistė Navikienė – „VISI DANTYS" odontologijos klinikos direktorė bei gydytoja odontologė - periodontologė teigia, kad po studijų, turėjo kvietimą  tęsti karjerą Šveicarijoje, tačiau apsisprendė gydytojos praktiką tęsti gimtajame mieste - Panevėžyje.

    Jau pirmaisiais studijų metais žinojau, kad turėsiu savo verslą. Iki svajonės išsipildymo sekė ilgi metai mokslų. Šešerius metus truko įgyti gydytojo odontologo specializaciją, dar po trejų metų įgijau gydytojo periodontologo specialybę. Studijų metais nuolat vykau stažuotis į kitas šalis: Didžiąją Britaniją, Italiją, JAV, Vokietiją, Šveicariją. Per penkerius gydytojo praktikos metus dirbau 7 odontologijos gydymo įstaigose ir kiekvienoje jų mačiau trūkumų. “Labiausiai liūdino tai, kad labai daug dantų gydymo paslaugų yra nekokybiškos, nors už jas mokami dideli pinigai” – pirmąsias mintis apie verslą prisiminė verslininkė. „Laikydamiesi aukštos gydymo kultūros ir sugebėdami kokybiškai atlikti tai, ko nepadaro kitos gydymo įstaigos, tikrai turėsime didelį patenkintų pacientų ratą” – sako A. Navikienė UAB „Aukštaitijos implantologijos klinika“ direktorė. Mano požiūrį į verslą patvirtina Iljos Laurso mintys - ”Jei kepėjas nusprendė, kad gali užsidirbti iš to, jog naudos prastesnį cukrų ar į tešlą įmaišys ne tokio gero, kaip įprastai, sviesto, jo išlaidos bus kur kas mažesnės. Iš kitokių ingredientų iškeptas tortas gali skirtis labai nedaug. Deja, pirkėjas tai pastebės ir kito gaminio iš šio kepėjo nebepirks.” 

    Pradėti nuosavą verslą tikrai baugino, nes 10 metų gilinausi tik į dantų gydymo subtilybes, tad apie verslo niuansus nieko nesupratau. Pagalbos kreipiausi į VšĮ „Versli Lietuva" ir gavau pasiūlymą pasinaudoti "Pirmųjų verslo metų paslaugų krepšeliu". Viskas prasidėjo nuo tinkamų patalpų ieškojimo, jų projektavimo, įrangos paieškų. “Pirmenybę teikiau vokiškai įrangai, dėl jos patikimumo ir itin didelio preciziškumo”, – teigia Aiste Navikienė. „VISI DANTYS” klinikos gydytojų komanda itin didelį dėmesį skiria gydymo planavimui. Mes pirmi Panevėžyje turime patį šiuolaikiškiausią rentgeno aparatą, kuris visuomet naudojamas planuojant gydymą dantų implantais. Tačiau patarimai ir konsultacijos verslo klausimais tikrai labai pravertė. Drąsino jau pats žinojimas, kad prireikus konsultaciją gausiu.

    Tikiuosi, kad VšĮ „Versli Lietuva“, kaip patikimas partneris ateityje taip pat prisidės prie sėkmingai pradėto verslo plėtojimo.

  • Milijoniniai sandoriai iš „InterSolar Europe 2014“ parodos
     

    Šių metų birželio mėnesio pradžioje vykusioje „InterSolar Europe 2014“ parodoje „Versli Lietuva“ organizuotame nacionaliniame stende dalyvavo 5 Lietuvos įmonės – „Baltic Solar Solutions“, „Baltic Solar Energy“, „Via Solis“, „Precizika“ ir „Protechnology“. Parodoje užmezgus tikslinius kontaktus trijų Lietuvos įmonių ViaSolis, Baltic Solar Solutions ir Baltic Solar Energy, dirbančių su vienu prekės ženklu „SoliTek“, atstovybė Vokietijoje jau pasirašė susitarimų parduodant „stiklas-stiklas“ tipo modulius už daugiau nei 3 milijonus eurų.

    Lietuvos „SoliTek“ ofisas šiuo metu turi pasirašęs kontraktų už 15 tūkst. EUR., netolimoje ateityje planuoja pasirašyti kontraktų už dar maždaug 40.000 EUR., o Vokietijos atstovybė iki 2015 metų vidurio tikisi užbaigti derybas dėl kito, 30 MW (~18.000.000 Eur.) projekto. Pagrindinės pardavimų šalys: Austrija, Švedija, Vokietija, Šveicarija  ir Turkija.

    Be to, įmonės taip pat džiaugiasi, kad „SoliTek“ šiais metais buvo nominuotas „InterSolar Europe Awards“ apdovanojimuose, ir iš maždaug 120 įmonių pateko į pirmąjį dešimtuką – tai didelė nauda jų naujam prekiniam ženklui.

    „Versli Lietuva“ atstovai parodos metu per tris dienas padėjo įmonėms susitikti su daugiau nei 300 potencialių klientų iš 35 šalių. Pirmiausia susidomėjusiems būdavo pristatytas Lietuvos nacionalinis stendas, jo koncepcija, stende dalyvaujančios įmonės, tuomet sužinojus besidominčiojo poreikius būdavo organizuojamas susitikimas su konkrečios įmonės atstovais.  Taip buvo pristatoma Lietuva, galimybės verslui, atsinaujinančios energetikos sektorius. „Versli Lietuva“ atstovai lydėję delegaciją, pastebi, kad tai labai specifinė, tikslinė sektoriaus paroda, didžioji dauguma lankytojų profesionalai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad praktiškai visi parodos lankytojai domėjosi Europietiška produkcija (Made in EU), todėl srautas Lietuvos stende buvo ypač didelis, o ir pats Lietuvos stendas – bokštas, pagamintas iš nestandartinių saulės modulių su lietuviškomis žaliomis celėmis, ypač traukė lakytojų akis. 

