> Verslo pradžia
> Steigimas
> Kokią įmonę steigti
Verslo pradžia Pradedančiojo verslininko žinynas Eksporto plėtra Verslo kreditavimo skaičiuoklė Apie galimybes piliečiams ir verslui ES SOLVIT tinklas
Sėkmės istorijos

UAB „Mikrovisatos servisas“ Eksporto direktorius Kęstutis Černeckas UAB „Mikrovisatos servisas“ Eksporto direktorius Kęstutis Černeckas

Partnerių paiešką Lenkijoje vainikavo užsakymai

Kokią įmonę steigti

Andrius Liubinas, teisininkas, UAB Audita
Straipsnis parašytas remiantis teisės aktais, galiojusiais 2014.01.06

Kokios būna įmonės

Nutarus steigti įmonę, pirmiausia reikia nuspręsti, kokios rūšies įmonė yra tinkamiausia Jūsų tikslams įgyvendinti. Įvertinus norimą prisiimti riziką, galima rinktis ribotos ar neribotos atsakomybės įmonę.

Lietuvoje labiausiai paplitusios šios verslui skirtos įmonės:

1. Individuali įmonė;

2. Uždaroji akcinė bendrovė;

3. Viešoji įstaiga;

4. Mažoji bendrija.

 

Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradžioje Lietuvoje veikiančių įmonių skaičius buvo toks:

Teisinė forma

Įmonių skaičius

Uždaroji akcinė bendrovė

 55 247 

Individuali įmonė

 10 901

 Viešoji įstaiga

 3 872

 Mažoji bendrija

 636

 Akcinė bendrovė

 317

 Kitos

 19 817 

 Viso

 90 790 

Individuali įmonė

Individuali įmonė (IĮ) yra neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad už IĮ neįvykdytas prievoles savininkas atsako savo turtu. IĮ steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo, kuris negali būti kitos IĮ savininku.

IĮ savininkas paprastai yra ir įmonės vadovas. IĮ vadovu gali būti paskirtas ir kitas asmuo, tačiau tik tuo atveju, jei tai nustatyta IĮ nuostatuose. Kai IĮ vadovu savininkas paskiria kitą asmenį, su juo sudaroma darbo ar civilinė sutartis. Jei IĮ vadovu yra pats savininkas, su juo darbo sutartis nesudaroma.

IĮ steigimas rekomenduojamas, jei verslas yra individualus, skirtas 1 asmeniui, o pasirinkta veiklos rūšis nerizikinga. Jei verslas nepasisektų, IĮ savininkas turės asmeniškai atsakyti už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus. Kadangi įstatymai nereikalauja minimalaus pradinio kapitalo, verslą galima pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas.
 

Privalumai:

1. Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui - UAB minimalus įstatinis kapitalas

yra 10 000 Lt);

2. Paprasta išsiimti pelną - IĮ savininkas bet kuriuo metu gali paimti IĮ pinigus ar kitą turtą savo asmeniniams poreikiams (to negalima padaryti UAB);

3. Savo įmonėje savininkas gali dirbti vienas, nesudarant darbo sutarties, todėl reikia mokėti mažesnius. Esant reikalui galima įdarbinti ir kitus asmenis;

4. IĮ galima pertvarkyti į UAB;

5. IĮ mokestinės lengvatos: jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 000 000 Lt, taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15% tarifo (mokestinės lengvatos nesiskiria nuo UAB).
 

Trūkumai:

1. Jei verslas nuostolingas, IĮ gali bankrutuoti, tačiau savininkas savo turtu atsako už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus;

2. IĮ savininku gali būti tik vienas asmuo, jis negali įsteigti IĮ kartu su partneriais;

3. Negalima išleisti naujų akcijų, taip pritraukiant lėšas;

4. IĮ buhalterinė apskaita daugeliu atvejų nėra paprastesnė lyginant su UAB.
 

Uždaroji akcinė bendrovė

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkai savo turtu neatsako už UAB neįvykdytas prievoles. UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 000 Lt. UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, o akcininkų skaičius ribojamas iki 249. Akcininkas gali parduoti ar kitaip perleisti (pvz., dovanoti, mainyti ir pan.) savo turimas UAB akcijas.

Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsavimu. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl balsuojant visuotiniame akcininkų susirinkime didžiausią įtaką turi daugiausia akcijų įsigijęs asmuo. UAB turi būti vienasmenis valdymo organas - vadovas, gali būti sudaromas ir kolegialus valdymo organas - valdyba.
 

Privalumai:

1. Nepasisekus verslui akcininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į UAB, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;

2. Norint pritraukti papildomų lėšų, UAB gali išleisti naujas akcijas, kurias įsigydami akcininkai sumoka nustatytą pinigų sumą;

3. Galimybė pasitraukti iš verslo perleidžiant UAB akcijas kitiems asmenims ar parduodant verslą;

4. UAB mokestinės lengvatos: jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 000 000 Lt, taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15% tarifo.
 

Trūkumai:

1. Steigiant UAB privaloma įnešti ne mažiau kaip 10 000 Lt įstatiniam kapitalui;

2. Akcininkai gali išsimokėti UAB uždirbtą pelną tik per dividendus (jei UAB dirba pelningai) arba gaunant darbo užmokestį, tačiau tokiu atveju reikės mokėti didelius mokesčius (IĮ savininkas gali išsiimti įmonės lėšas daug paprasčiau):
 

Nuo darbo užmokesčio mokami mokesčiai

Mokestis

Tarifas

Gyventojų pajamų mokestis

15% (moka darbuotojas 1)

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos

3% (moka įmonė)

6% (moka darbuotojas 1)

Valstybinio socialinio draudimo įmokos

27.98% (moka įmonė)

3% (moka darbuotojas 1)

Įmokos į Garantinį fondą

0.2% (moka įmonė)

____________________

1 Mokestį apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalo įmonė. 
 

Viešoji įstaiga

Viešoji įstaiga (VšĮ) yra pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Kartais VšĮ naudojama ir komercinei veiklai, nes:

1. Galima pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis;

2. Galima gauti paramą iš fizinių ir juridinių asmenų;

3. Viešojo intereso įvaizdis naudingas komercinėje veikloje (pvz., mokymo paslaugos).
 

VšĮ gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, steigėjų skaičius neribojamas.
 

Svarbiausius sprendimus dalininkai priima balsavimu. Vienas dalininkas turi vieną balsą, nepriklausomai nuo jo įnašo dydžio, jei VšĮ įstatuose nenustatyta kitaip. VšĮ pelnas gali būti naudojamas tik VšĮ įstatuose nustatytiems veiklos tikslams siekti ir negali būti skiriamas VšĮ dalininkams, organų nariams, darbuotojų premijoms. VšĮ turi būti vienasmenis valdymo organas - vadovas, gali būti ir kolegialūs valdymo organai.
 

Privalumai:

1. Ribota civilinė atsakomybė - dalininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į VšĮ, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;

2. Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui - UAB minimalus įstatinis kapitalas

yra 10 000 Lt);

3. Mokestinės lengvatos - jei mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 000 000 Lt, tai 25 000 Lt yra neapmokestinami. VšĮ moka pelno mokestį tik nuo ūkinės komercinės veiklos pajamų;

4. VšĮ gali vykdyti komercinę veiklą;

5. VšĮ gali gauti paramą iš juridinių asmenų ir 2% paramą iš gyventojų;

6. Galimybė pasitraukti iš veiklos perleidžiant dalininko teises kitiems asmenims;

7. Galimybė pritraukti papildomų lėšų priimant į VšĮ naujus dalininkus.

 

Trūkumai:

1. VšĮ pelnas negali būti išmokamas dalininkams, todėl dalininkai pinigus iš įmonės gali gauti tik išmokant darbo užmokestį;

2. VšĮ negali būti pertvarkyta į UAB;

3. VšĮ gali verstis tik jos įstatuose nurodyta veikla.
 

Mažoji bendrija

2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Mažųjų bendrijų įstatymas. Atsirado nauja įmonės forma - mažoji bendrija.

