Pradžia > Verslo pradžia > Finansavimas > Kitos subsidijos
Sėkmės istorijos

Kęstutis Kasparavičius, rašytojas ir iliustratorius Kęstutis Kasparavičius, rašytojas ir iliustratorius

Vienas žinomiausių vaikiškų knygelių rašytojas, knygų iliustratorius ir jau „lietuviškuoju Andersenu“ tituluojamas Kęstutis Kasparavičius praėjusių metų pabaigoje pirmą kartą lankėsi tarptautinėje Frankfurto knygų mu

Kitos subsidijos

Subsidijos

Kas yra subsidija?

Subsidija tai valstybės ar savivaldybės institucijų bei kitų trečiųjų asmenų suteikiama finansinė parama, kurios nereikia grąžinti.

Kas gali gauti subsidiją?

Subsidija paprastai suteikiama juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Kokias subsidijas galima gauti?

Subsidijos gali būti skiriamos darbo užmokesčiui kompensuoti, naujų darbo vietų steigimui, projektams finansuoti, palūkanoms kompensuoti, verslininkų dalyvavimo parodose, mugėse, verslo misijose išlaidoms kompensuoti ir kt.

I. Lietuvos darbo biržos teikiamos subsidijos:

Darbo užmokesčiui kompensuoti:

Subsidijos teikiamos, jei įgyvendinate vieną iš šių remiamų priemonių:

  • įdarbinimas subsidijuojant (įdarbinimu subsidijuojant siekiama padėti įsitvirtinti darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbuotojams,  mokant darbdaviams subsidijas darbo užmokesčiui);
  • darbo įgūdžių įgijimo rėmimas (darbo įgūdžių įgijimo rėmimu siekiama suteikti galimybes  darbo ieškantiems asmenims trūkstamus darbo įgūdžius įgyti tiesiogiai darbo vietoje, o darbdaviams - pasirinkti tinkamiausią darbuotoją);
  • viešieji darbai (darbdaviams, įdarbinusiems pagal darbo sutartį viešiesiems darbams atlikti teritorinės darbo biržos siųstus asmenis, mokamos subsidijos darbo užmokesčiui);
  • darbo rotacija (darbo rotacija siekiama bedarbiams suteikti galimybes laikinai įsidarbinti, o darbdaviams - pakeisti darbuotojus jų tikslinių atostogų metu ar kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais. Darbdaviams, kurie įdarbina darbo rotacijai darbo biržos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui kompensuoti).

Naujų darbo vietų steigimui:

Subsidijos teikiamos jei įgyvendinate vieną iš šių remiamų priemonių:

  • darbo vietų steigimo subsidijavimas (darbo vietų steigimo subsidijavimu siekiama skatinti darbdavius steigti naujas darbo vietas arba pritaikyti esamas prie bedarbio negalios, įdarbinant juos pagal neterminuotą darbo sutartį);
  • savarankiško užimtumo rėmimas (asmenims (buvusiems bedarbiams), kurie turi gerų sumanymų dėl savo verslo organizavimo ar jo plėtros, teritorinė darbo birža gali pasiūlyti finansinę paramą darbo vietos steigimui);
  • vietinių užimtumo iniciatyvų projektas (Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai (VUI) – tai naujų darbo vietų steigimo projektai, padedantys sutelkti vietos bendruomenės ir socialinių partnerių pastangas didinti atskirų regionų gyventojų užimtumą bei vystyti vietos socialinę ekonominę infrastruktūrą).

Išsamesnė informacija apie Lietuvos darbo biržos teikiamas subsidijas

II. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) teikiamos subsidijos:

Įprastas verslo finansavimo būdas yra banko ar kredito unijos paskola. Tačiau kredito įstaiga, priimdama sprendimą dėl paskolos suteikimo, iš Jūsų pareikalaus užstato. Jei Jums nepakanka užstato, šią problemą Jums gali padėti išspręsti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). INVEGA garantuoja bankui dalį SVV subjekto paskolos (iki 80 proc.) ir kompensuoja iki 50 proc. garantuotos paskolos palūkanų. Tai sumažina įmonių kreditavimo riziką ir sudaro sąlygas didesniam įmonių skaičiui pasinaudoti bankų finansavimu. Norint pasinaudoti INVEGOS teikiama paskolos garantija reikia kreiptis į kredito įstaigą ir derėtis dėl sąlygų. Paskolų palūkanos kompensuojamos tik tada, kai paskolos yra paimtos su INVEGA garantija.