  • Kai noras turėti nuosavą veiklą virsta realybe
     

    Prieš pusantrų metų palikusi darbus sostinėje 28 metų Sandra Kuprevičiūtė su vyru Antanu persikraustė į Kėdainius ir įkūrė MB „Sulčių fabrikas”. Šiam žingsniui ryžosi, nes visada svajojo ir kalbėjo apie savo nuosavą veiklą. Sandra anglų filologijos ir integruotos komunikacijos studijas baigė Kaune. Po to trejus metus dirbo viešajame sektoriuje komunikacijos specialiste. Jos vyras – informacijos vadybos specialistas. Abiejų darbas buvo įdomus, dinamiškas, kūrybiškas, tačiau po tam tikro laiko pradedi mąstyti, o kas toliau. Šiuo klausimu sutarė vieningai – norėjo savo nuosavos veiklos. Kadangi abu ambicingi ir nebijantys rizikuoti, taigi apsispręsti nebuvo sudėtinga. Persikraustę po pusės metų įkūrė savo įmonę, kuri specializuojasi sulčių ne iš koncentratų gamyboje.

    Sandros šeima Kėdainių rajone jau daugiau nei penkiolika metų augina morkas. Galvodami apie ūkio veiklos diversifikaciją pastebėjo, jog gėrimų rinkoje siūlomas morkų sulčių spektras yra gana siauras. Vartotojas gali rinktis arba produktus iš koncentrato, kurių nauda kelia abejonių, arba brangias, ekologiškas sultis, kurių įpirkti gali ne kiekvienas. Žinodami, jog turi kokybišką ir vartotojų mėgstamą žaliavą, nusprendė rinkai pasiūlyti savo sprendimą – morkų pagrindu daromas sultis „Slow juice”.

    „Slow juice” sultys iš kitų rinkoje išsiskiria tuo, jog yra gaminamos spaudžiant vaisius ir daržoves, o ne maišant koncentratą su vandeniu. Be to, patys augindami morkas bei naudodami Lietuvoje užaugintus vaisius, verslininkai gali savo produktą pasiūlyti už konkurencingą kainą.

    Kuriant sultis labai daug dėmesio skyrė produkto skoninėms bei maistinėms savybėms. Dabartinis receptas buvo atrinktas iš daugiau nei 10 variantų, kurie buvo sukurti bendradarbiaujant su LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininku prof. Pranu Viškeliu. Investicijos ir bendras darbas atsipirko su kaupu – šių metų pavasarį vykusioje parodoje „Agrobalt 2014“ gaminama produkcija įvertinta prestižiniu diplomu, o birželio mėnesį Londone vykusiame gėrimų gamintojų renginyje „Drinkpreneur Live 2014” pateko į finalą ir sulaukė daug teigiamų atsiliepimų apie prekinę produkto išvaizdą ir ypač jo skonį.

    MB „Sulčių fabrikas“ šiuo metu siūlo vienos rūšies morkų ir obuolių sultis, tačiau jau šį rudenį planuoja pristatyti dar du naujus skonius. Tikisi, jog padidinus produkcijos asortimentą taps patrauklesni vartotojams bei didiesiems prekybos centrams. Nors pardavimus pradėjo vykdyti tik šių metų pradžioje, mano, jog jiems sekasi puikiai – šiuo metu sulčių „Slow juice” jau galima įsigyti daugiau nei 40 parduotuvių visoje Lietuvoje.

    Kuriant mažąją bendriją labai pagelbėjo VšĮ „Versli Lietuva” įsteigti verslo pradžios krepšeliai. Pasinaudojant šia paslauga pradedantys verslininkai daug konsultavosi ir bendradarbiavo su savo konsultantais, kurie ne tik padėjo steigiant bendriją, bet ir konsultavo įvairiais teisiniais bei buhalteriniais klausimais, visas šias paslaugas teikdami nemokamai, o tai labai svarbu pradedant verslą. 

  • Startuolio sandorio su Izraelio investuotojais pradžia - per projektą "Startup Lithuania Roadshow"
     

    WoraPay“ pritraukė „Entree Capital“ investicijas tolesnei mobiliųjų piniginių infrastruktūros plėtrai. Lietuvos bankui palaiminus naują „Worapay“ investuotoją, pritrauktos lėšos bus panaudotos intensyviai plėtrai Centrinėje ir Rytų Europoje, technologijų vystymui ir naujų klientų bei naudotojų pritraukimui.

    Pati „WoraPay“ yra ne mobilioji piniginė, o mokėjimų sistemos kūrėja ir vystytoja, teikianti paslaugas kitų finansinių įstaigų – bankų, telekomunikacijos bendrovių ir mokėjimų paslaugų teikėjų – kuriamoms mobiliosioms piniginėms (mobilioms aplikacijoms sujungtoms su sąskaita ar mokėjimo kortele). Šiuo metu „WoraPay“ dirba Baltijos šalyse, teikdama mobiliųjų mokėjimų sprendimus restoranuose, degalinėse, taksi, pramogų arenose ar perkant bilietus. „WoraPay“ paslaugomis naudojasi nemažai finansinių įstaigų ir mobiliųjų piniginių, kasdien atliekama tūkstančiai mokėjimų. „WoraPay” taip pat diegia sprendimus aukotojams ir teikia duomenų analizės paslaugas, pritaikytas smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

    Kaip veikia „WoraPay“ diegiami sprendimai?  „Su prekybos vietose dirbančiais programinės įrangos diegėjais integruojame QR kodų pagrindu paremtus sprendimus. QR kodai tvirtinami prie staliukų restoranuose ir degalų kolonėlių degalinėse. Sąskaitą apmokėti galima bet kokia „WoraPay“ sistemą naudojančia mobiliąja pinigine, o tai sukuria daug naujų galimybių bankams ir kitoms finansinėms institucijoms“, - teigia Aurimas Bakas, „WoraPay“ įkūrėjas ir vadovas.