 

Mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles. Mažąją bendriją gali steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų (gali būti ir vienas steigėjas). Mažoji bendrija gali vykdyti bet kokią įstatymų nedraudžiamą veiklą.

Nors mažojoje bendrijoje ir nereikalaujama turėti minimalų įstatinį kapitalą, mažosios bendrijos nariai moka įnašus (jų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi narių susirinkime), o mažosios bendrijos pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui (galima numatyti ir kitokią pelno skirstymo tvarką).

Narys gali dirbti mažojoje bendrijoje, tačiau darbo sutartis nesudaroma. Mažoji bendrija gali sudaryti darbo sutartis tik su darbuotojais, kurie nėra bendrijos nariai.

Mažoji bendrija gali būti steigiama elektroniniu būdu naudojant pavyzdinius steigimo dokumentus.
 

Valdymas

1. Tik narių susirinkimas. Tokiu atveju narių susirinkimas yra kartu ir valdymo organas, vienas iš narių paskiriamas mažosios bendrijos atstovu, kuris iš esmės atlieka vadovo funkcijas;

2. Narių susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas - vadovas (šiuo atveju su vadovu sudaroma paslaugų sutartis).
 

Nors nėra reikalavimo turėti minimalų įstatinį kapitalą, mažosios bendrijos nariai moka įnašus (jų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi narių susirinkime), o mažosios bendrijos pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiu, jei nuostatuose nenumatyta kitaip.

Svarbiausius sprendimus nariai priima balsavimu. Vienas narys turi vieną balsą, nepriklausomai nuo jo įnašo dydžio. Jei mažoji bendrija turi vadovą, nuostatuose gali būti nustatyta kitokia balsavimo tvarka (pvz., balsų skaičius priklauso nuo įnašo dydžio).

Sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau kaip 1/2 visų mažosios bendrijos narių balsų. Kai kuriems sprendimams numatyta ne mažesnė kaip 2/3 balsų dauguma (pvz., dėl metinio pelno paskirstymo), yra sprendimų, kurie priimami vienbalsiai (pvz., dėl pelno paskirstymo už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį, dėl naujų narių priėmimo).
 

Privalumai

1. Ribota narių atsakomybė, t.y. nepasisekus verslui nariai rizikuoja tik savo įnašu, taip apsaugodami savo asmeninį turtą (palyginimui - už neįvykdytas IĮ prievoles savininkas atsako savo asmeniniu turtu).

2. Netaikomas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas (palyginimui - UAB įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt).

3. Mažosios bendrijos narys gali dirbti bendrijoje nesudarydamas darbo sutarties, t.y. nereikia mokėti didelių mokesčių nuo darbo užmokesčio, o lėšų asmeniniams poreikiams gali iš bendrijos gauti išsimokėdamas pelną avansu.

4. Galimybė savanoriškai pasitraukti iš verslo, t.y. mažosios bendrijos narys gali išeiti iš bendrijos atsiimdamas savo įnašą, taip pat galima parduoti ar kitaip perleisti nario teises kitiems asmenims.
 

Trūkumai

1. Steigėju / nariu gali būti tik fizinis asmuo, iš viso ne daugiau kaip 10 (palyginimui - UAB akcininku gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, o akcininkų skaičius ribojamas iki 249);

2. Kadangi nėra nustatyta aiški balsavimo ir pelno paskirstymo tvarka - bus sunkiau spręsti mažosios bendrijos narių tarpusavio ginčus;

3. Mažosios bendrijos buhalterinė apskaita tik kai kuriais atvejais yra paprastesnė nei UAB (pvz., kai mažoji bendrija neturi darbuotojų ar kai nėra PVM mokėtoja).
 

