Autorius: Andrius Liubinas, teisininkas, UAB Audita

Straipsnis parašytas remiantis teisės aktais, galiojusiais 2013.01.02

Kokios būna įmonės

Nutarus steigti įmonę, pirmiausia reikia nuspręsti, kokios rūšies įmonė yra tinkamiausia Jūsų tikslams įgyvendinti. Įvertinus norimą prisiimti riziką, galima rinktis ribotos ar neribotos atsakomybės įmonę. Lietuvoje galimų įmonių rūšis (pagal teisinę formą) rasite čia.

Lietuvoje labiausiai paplitusios šios verslui skirtos įmonės:

1. Individuali įmonė;

2. Uždaroji akcinė bendrovė;

3. Viešoji įstaiga.

4. Mažoji bendrija (MB) – nauja įmonės forma

Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. pradžioje Lietuvoje veikiančių įmonių skaičius buvo toks:

Individuali įmonė

Individuali įmonė (IĮ) yra neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad už IĮ neįvykdytas prievoles savininkas atsako savo turtu. IĮ steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo, kuris negali būti kitos IĮ savininku.

IĮ savininkas paprastai yra ir įmonės vadovas. IĮ vadovu gali būti paskirtas ir kitas asmuo, tačiau tik tuo atveju, jei tai nustatyta IĮ nuostatuose. Kai IĮ vadovu savininkas paskiria kitą asmenį, su juo sudaroma darbo ar civilinė sutartis. Jei IĮ vadovu yra pats savininkas, su juo darbo sutartis nesudaroma.

IĮ steigimas rekomenduojamas, jei verslas yra individualus, skirtas 1 asmeniui, o pasirinkta veiklos rūšis nerizikinga. Jei verslas nepasisektų, IĮ savininkas turės asmeniškai atsakyti už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus. Kadangi įstatymai nereikalauja minimalaus pradinio kapitalo, verslą galima pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas.

Privalumai:

1. Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui - UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt);

2. Paprasta išsiimti pelną - IĮ savininkas bet kuriuo metu gali paimti IĮ pinigus ar kitą turtą savo asmeniniams poreikiams (to negalima padaryti UAB);

3. Savo įmonėje savininkas gali dirbti vienas, nesudarant darbo sutarties, todėl reikia mokėti mažesnius mokesčius ¹. Esant reikalui galima įdarbinti ir kitus asmenis;

4. IĮ galima pertvarkyti į UAB;

5. IĮ mokestinės lengvatos: jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 000 000 Lt, taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15% tarifo (mokestinės lengvatos nesiskiria nuo UAB).

Trūkumai:

1. Jei verslas nuostolingas, IĮ gali bankrutuoti, tačiau savininkas savo turtu atsako už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus;

2. IĮ savininku gali būti tik vienas asmuo, jis negali įsteigti IĮ kartu su su partneriais;

3. Negalima išleisti naujų akcijų, taip pritraukiant lėšas;

4. IĮ buhalterinė apskaita daugeliu atvejų nėra paprastesnė lyginant su UAB.

Uždaroji akcinė bendrovė

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkai savo turtu neatsako už UAB neįvykdytas prievoles. UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 000 Lt. UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, o akcininkų skaičius ribojamas iki 249. Akcininkas gali parduoti ar kitaip perleisti (pvz., dovanoti, mainyti ir pan.) savo turimas UAB akcijas.

Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsavimu. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl balsuojant visuotiniame akcininkų susirinkime didžiausią įtaką turi daugiausia akcijų įsigijęs asmuo. UAB turi būti vienasmenis valdymo organas - vadovas, gali būti sudaromas ir kolegialus valdymo organas - valdyba.

Privalumai:

1. Nepasisekus verslui akcininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į UAB, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;

2. Norint pritraukti papildomų lėšų, UAB gali išleisti naujas akcijas, kurias įsigydami akcininkai sumoka nustatytą pinigų sumą;

3. Galimybė pasitraukti iš verslo perleidžiant UAB akcijas kitiems asmenims ar parduodant verslą;

4. UAB mokestinės lengvatos: jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 000 000 Lt, taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15% tarifo.

Trūkumai:

1. Steigiant UAB privaloma įnešti ne mažiau kaip 10 000 Lt įstatiniam kapitalui;

2. Akcininkai gali išsimokėti UAB uždirbtą pelną tik per dividendus (jei UAB dirba pelningai) arba gaunant darbo užmokestį, tačiau tokiu atveju reikės mokėti didelius mokesčius (IĮ savininkas gali išsiimti įmonės lėšas daug paprasčiau):

Nuo darbo užmokesčio mokami mokesčiai

Viešoji įstaiga

Viešoji įstaiga (VšĮ) yra pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Kartais VšĮ naudojama ir komercinei veiklai, nes:

1. Galima pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis;

2. Galima gauti paramą iš fizinių ir juridinių asmenų;

3. Viešojo intereso įvaizdis naudingas komercinėje veikloje (pvz., mokymo paslaugos).

VšĮ gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, steigėjų skaičius neribojamas.