    Šiuo metu „WoraPay“ teikia paslaugas daugiau nei 150 prekybos vietų visose Baltijos šalyse.  Vienas didžiausių sistemos naudotojų – „Lukoil“ degalinių tinklas.

    Sandorio pradžia galima laikyti renginių ciklą „Startup Lithuania Roadshow“, kurį 2013 m. organizavo „Versli Lietuva“.  Su investuotojais jaunieji verslininkai susitiko Tel Avive, kuris pasaulio startuolių ekosistemoje užima antrąją vietą po Silicio slėnio. Sandoryje „Worapay“ patarėjai buvo strateginių ir finansinių konsultacijų įmonė „Quantum Capital“.

    Apie „WoraPay“

    „WoraPay“ yra mobiliųjų mokėjimų sistema, leidžianti greitai ir patogiai atsiskaityti už produktus ir paslaugas. Ji veikia su „Wio“, „Paysera“, „Moblet“ (Estijoje)  ir „Medicinos banko“ mobiliosiomis piniginėmis Tokiu būdu vartotojai jau dabar gali atsiskaityti už pirkinius restoranuose ir degalinėse.

    Apie Entrée Capital

    „Entrée Capital“ visame pasaulyje teikia kelių etapų finansavimą naujoves vystančioms įmonėms. Bendrovę įkūrė verslininkai, jau dešimtmetį sėkmingai investuojantys ir vystantys įmones visuose penkiuose žemynuose. „Entree Capital“ turi specifinės patirties įmonių programinės įrangos, mokėjimų, elektroninės komercijos ir judriojo ryšio rinkose. „Entree Capital“ yra investavusi ir į kitas mokėjimo kompanijas, tokias kaip „Flypay“, „mCash“ ir „Scan“. Daugiau informacijos rasite www.entreecap.com

  • Sūrio perka tik paragavę
     

    Susitarti su užsienio mažųjų ūkių atstovais dėl jų gaminamos produkcijos importo neužtenka, reikia mokėti išmoningai, o kartais labai atkakliai įsiūlyti vietos parduotuvėms bent pamėginti prekiauti nauju produktu.

    Tokia patirtimi dalijasi Jolanta Kenstavičiūtė, Klaipėdos UAB „Alkantara“ direktorė, jos įmonė importuoja iš Sicilijos (Italija) sūrius ir Lietuvoje jais prekiauja.

    „Pirmiausia susiradome nedidelius ūkius, iš kurių perkame sūrį. Iš Sicilijos kilęs sesers vyras padeda atsirinkti, kuriuos importuoti. Vis dėlto buvo ūkių, kurių sūris patiko, tačiau sutarti nepavyko. Pavyzdžiui, ūkininkai sutiktų parduoti, bet atsiimti turėtume atvykti patys. Mat jie nenori pakuoti, rūpintis produkcijos išsiuntimu. Be to, ne visi ir žino, kad Lietuva yra Europos Sąjungoje“, – pasakoja verslininkė.

    Imdamasi verslo pašnekovė kreipėsi į VšĮ „Versli Lietuva“. Pasak p. Kenstavičiūtės, gautos konsultacijos, kaip importuoti prekes, kaip ieškoti pardavimo vietų, tikrai buvo naudingos. Pašnekovė pripažįsta, kad vienai viską aprėpti sunku, be to, ir pasitarti nėra su kuo.

    „Įmonė nauja, todėl už visas prekes reikia sumokėti iš anksto, niekas avansu prekių neduoda. Taigi 10.000 Lt verslo pradžiai tikrai neužtenka. Juk turi mokėti ne tik už sūrį, bet ir už atvežimą. Logistikos įmonę irgi ne taip paprasta rasti, ne visi nori vežti nedidelį krovinį“, – patirtimi dalijasi verslininkė.

    Visa publikacija 2014 07 22 vz.lt.

  • Pagalbos prašyti – ne gėda
     

    Nedideliame miestelyje verslas greitai įsivažiuoja, vos tik apie jį informacija pradeda sklisti iš lūpų į lūpas. Visa kita reklama didelės reikšmės sėkmei neturi. Tokią išvadą daro Inga Mamedova, Rokiškyje įkūrusi IĮ „Meidama“ ir užsiimanti siuvimo bei prekybos drabužiais verslu.

    „Iš pradžių daug nerimo kelia abejonės, ar klientų ateis, ar užteks pinigų verslui pirmuosius mėnesius išlaikyti. Metus samdomą darbą ir nebeturint pajamų šaltinio tokia baimė tikriausiai apima visus. Viskas stoja į vietas, kai tik žmonės pradeda įmonę rekomenduoti vieni kitiems. Žinoma, kad taip nutiktų, pirmiausia reikia, jog jie liktų patenkinti apsilankymu“, – sako p. Mamedova

    Imdamasi verslo p. Mamedova konsultavosi su VšĮ „Versli Lietuva“ patarėjais. Ji sako, kad ir pačiai susitvarkyti visus dokumentus būtų pavykę, tačiau pagalba padėjo sutaupyti laiko, o jo verslo pradžioje nuolat trūko. „Man iš esmės reikėjo tik pas notarą apsilankyti. Įstaigos specialistai padėjo daug laiko sutaupyti, pati jokių dokumentų neturėjau tvarkyti. Pradedantiesiems verslininkams tai didžiulė pagalba. Ir tiems, kurie bijo tvarkyti dokumentus, kurie apie tai nieko nesupranta ir bijo pridaryti klaidų, ir tiems, kurie taupo laiką bei pinigus“, – sako p. Mamedova.

    Visas straipsnis "Verslo žinios" 2014 07 09.

  • Reikia investuotojų? Yra
     

    Sąlygos kurti pradedančiąsias technologijų įmones Lietuvoje yra vienos geriausių Europoje – itin kvalifikuoti programuotojai, greitas internetas ir gausybė prisistatyti bei investicijoms pritraukti skirtų renginių.