Apmokestinimas
 

  1. Asmeniniams poreikiams išsiimamos lėšos

Vienas iš mažosios bendrijos privalumų yra tai, kad narys gali dirbti bendrijoje nesudarydamas darbo sutarties, t.y. nereikia mokėti didelių mokesčių nuo darbo užmokesčio. Narys metų bėgyje gali gauti iš mažosios bendrijos lėšų savo asmeniniams poreikiams. Galima laisvai pasirinkti, kaip šias lėšas apmokestinti:

a) Kaip su darbo santykiais susijusias pajamas, žr. žemiau;

b) Kaip avansu išmokamą pelną, žr. žemiau.
 

Gyventojų pajamų mokestis:

a) Su darbo santykiais susijusios pajamos - 15%;

b) Avansu išmokamas pelnas - 15%.
 

Valstybinio socialinio  draudimo įmokos:

a) Su darbo santykiais susijusios pajamos - 26,3%. Nereikia mokėti nuo sumos, viršijančios 5 952 Lt per mėnesį ir 71 424 Lt per metus;

b) Avansu išmokamas pelnas - neapmokestinama.
 

Privalomojo sveikatos  draudimo įmokos:

a) Su darbo santykiais susijusios pajamos - 9%;

b) Avansu išmokamas pelnas - neapmokestinama.
 

Pastaba:

Valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų nereikia mokėti nuo sumos, viršijančios 5 952 Lt per mėnesį.

Pvz., jei mažosios bendrijos narys kurį nors mėnesį savo asmeniniams poreikiams gavo 10 000 Lt ir šias lėšas deklaravo kaip su darbo santykiais susijusias pajamas, einamąjį mėnesį reikės mokėti įmokas tik nuo 5 952 Lt. Pasibaigus metams suskaičiuojama, kiek per metus yra gauta su darbo santykiais susijusių pajamų, ir sumokamas skirtumas. Nereikia mokėti nuo sumos, viršijančios 71 424 Lt per metus.
 

2. Pelnas

Mažoji bendrija, kaip ir UAB ar IĮ, nuo uždirbto pelno moka 15% arba 5% pelno mokestį. Jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 000 000 Lt, taikomas 5% pelno mokesčio tarifas.

 

  1. Pelno paskirstymas (dividendai)

Mažosios bendrijos pelnas gali būti skirstomas bendrijos nariams:

a) Pasibaigus metams - už praėjusius finansinius metus;

b) Metų bėgyje - už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.
 

Paskirstytas pelnas apmokestinamas 15% gyventojų pajamų mokesčiu.
 

Jei mažosios bendrijos narys metų bėgyje gavo daugiau lėšų negu jam paskirta metinio pelno dalis, narys turi grąžinti skirtumą, įskaitant mažosios bendrijos sumokėtus mokesčius.
 

Jei mažosios bendrijos narys metų bėgyje gavo mažiau lėšų negu jam paskirta metinio pelno dalis, jam išmokamas tik skirtumas.
 

Mažosios bendrijos nariai negali priimti sprendimo skirstyti pelno, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1. Mažoji bendrija dirba nuostolingai;

2. Nėra patvirtintas mažosios bendrijos metinių finansinių atskaitų rinkinys;

3. Mažoji bendrija turi neįvykdytų prievolių, kurių įvykdymo terminai suėjo iki sprendimo priėmimo.
 

  1. Darbo užmokestis

Jei mažoji bendrija samdo darbuotojus, taikomas įprastas darbo santykių apmokestinimas:

- 15% pajamų mokestis;

- 9% privalomojo sveikatos draudimo įmokos;

- 30,98% socialinio draudimo įmokos;

- 0,2% garantinio fondo įmokos.
 

5. Vadovo atlygis

Jei mažojoje bendrijoje yra vadovas, su juo gali būti sudaroma tik paslaugų sutartis. Vadovo pajamos apmokestinamos taip:

a) Pagal paslaugų sutartį gautas atlygis - 15% gyventojų pajamų mokestis;

b) 90 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų kas mėnesį.
 

Palyginimui - pagal paslaugų sutartį gautų pajamų apmokestinimas yra palankesnis nei pagal darbo sutartį gautų pajamų (žr. viršuje).

 
 
 
Verslo gidas
Eksporto gidas