Išsamesnė informacija apie INVEGOS teikiamus garantus bei subsidijas

III. Savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondai:

Savivaldybėse įsteigti smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondai (priklausomai nuo konkretaus fondo nuostatų) gali suteikti finansinę paramą bankų paskolų palūkanų daliniam kompensavimui bei neprocentinių paskolų teikimui, įmonės steigimo išlaidų daliniam kompensavimui, verslininkų konsultavimui ir mokymui, leidinių apie regionų SVV plėtrą leidybai, verslininkų dalyvavimo parodose, mugėse, verslo misijose išlaidoms kompensuoti ir kt.

Išsamesnė informacija suteikiama miestų ir rajonų savivaldybėse

Mikrokreditai

Mikrokreditas – labai mažos apimties kreditas, teikiamas supaprastintomis sąlygomis.

I. Lietuvos kredito Unijų teikiamas kreditas iki 86 000 Lt

Lietuvos kredito unijų konsorciumas įgyvendina finansų inžinerijos priemonę “Verslumo skatinimas”. Priemonėje su paskolų teikimu derindamos mokymo ir konsultavimo paslaugos. 

Kas gali gauti šį kreditą?

  1. fiziniai asmenys norintys pradėti verslą;
  2. labai mažos, mažos  įmonės bei  fiziniai asmenys, dirbantys pagal individualią veiklą arba verslo liudijimą;
  3. verslą plėtojančios socialinės įmonės.

Kreditų paskirtis - investicijoms ar apyvartinėms lėšoms papildyti.

Finansų įstaiga, į kurią reikia kreiptis – Lietuvos centrinė kredito unija (www.lku.lt)

II. Bankų teikiami labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms iki 175 000 Lt. kreditai

Kreditų paskirtis - investicijoms arba apyvartiniam kapitalui finansuoti.

Finansų įstaiga, į kurią reikia kreiptis - AB Šiaulių bankas (www.sb.lt), UAB Medicinos bankas (www.medbank.lt), AB Ūkio bankas (www.ub.lt).

III. Bankų teikiami smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams iki 350 000 Lt. kreditai

Kreditų paskirtis – SVV subjektų plėtrai.

Finansų įstaiga, į kurią reikia kreiptis - AB Šiaulių bankas (www.sb.lt), UAB Medicinos bankas (www.medbank.lt), AB Ūkio bankas (www.ub.lt) ir AB „Citadele“ bankas (www.citadele.lt).

Išsami informacija apie mažų kreditų teikimo priemones - svetainėje www.skatinimoplanas.lt.

Lengvatinės paskolos

Kas yra lengvatinės paskolos?

Lengvatinės paskolos yra tokios, kurios suteikiamos palankesnėmis negu rinkos sąlygomis,. Dažniausiai valstybė yra tas subjektas, kuris palengvina skolininkų naštą sumokėdamas dalį metinių palūkanų tam tikrą kredito grąžinimo laikotarpį.

I. Valstybės remiamas kreditas - Atviras kreditų fondas (AKF)

Kreditų paskirtis- kreditas gali būti skirtas smulkiojo ir vidutinio verslo (– SVV) subjektų investicijoms ir apyvartiniam kapitalui finansuoti, jeigu po tokio finansavimo plečiama SVV įmonės veikla, didinamas jos konkurencingumas.

Maksimali lėšų suma iš AKF vienam kreditui – 1,5 mln. Lt.

Finansų įstaiga, į kurią reikia kreiptis – AB Šiaulių bankas (www.sb.lt), UAB Medicinos bankas (www.medbank.lt),  AB Ūkio bankas (www.ub.lt), AB „Citadele“ bankas (www.parex.lt), AB DnB NORD bankaas (www.dnbnord.lt), AB bankas SNORAS (www.snoras.lt), AB bankas „Finasta“ (www.finasta.lt)

II. Kreditai SVV per Europos investicinį fondą (EIF)

Kreditų paskirtis- investicijoms į materialųjį ir nematerialųjį turtą bei apyvartinio kapitalo papildymui įmonės veiklos plėtrai ir vystymui.

Maksimali lėšų suma iš EIF vienam kreditui –nuo 800 tūkst. iki 2,14 mln. eurų.