    Tokia nuomone dalijasi Henrikas Urbonas, MB „Interactio“ įkūrėjas. Bendrovė sukūrė ir dabar investuotojams pristato programą „Simple To Act“, leidžiančią mobilųjį telefoną paversti mikrofonu ir juo naudoti dideliuose renginiuose.

    Šiuo metu bendrovė savo išradimą tobulina ir ieško investuotojų. Pašnekovo teigimu, ne vienas jų gaminiu jau susidomėjo, sulaukta daugybės užklausų, programa išbandyta ne viename renginyje.

    „Kol kas prisistatome tik Lietuvoje, nors artimoje ateityje, žinoma, norėtume veikti ir tarptautiniu mastu. Kelis preliminarius susitarimus jau turime, sulaukėme kelių tūkstančių užklausų. Puikiai pasirodėme „Login“ konferencijoje, buvome pripažinti vienais geriausių pradedančiųjų kūrėjų. Dalyvaujame VšĮ „Versli Lietuva“ programos „Startup Road Show“ atrankoje, tikimės su ja prisistatyti dar plačiau“, – vardija p. Urbonas.

    „Turiu komandą, kuri tiki tuo, ką kuriame, tiki, kad galime sulaukti didelės sėkmės, todėl išlaidos minimalios. Visi kol kas dirbame vien iš idėjos, be jokio atlygio. Žinoma, jei pinigų vis dėlto reikia, galima naudotis tos pačios „Verslios Lietuvos“ programomis, tartis su investuotojais, jie tikrai paremtų“, – teigia pašnekovas.
     

    Visas straipsnis publikuotas Verslo žiniose 2014 06 17, jį galite skaityti www. vz.lt archyve

     

  • Plungėje ankšta, dairosi į Norvegiją
     

    Sumaniai išnaudojant užsienyje įgytą patirtį bei užmegztus ryšius ir nedideliame mieste galima sukurti verslą, orientuotą ne tik į vietos, bet ir kitų šalių rinką. Diana Jonaitienė, Plungės mažosios bendrijos (MB) „DiGi promo“ direktorė paneigia mitą, kad kurti verslą regione sudėtinga. Jei ieškai pagalbos, būtinai rasi. „Kai ėmiausi verslo, MB dar tik buvo atsiradusios, trūko informacijos. Kreipiausi į VšĮ „Versli Lietuva“ ir gavau visą reikiamą pagalbą. Pasinaudojau pirmųjų verslo metų krepšeliu: dalyvavau seminaruose, mokymuose. Aišku, daug teko išmokti pačiai“, – patirtimi dalijasi pašnekovė. MB „DiGi promo“ sėkmės istoriją skaitykite portale www.vz.lt.

  • Derėtis su investuotojais išmoko svarbiausiame startuolių renginyje LOGIN Startup Fair
     

    Trumpalaikės nuomos skelbimų portalo „Trumpam.lt“ kūrėjai neseniai gavo milijoninę investiciją. „Su dabartiniais investuotojais kalbėjomės apie pusmetį. Jie norėjo prisijungti prie komandos, tačiau nežinojome nei kaip tai padaryti, nei ką jiems pasiūlyti. Sudalyvavę VšĮ „Versli Lietuva“ organizuojamoje startuolių mugėje „ LOGIN Startup Fair 2014“ ir pasikalbėję su ten atvykusiais investuotojais iš užsienio, supratome, ko galime tikėtis ir kaip toliau bendrauti su potencialiais investuotojais“, - sakė portalą valdančios įmonės „BitNet“ direktorius Antonas Vjalicinas.

      Dalyvavimas LOGIN Startup Fair 2014 startuoliui „Trumpam.lt“ suteikė patirties, kuri padėjo komandai sudėti galutinius taškus investicijų klausimuose, suderinti bendradarbiavimo sąlygas, apskaičiuoti įmonės vertę ir norimos gauti investicijos sumą

    A.Vjalicinas pridūrė, kad po renginio atsirado ir daugiau investuotojų, besidominčių portalu „Trumpam.lt“ todėl komandą galėjo pati pasirinkti, su kuo jiems labiausiai apsimoka dirbti toliau.

    Portalas www.vz.lt rašo, kad gavusi investiciją, komanda ketina  ne tik plėsti darbuotojų būrį ir aktyviai imtis rinkodaros, bet svarsto ir apie pradėti veiklą užsienyje.

    „Be jokios rinkodaros per dieną atsiranda po 4–5 naujus skelbimus. Manau, kad pradėję reklamuotis per porą mėnesių išaugsime 4–5 kartus“, – įsitikinęs kompanijos vadovas.

    Nuolatines pajamas iš skelbimų portalo „BitNet“ planuoja ateinančiais metais, kai pradės veikti dabar kuriama rezervavimo sistema.

    Visą „Trumpam.lt“ sėkmės istoriją skaitykite čia.

  • Lietuvių tekstilininkai prasimušė į „Bread&Butter“ parodą Berlyne
     

    Pirmą kartą grupė drabužių kūrėjų iš Lietuvos įveikė atrankos komisijos barjerus ir šią liepą vyks į prestižinę parodą „Bread&Butter Berlin 2014“, kurią per tris dienas paprastai aplanko daugiau kaip 90.000 prekybos tinklų ir parduotuvių atstovų. Prasimušti į daugybę potencialių užsakovų sutraukiančią parodą tekstilininkams padėjo VšĮ „Versli Lietuva“, kompensuojanti didžiąją dalį išlaidų.

    Vienoje svarbiausių Europoje ir daugiausiai mados atstovų sutraukiančioje parodoje Berlyne šią vasarą dalyvaus ir Lietuvos atstovai. Tiesa, viename 45 kv. m ploto stende sutilpti planuoja šeši nepriklausomi drabužių kūrėjai, į parodą žengiantys su bendra koncepcija „Post-Fam“. Liepos 8-10 dienomis parodoje savo 2015-ųjų vasaros kolekciją pristatys „Pando“, „Silver Sands“, „Daili“, „Pogrebnojus+Adikopas”, „Labadiena“, „Mother Eleganza“.

     

    „Visi dalyviai iš Lietuvos parodė nepaprastą motyvaciją ir vieningumą – visi šeši prekės ženklų atstovai, išsaugodami savo identitetą, sukūrė koncepciją, su kuria pristatys savo junginį grupiniame stende Berlyne“, – apie projektą pasakoja Jurgita Butkevičienė,  „Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento direktorė.

     

    Visą straipsnį skaitykite vz.lt

  • Lietuviškos sultys išteka į kitas šalis
     

    „Vaisių sulčių“ direktorius Dmitrijus Čudakovas: "Versli Lietuva" 5 kontaktų paslauga padėjo mums įžengti į Rusijos rinką.

    Obuolių sulčių skonis mieliausias lietuvių gomuriui. Tačiau savo vietą šaldytuvuose vis dažniau randa ir obuolių sultys su aronijomis, šaltalankiais ar rabarbarais. Į tokias sultis tiesiasi ir užsieniečių rankos, tad gamintojai vis labiau dairosi į kitų šalių rinkas.

    Pernai Lietuvos sulčių gamintojai eksportavo produkcijos, kurią pardavė už 36,4 mln. litų. Didžiausia dalis mūsų šalyje spaustų sulčių parduota Vokietijai – už 12,1 mln. litų, Lenkijai – už 8,5 mln. litų. 2012-aisiais šie skaičiai buvo mažesni – svetur sulčių išvežta ir parduota už 16,5 mln. litų. 2011-aisiais išvežta 21,3 mln. litų vertės obuolių ir uogų sulčių, rašo „Lietuvos rytas“.

     

    Į Rusiją įkėlė abi kojas

    Pernai Rusijos rinka atsivėrė įmonei „Vaisių sultys“. Į ją iškeliauja apie 15 proc. bendrovės produkcijos. 2013-ųjų pavasarį ši įmonė pasinaudojo agentūros „Versli Lietuva“ teikiama 5 verslo kontaktų – potencialių verslo partnerių Rusijoje – paieškos paslauga.

    Dvi iš penkių pažinčių netruko pereiti į verslo ryšius. Pernai spalį „Vaisių sultys“ jau vežė savo produkciją į Rusiją – „Ašan“ tinklą. Po mėnesio lietuviai sukirto rankomis su tinklu „Viktorija“.

    Šiuo metu dėliojami paskutiniai taškai ir gludinamos detalės dėl bendradarbiavimo su dar dviem Rusijos maisto prekybos tinklais „Magnit“ ir „Krasnoje beloje“.

    „Rusai teigiamai žvelgia į importinius produktus, ypač pagamintus Baltijos šalyse. Nuo senų laikų gerai atsiliepiama apie lietuvišką sūrį, kitus pieno ir mėsos gaminius. Apie sultis – taip pat.

    Ten įvežtiniai produktai vietos gyventojams asocijuojasi su kokybe, nes jie žino, kad ES taikomi griežti kokybės reikalavimai“, – paaiškino „Vaisių sulčių“ direktorius Dmitrijus Čudakovas.

    Visą straipsnį skaitykite www.lrytas.lt

  • Leidimą lauko kavinei gavo internetu
     

    Prieš pat atšylant orams sujudo kavines, restoranus ir barus valdantys verslininkai – visiems reikės susitvarkyti dokumentus, gal savo staliukus vasarą galėtų išrikiuoti gatvėse. Norint gauti leidimus lauko kavinėms įrengti, verslininkams nėra būtina varstyti savivaldybių durų. Pateikti būtinus dokumentus savivaldybėms, norėdami gauti leidimus įrengti lauko kavines, verslininkai jau kurį laiką pratinasi ir internetu, rašo portalas www.lzinios.lt.  VšĮ „Versli Lietuva“ priklausančiame tinklapyje www.verslovartai.lt sutvarkyti šiuos formalumus verslininkai gali bet kuriuo patogiu laiku - net naktį ar savaitgalį. Tam reikia turėti elektroninį parašą.

    Toks dokumentų tvarkymas populiarėja: 2012 metais prašymų pateikta 118, pernai – 304.

    Bendrovės „Barbera“, valdančios restoraną „Da Antonio“, direktorė Banga Žilinskienė pasakojo, kad šiemet pirmą kartą dokumentus, kurie reikalingi norint gauti leidimą, pateikusi elektroniniu būdu. Verslininkės teigimu, tai leido jai sutaupyti laiko. „Praėjo vos trys dienos, ir mes gavome leidimą. Tai patogiau jau vien dėl to, kad teikiant dokumentus nereikėjo niekur važiuoti – tik atsiimant leidimą. O savivaldybė greitai sureagavo“, - aiškino pašnekovė.

    Anot jos, bendrovė prekybos gatvėje leidimą kasmet stengiasi gauti iki balandžio mėnesio, tačiau skuba priklauso nuo sezono. Pavyzdžiui, pernai restoranas apsirūpinti leidimu neskubėjo dėl užsitęsusios žiemos, o šiemet tai padaryti nusprendė gerokai anksčiau.

    Visą tekstą skaitykite portale www.lzinios.lt čia.

  • Po verslo misijos - lengvesnis kelias į Nyderlandų rinką
     

    Olandija yra mažesnė už Lietuvą, tačiau ten gyvena apie 16 mln. žmonių, miestai ten dideli ir ekonomiškai stiprūs. Nyderlandai turi itin turtingą verslo istoriją ir ten vertinama ilgalaikė partnerystė. Apie tai, kokios yra Lietuvos verslininkų galimybės Nyderlanduose, buvo kalbama INFO TV laidoje, kurios įrašą galite rasti čia.