Finansų įstaiga, į kurią reikia kreiptis – AB Šiaulių bankas (www.sb.lt), AB SEB bankas (www.seb.lt) ir AB bankas „SWEDBANK“ (www.swedbank.lt)

Išsami informacija apie lengvatinių kreditų teikimo priemones

Europos sąjungos struktūriniai fondai

Kas yra struktūrinė parama?

Europos Sąjungos struktūrinė parama – finansinė parama šaliai, skirta nuosekliai mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp ES šalių narių ar atskirų regionų. Jos pamatines vertybes galima išreikšti dviem žodžiais – „solidarumas“ ir „sanglauda“. Solidarumas – kadangi paramos tikslas yra padėti palyginti su ES vidurkiu ekonomiškai ir socialiai skurdesniems regionams. Sanglauda – kadangi pajamų bei turtinių skirtumų tarp skurdesnių ir turtingesnių regionų mažinimas yra naudingas visiems. Šiai politikai skiriama daugiau kaip 1/3 ES biudžeto.

Lietuvoje 2007-2013 m. laikotarpiu daugiau nei 11 mlrd. litų ES struktūrinių fondų lėšų skirta verslumo skatinimui, įmonių produktyvumo didinimui, įmonių augimui ir plėtrai. Didelė dalis paramos teikiama mokslinių tyrimų plėtrai ir investicijoms į naują įrangą, verslo valdymo sistemas, standartų diegimą ir kt. Ypatingas dėmesys skiriamas mažų ir vidutinių verslų plėtros potencialo didinimui.

Kokiu būdu galima gauti ES paramą?

Norinti pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis įmonė turi rašyti paraišką, kuri pateikiama Lietuvos verslo paramos agentūrai, jai paskelbus kvietimą teikti paraiškas. Agentūra visas pateiktas paraiškas vertina ir paramą siūlo skirti labiausiai atitinkančioms nustatytus kriterijus. Paprastai struktūrinės paramos lėšomis galima finansuoti dalį projekto išlaidų. Ši dalis nustatoma finansavimo intensyvumu. Kiekvienai priemonei vertinimo kriterijai, finansavimo intensyvumas, maksimalaus ir minimalaus finansavimo ribos yra skirtingos.

Visa naujausia informacija apie šiuo metu galiojančius kvietimus ES paramai gauti

Priemonės, finansuojamos ES struktūrinės paramos lėšomis:

  1. Lyderis LT. Priemonės tikslas – skatinti įmonių investicijas, kuriomis didinamas įmonių darbo našumas ir eksportas arba pradedama naujų produktų gamyba. Remiamos veiklos: įmonių (ne mažiau kaip 70 procentų lėšų skirti mažų ir vidutinių įmonių projektams finansuoti), išskyrus labai mažas įmones, investicijos į materialųjį, išskyrus pastatų ir kitų statinių įsigijimą, statybą, rekonstravimą, remontą, ir nematerialųjį turtą, susijusį su naujų gamybos technologinių linijų įsigijimu ir įdiegimu, esamų gamybos technologinių linijų modernizavimu, įmonės vidinių inžinerinių tinklų, kurių reikia naujoms gamybos technologinėms linijoms diegti ar esamoms modernizuoti, įrengimu. Finansavimo dydis projektams įgyvendinti yra nuo 100 000 Lt. Iki 15 000 000 Lt. Didžiausias leistinas finansavimo intensyvumas privačiam juridiniam asmeniui gali siekti iki 60 procentų – atitinkančiam mažos įmonės kategoriją ir iki 50 procentų – atitinkančiam vidutinės arba didelės įmonės kategoriją.
  2. E-verslas LT. Priemonės tikslas – skatinti labai mažas, mažas ir vidutines įmones diegti informacines technologijas ir sudaryti palankias sąlygas jų darbo našumui ir eksportui didinti. Remiamos veiklos: įmonės investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, kurio reikia elektroninio verslo diegimo projektui toje įmonėje įgyvendinti. Finansavimo dydis projektams įgyvendinti yra nuo 15 000 Lt Iki 150 000 Lt. Didžiausias leistinas finansavimo intensyvumas gali siekti iki 50 procentų.
  3. Procesas LT. Priemonės tikslas – skatinti mažas ir vidutines įmones diegti šiuolaikiškus vadybos metodus ir valdymo sistemas, tuo sudaryti palankias sąlygas įmonių darbo našumui ir eksportui didinti. Remiamos veiklos: įmonių išorinių konsultavimo paslaugų, kurių reikia šiuolaikiškiems vadybos metodams ar valdymo sistemoms, išskyrus personalo valdymo sistemas, toje įmonėje diegti, įsigijimo išlaidos. Neremiamos investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą. Finansavimo dydis projektams įgyvendinti yra nuo 15 000 Lt Iki 200 000 Lt. Didžiausias leistinas finansavimo intensyvumas gali siekti iki 50 procentų.
  4. Naujos galimybės. Priemonės tikslas – skatinti įmones aktyviau ieškoti užsienio partnerių ir didinti pardavimą užsienio rinkose. Remiamos veiklos: įmonės ir jos produkcijos pristatymas užsienyje vykstančiose tarptautinėse parodose, kontaktų mugėse, verslo misijose (kūrybinių industrijų atveju, papildomai ekspozicijose, festivaliuose, madų šou), įskaitant pristatymui reikalingos rinkodaros medžiagos parengimą; gaminių, kuriuos planuojama eksportuoti, sertifikavimas. Finansavimo dydis projektams įgyvendinti yra nuo 15 000 Lt Iki 150 000 Lt. Didžiausias leistinas finansavimo intensyvumas gali siekti iki 40 procentų.
  5. Invest LT+.  Priemonės tikslas – pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Remiama veikla - tiesioginės užsienio investicijos į didelės pridėtinės vertės gamybos ir (ar) didelės pridėtinės vertės paslaugų verslo pradžią ir plėtrą.