    Pasak inžinerinės pramonės įmonės „Karbonas“ pardavimų ir marketingo vadovo Mindaugo Mozūro, olandai mėgsta konkretumą, jeigu su jais dirbi, turi viską iš anksto suplanuoti ir suderinti – tuomet gali tikėtis, kad viskas vyks sklandžiai ir sėkmingai.

    Išplėsti veiklą šioje šalyje įmonei „Karbonas“ padėjo VšĮ „Versli Lietuva“. „Dalyvavome labai sėkmingoje verslo misijoje, kurią organizavo VšĮ „Versli Lietuva“. Mums buvo suorganizuoti susitikimai su inžinerinės pramonės asociacijos atstovais Nyderlanduose. Tai Olandijos įmonėms padėjo geriau pažinti lietuvius“, - kalbėjo M.Mozūras.

    Olandams svarbu, kad įmonės, su kuriomis jie bendradarbiauja būtų inovatyvios, jose dirbtų išsilavinę žmonės. Pasak Lietuvos Ambasadoriaus Nyderlanduose Dariaus Semaškos, visi pramonės sektoriai turi perspektyvų šioje šalyje.

    Trikotažą gaminančios įmonės „Omniteksas“ pirkimų direktorius Vydas Damalakas teigė, kad norint prasimušti Nyderlandų rinkoje reikia atrasti gerą agentą, atstovą arba žmogų, kuris padėtų atidaryti duris. Šiai įmonei pradėti bendradarbiauti su Olandija padėjo agentas, kurį jie sutiko dalyvaudami tarptautinėje parodoje.

    Verslininkams, norintiems plėstis į Nyderlandus, M.Mozūras patarė drąsiau dalyvauti  VŠį „Versli Lietuva“ organizuojamose verslo misijose bei aktyviau ieškoti galimybių patiems.

    Visą pokalbio apie Nyderlandų rinką įrašą galite peržiūrėti čia.

  • Lietuvos startuolis investuotoją atrado Izraelyje
     

    Lietuvos startuolis „TrackDuck“, savo sukurtą įrankį puslapių kūrimui paleidęs sausio pabaigoje, jau turi daugiau nei 4.000 vartotojų ir pritraukė rizikos kapitalo iš „Kima Ventures“ ir „Practica Capital“, - rašo portalas www.vz.lt. Užsienio investuotojus komanda atrado per VšĮ "Versli Lietuva" organizuotą išvyką geriausiems startuoliams "Startup Lithuania Roadshow".

    „Dalyvavome „Verslios Lietuvos“ organizuotame „Startup Lithuania Roadshow“, mus vežė į Stokholmą, Berlyną, Londoną, Tel Avivą – ten konferencijoje ir susipažinome“, – VŽ pasakoja Edmundas Balčikonis, projektą vystančios UAB „Gudri antis“ direktorius.

    Kiek šios bendrovės akcijų įsigijo investuotojai, p. Balčikonis neatskleidė.Pono Balčikonio ir partnerių iš Baltarusijos – programuotojo Jevgenijaus Ivaškevičiaus bei dizainerio Antono Ševčenkos – sukurtas „TrackDuck“ leidžia tiek interneto svetainės kūrėjams, tiek užsakovams, tiek svetainės lankytojams iš šalies lengvai, vienu mygtuko paspaudimu, nurodyti, kuri svetainės vieta klaidinga, kurią reikėtų pakeisti ar pataisyti. Toks įrankis pakeičia ilgus susirašinėjimus elektroniniu paštu ar diskusijas kitomis priemonėmis.

    Visą tekstą skaitykite portale www.vz.lt čia.

  • Aiškūs tikslai leidžia įsivažiuoti
     

    Nors daugelis verslo naujokų pirmuosius klientus bando prisijaukinti taikydami ypač mažas kainas, UAB „Elektreta“ šiuo keliu nepasuko. Įmonės steigėjai įsitikinę, kad sąžiningos kainos ir mandagus aptarnavimas yra kur kas veiksmingiau negu verslą pradėti iš karto siūlant nuolaidas.

    Jei dirbi samdomą darbą ir matai, kad pats daug ką darytum kitaip, yra du būdai: arba bandyti paakinti darbdavį pokyčiams, arba kurti savo įmonę. Būtent taip pasielgė Povilas Dabkus, atestuotas elektros inžinierius, su kolega Petru Alseika pradėjęs nuosavą verslą.
    Abu jaunuoliai yra dirbę kitose įmonėse, kur matė daugybę taisytinų dalykų.
    „Pagalvojome, kad laikydamiesi aukštos verslo kultūros ir sugebėdami kokybiškai atlikti tai, ko nepadaro kitos panašia veikla užsiimančios įmonės, tikrai turėsime patenkintų klientų, kurie taps ilgalaikiais mūsų partneriais“, – sako p. Dabkus, UAB „Elektreta“ direktorius.

    Svarbiausia – poreikiai
    Įmonė užsiima elektros instaliacijos ir varžų matavimo darbais bei elektros ūkio priežiūra, labiausia orientuojasi į verslo klientus. Anot p. Dabkaus, versle padeda suvokimas, kad tu turi duoti naudos kitiems ir, žinoma, nuolatinis dėmesio klientui rodymas. Negalima tiesiog atlikti paslaugą ir pasiėmus užmokestį pamiršti klientą, būtina po kurio laiko pasidomėti, ar klientas liko patenkintas paslaugos kokybe.
    Jaunieji verslininkai pabrėžia, kad klientų pasitikėjimą gali užsitarnauti tik įsiklausydami į jų poreikius. Pavyzdžiui, tarp „Elektretos“ klientų yra viešbučių, o jų lankytojų srautai priklauso nuo sezoniškumo. „Mes atsižvelgiame į tai ir esame linkę derėtis su viešbučiu dėl sutarties sąlygų keitimo, darbų atlikimo terminų ir pan., kad neapsunkintume ir taip tuo metu jiems nelengvos padėties. Klientai tai įvertina“, – pavyzdį pateikia klaipėdiškis.

    Kiekvienam savo
    Konsultantai dažnai pabrėžia, kad verslo pradžioje įmonės savininkai daro viską: yra ir gamintojai, ir pardavėjai, ir valytojai, ir vadovai. Dar prieš pradėdami veiklą, įmonės steigėjai aiškiai apibrėžė pagrindinius įstaigos tikslus, vizijas, vertybes, aiškiai pasidalinta ir veiklos sritimis, tad darbai nuo pat pradžių judėjo sklandžiai ir be trikdžių.
    „Kuriant įmonę užsibrėžėme sau aiškius tikslus, kiekvienas mūsų žino, ką ir kada turi padaryti. Mudu su kolega imamės techninės darbų pusės ir paslaugų kokybės valdymo, o mano žmona, taip pat dirbanti įmonėje, – ją administruoja ir užsiima rinkodara bei vadyba. Esame stipri komanda, tad verslas tikrai nestringa“, – pasakojo p. Dabkus.

    Reikia konsultacijų
    Jaunuoliai tikina, kad įkurti įmonę šiais laikais tikrai nesudėtinga. Tačiau tam reikia skirti laiko, kad susirinktumei kuo daugiau naudingos informacijos, o tai ateityje leis išvengti klaidų. „Dabar apstu įstaigų, kuriose gali gauti vertingų patarimų ir konsultacijų. Pavyzdžiui, bendravome su VšĮ „Versli Lietuva“, kuri suteikė konsultacijų administravimo ir rinkodaros klausimais. Išties visas valstybinis sektorius buvo ganėtinai geranoriškas, atsakė į visus kilusius klausimus, davė patarimų – tai tikrai padėjo“, – tvirtina pašnekovas.
    Nors šiais laikais dažnai renkamasis mažosios bendrijos (MB) statusas, tačiau klaipėdiškiai nusprendė kurti UAB. Esą taip atrodo solidžiau, patikimiau – ypač tai svarbu bendraujant su verslo klientais. „Gera pradžia rodo, kad pasirinkome sėkmingą veiklos modelį: kai klientas pastebi, kad darbų kokybę užtikrini ne tik žodžiais, bet ir veiksmais, kai taikai realią kainą, kai pasiėmęs pinigus už darbus kliento vis tiek nepamiršti ir rodai jam dėmesį, užsakymų kaskart gausėja“, – sako p. Dabkus.

    Parengta pagal dienraštį "Verslo žinios", 2014-03-05.

  • Suskaičiavo dalyvavimo „ELMIA Subcontractor“ parodoje naudą
     

    VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, bendrovės, dalyvavusios tarptautinėje inžinerinės pramonės įmonių parodoje „ELMIA Subcontractor“ ir užmezgusios ryšius su potencialiais klientais, 2011 ir 2012 m. pasirašė sutarčių, kurių vertė yra per 3,5 mln. Lt.

    Švedijoje organizuojama „ELMIA Subcontractor“ yra reikšmingiausia inžinerinės pramonės paroda Šiaurės Europoje, čia klientų iš Skandinavijos ieško metalo apdirbimo, elektronikos įmonės, automobilių detalių, mašinų bei įrengimų gamintojai.

    „Versli Lietuva“ organizuoja bendrovių iš Lietuvos dalyvavimą šioje parodoje bendrame Lietuvos stende. Nuo 2010 m. „ELMIA Subcontractor“ parodoje dalyvavo 53 Lietuvos bendrovės, o 2011 ir 2012 m. parodoje užmegzti lietuvių bendrovių kontaktai šiandien virto sutartimis, kurių bendra vertė siekia 3,5 mln. Lt. „Versli Lietuva“ skaičiuoja, kad vienas į šią parodą investuotas litas davė 10 Lt grąžą.

    Apskaičiuoti sunku

    Petras Kadziauskas, metalinių detalių padengimu užsiimančios bendrovės „Elameta“ komercijos direktorius, pabrėžia, kad sunku tiksliai apskaičiuoti, kokią finansinę grąžą įmonei teikia dalyvavimas parodoje. „Mūsų veikla orientuota į tokias automobilių pramonės kompanijas kaip „Scania“, „Volvo“ – mes dirbame su jų tiekėjais iš Baltijos šalių. Mums ši paroda labai svarbi, čia vyksta svarbūs susitikimai su partneriais, stipriname bendradarbiavimą su latvių ir estų įmonėmis – atvedame vieni kitiems klientų. O naujai užmegzti kontaktai automobilių pramonėje į apčiuopiamą bendradarbiavimą perauga po 2–3 metų“, – pasakoja p. Kadziauskas.

    Anot Editos Sapeliauskienės, bendrovės „Jutrix“ rinkodaros vadovės, naudos iš dalyvavimo parodoje nereikėtų vertinti vien pagal naujai pritrauktų klientų skaičių.

    „Dalyvavimas parodose stiprina įmonės įvaizdį. Bendrovės vardas atsiranda kataloguose ir duomenų bazėse, kurias tikrina naujų tiekėjų ieškančios kompanijos. Jei keletą metų nuosekliai dalyvauji, ilgainiui tai duoda rezultatų, tave pradeda pastebėti“, – apie naudą pasakoja p. Sapeliauskienė. „Jutrix“ yra metalo apdirbimo įmonė, kuri gamina aukštos kokybės štampuotas, lenktas, gilaus tempimo detales.

    Rezultato reikia palaukti

    Evaldas Rimša, metalo apdirbimo įmonės „Baltec CNC Technologies“ direktoriaus pavaduotojas, teigia, kad prieš keletą metų „ELMIA Subcontractor“ parodoje užmegzti kontaktai peraugo į realų bendradarbiavimą ir gamybą naujiems klientams.