Išsami informacija apie priemones, finansuojamas iš ES struktūrinės paramos

2007-2013 m. ES struktūrinės paramos barometras

Verslo angelai

Kas tai?

Verslo angelas – privatus neformalus investuotojas, finansuojantis naujas perspektyvias įmones/verslo idėjas/projektus, kartu perduodamas savo žinias, patirtį, verslo ryšius. Verslo angelas investuoja į didelio rizikingumo projektus, kurių finansuoti nei rizikos kapitalo fondai, nei bankai neapsiima. Statistinė vidutinė verslo angelo investicija: 20 - 200 tūkst. eurų.

Kodėl verta naudotis?

  • Tai alternatyvus finansavimo šaltinis, prieinamas net ir didelio rizikingumo projektui, kurio kiti šaltiniai nefinansuotų.
  • Kartu su finansavimu investuotojas „atneša“ savo žinias, patirtį, verslo ryšius, valdymo pagalbą ir kt.
  • Nereikalingos papildomos garantijos finansavimui gauti, tokios kaip laidavimas, turto užstatymas ir pan.
  • Investuotojas prisiima dalį verslo rizikos, tuo pačiu sumažindamas kitos pusės atsakomybę.
  • Atsiranda korporatyvus sprendimų priėmimo principas, padidinantis verslo valdymo kokybę.

Kada verta naudotis?

  • Turint gerą verslo idėją/projektą, tačiau trūkstant pakankamai lėšų jos/jo įgyvendinimui.

Kas gali naudotis?

  • Įmonės ar asmenys, turintys gerą verslo idėją/projektą, kurio įgyvendinimui reikalingas finansavimas bei tinkama vadybinė patirtis.

Kur kreiptis?

Norėdami pasiūlyti savo verslo idėją ar projektą, galite kreiptis į verslo angelų tinklus Lietuvoje:

www.businessangels.lt (Všį „Saulėtekio slėnis“);

www.versloangelai.eu (KŪB „Verslo angelų fondas I).

Ieškantys finansavimo šiuose verslo angelų tinkluose turėtų:

  1. Užsiregistruoti angelų tinkluose (elektroniniu būdu aukščiau nurodytuose internetiniuose puslapiuose ar tradiciniu būdu, kreipiantis tiesiogiai) ir pristatyti įmonės, projekto ar verslo idėjos santrauką (tam, kad Jūsų paraiška būtų įtraukiama į verslo angelų tinklų duomenų bazes);
  2. Tuo atveju, jei „verslo angelus“ sudomins jūsų idėja/projektas, galite būti paprašytas pateikti pilną investicinį pasiūlymą ar išsamią verslo idėjos prezentaciją;
  3. Bent vienam „angelui“ nusprendus investuoti į jūsų projektą/verslo idėją, būsite pakviesti derėtis dėl bendradarbiavimo sąlygų;
  4. Deryboms pavykus, tolesnis įmonės valdymas bus bendras kartu su investavusiu „verslo angelu“.