    „Šioje parodoje nesame naujokai, bet pastaruosius trejus metus dalyvavome „Verslios Lietuvos“ organizuotame bendrame stende. Taip geriau ir finansiškai, ir didesnė tikimybė, kad pastebės", – sako p. Rimša. Įmonės „Jutrix“ atstovė sako, kad nacionalinis stendas turi ir trūkumų, ypač jei po vienu stogu susiburia 3–4 tokio paties profilio įmonės.

    „Tuomet viskas priklauso nuo kolegų draugiškumo ir noro bendradarbiauti, tačiau įtampos būna. Jei rinkoje jau turi įdirbį, galima dalyvauti su savo stendu, bet privalai būti tikras, kad turi galimybių ir pajėgumą patenkinti susidomėjusių įmonių poreikius. Mes dar nesame tiek užaugę“, – patirtimi dalijasi p. Sapeliauskienė.

    Pašnekovai pasakoja, kad pernai „ELMIA Subcontractor“ užmegzti kontaktai kol kas sutartimis nevirto – bendrovės toliau susirašinėja su kaimynais Šiaurėje. Skandinavai neskuba, kruopščiai tikrina, bet jei pasirašo sutartį, puoselėja ilgalaikį bendradarbiavimą ir nesiblaško ieškodami pigesnių tiekėjų. „Pasitaiko stebuklų, kai tavo paslaugų reikia tuoj pat – gal nuvylė partneris, gal kas nors sugedo. Tuomet laikotarpis nuo tokio susitikimo iki realios gamybos yra metai“, – sako p. Sapeliauskienė. Šiemet „ELMIA Subcontractor“ paroda vyks lapkričio 11–14 d. „Versli Lietuva“ kvies inžinerinės pramonės įmones dalyvauti nacionaliniame stende.

    Parengta pagal dienraštį "Verslo žinios", 2014-03-13.

  • Startuoliai stiprinami bendradarbiaujant su verslo akseleratoriumi
     

    Roko Tamošiūno su kompanionais įkurtas „Startup Highway“ yra pirmas ir didžiausias pagal „TechStars“ modelį veikiantis verslo akceleratorius Baltijos šalyse, rašo portalas lrytas.lt. Paklaustas, ar turi Lietuvoje konkurentų, kiek pamąstęs R.Tamošiūnas papurtė galvą – kito tokio, kur po vienu stogu surinkta tiek mentorių ir investuotojų, siūlančių tokią universalią pagalbą, nėra.

    „Kai pradėjau potencialiems investuotojams pristatinėti savo idėją, klausiau: „Kaip randate verslą ar žmones, į kuriuos geriausia investuoti pinigus? Pasikalbate su pažįstamais? Ieškote ir renkatės iš siūlomų, abejojate, svarstote, kokia rizika? Mes galime užtikrinti, kad pinigus investuosite į tikrai gerą komandą su įdirbiu, idėja, veikiančiu modeliu ir didžiausia perspektyva augti.“

    Tokiu būdu surinkome startinį fondą. Dabar dirbame kiek kitaip, tačiau svarbiausia yra tai, kad „Startup Highway“ stovi prie pačių verslo ištakų, esame pirmieji, kurie padeda tiems, kas pradeda“, – sako R.Tamošiūnas.

    Tarp „Startup Highway“ išaugintų kompanijų yra „Lamų slėnis“, „Sellfy“, kuri pritraukė dar tris investuotojus ir toliau auga, „Dragdis“, kuri gavo 200 tūkst. eurų investiciją, paleido veikiančią paslaugą ir sparčiai gausina besinaudojančiųjų gretas.

    Mobofree“ socialinis prekybos tinklas jau turi 3 mln. registruotų vartotojų Afrikoje ir pritraukė investicijų iš Afrikos fondo „eVentures” bei bendrovės „Million Monkeys“. „Mano Daktaras“ jau leidžia patogiai registruotis pas privačius gydytojus Lietuvoje, o „Kur Gyvenu“ – sužinoti pasirinkto nekilnojamojo turto Lietuvoje kokybę pagal daugybę svarbių parametrų.

    Veiklos modelis aiškus – kuo anksčiau investuosi į naują verslą, tuo didesnę jo dalį gausi už mažesnę sumą. Bet ir rizika patirti nesėkmę didžiausia. Daug kas kalba, kad akceleratoriai pinigus gauna iš valstybės, tad praras ne savo lėšas, o jei uždirbs – tai sau.

    Rokas griežtai atrėžia – „Startup Highway“ nuo pat pradžių rėmėsi tik privataus verslo lėšomis:

    „Tokia buvo idėja – remti pradedančius verslą verslo pinigais. Mat kalbėti galima daug, bet išties remi tik tai, už ką balsuoji savo pinigais. Dabar bendradarbiaujame su VšĮ „Versli Lietuva“, jie mums padeda organizuoti renginius, keliones, tačiau į startuolius investuojami privatūs pinigai.

    Per visą veiklos laiką į 15 verslo projektų investavome apie milijoną litų. Kai kurie jų auga, kai kurie stringa, kai kam gal teks ir užsidaryti, tačiau apskritai investicijos atsiperka.

    Iš pradžių daug kas kalbėjo, kad nieko mums nepavyks, užsienio investuotojai, vos išgirdę žodį „Lietuva“, išsilakstys, bet tai netiesa – matome, jog Lietuvos specifika ir teisinė bazė jų negąsdina. Pikta, kai kalbama, kad pinigai išeina iš Lietuvos, sėkmingi startuoliai išvyksta dirbti kitur. Iš 15 projektų, į kuriuos investavome, tik vienas nėra lietuvių, visos kitos įmonės registruotos ir moka mokesčius Lietuvoje.“

    VšĮ „Versli Lietuva“ neseniai pateikta ataskaita irgi rodo, kad valstybei pradedantys verslą drąsuoliai kainuoja mažiau, negu ji iš jų gauna.

    Visą tekstą skaitykite portale www.lrytas.lt čia.

1
 
 
Verslo gidas
Eksporto gidas