Svarbiausius sprendimus dalininkai priima balsavimu. Vienas dalininkas turi vieną balsą, nepriklausomai nuo jo įnašo dydžio, jei VšĮ įstatuose nenustatyta kitaip. VšĮ pelnas gali būti naudojamas tik VšĮ įstatuose nustatytiems veiklos tikslams siekti ir negali būti skiriamas VšĮ dalininkams, organų nariams, darbuotojų premijoms. VšĮ turi būti vienasmenis valdymo organas - vadovas, gali būti ir kolegialūs valdymo organai.

Privalumai:

1. Ribota civilinė atsakomybė - dalininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į VšĮ, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;

2. Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui - UAB minimalus įstatinis kapitalas

yra 10 000 Lt);

3. Mokestinės lengvatos - jei mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 000 000 Lt, tai 25 000 Lt yra neapmokestinami. VšĮ moka pelno mokestį tik nuo ūkinės komercinės veiklos pajamų;

4. VšĮ gali vykdyti komercinę veiklą;

5. VšĮ gali gauti paramą iš juridinių asmenų ir 2% paramą iš gyventojų;

6. Galimybė pasitraukti iš veiklos perleidžiant dalininko teises kitiems asmenims;

7. Galimybė pritraukti papildomų lėšų priimant į VšĮ naujus dalininkus.

Trūkumai:

1. VšĮ pelnas negali būti išmokamas dalininkams, todėl dalininkai pinigus iš įmonės gali gauti tik išmokant darbo užmokestį;

2. VšĮ negali būti pertvarkyta į UAB;

3. VšĮ gali verstis tik jos įstatuose nurodyta veikla.

Mažoji bendrija (MB) – nauja įmonės forma

2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Mažųjų bendrijų įstatymas. Atsirado nauja įmonės forma - mažoji bendrija.

Mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles. Mažąją bendriją gali steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų (gali būti ir vienas steigėjas). Mažoji bendrija gali vykdyti bet kokią įstatymų nedraudžiamą veiklą.

Nors mažojoje bendrijoje ir nereikalaujama turėti minimalų įstatinį kapitalą, mažosios bendrijos nariai moka įnašus (jų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi narių susirinkime), o mažosios bendrijos pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui (galima numatyti ir kitokią pelno skirstymo tvarką).

Narys gali dirbti mažojoje bendrijoje, tačiau darbo sutartis nesudaroma. Mažoji bendrija gali sudaryti darbo sutartis tik su darbuotojais, kurie nėra bendrijos nariai.

Mažoji bendrija gali būti steigiama elektroniniu būdu naudojant pavyzdinius steigimo dokumentus.

Valdymas

1. Tik narių susirinkimas. Tokiu atveju narių susirinkimas yra kartu ir valdymo organas, vienas iš narių paskiriamas mažosios bendrijos atstovu, kuris iš esmės atlieka vadovo funkcijas;
2. Narių susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas - vadovas (šiuo atveju su vadovu sudaroma paslaugų sutartis).

Nors nėra reikalavimo turėti minimalų įstatinį kapitalą, mažosios bendrijos nariai moka įnašus (jų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi narių susirinkime), o mažosios bendrijos pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiu, jei nuostatuose nenumatyta kitaip.

Svarbiausius sprendimus nariai priima balsavimu. Vienas narys turi vieną balsą, nepriklausomai nuo jo įnašo dydžio. Jei mažoji bendrija turi vadovą, nuostatuose gali būti nustatyta kitokia balsavimo tvarka (pvz., balsų skaičius priklauso nuo įnašo dydžio).

Sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau kaip 1/2 visų mažosios bendrijos narių balsų. Kai kuriems sprendimams numatyta ne mažesnė kaip 2/3 balsų dauguma (pvz., dėl metinio pelno paskirstymo), yra sprendimų, kurie priimami vienbalsiai (pvz., dėl pelno paskirstymo už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį, dėl naujų narių priėmimo).

Privalumai

1. Ribota narių atsakomybė, t.y. nepasisekus verslui nariai rizikuoja tik savo įnašu, taip apsaugodami savo asmeninį turtą (palyginimui - už neįvykdytas IĮ prievoles savininkas atsako savo asmeniniu turtu).
2. Netaikomas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas (palyginimui - UAB įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt).
3. Mažosios bendrijos narys gali dirbti bendrijoje nesudarydamas darbo sutarties,t.y. nereikia mokėti didelių mokesčių nuo darbo užmokesčio, o lėšų asmeniniams poreikiams gali iš bendrijos gauti išsimokėdamas pelną avansu.
4. Galimybė savanoriškai pasitraukti iš verslo, t.y. mažosios bendrijos narys gali išeiti iš bendrijos atsiimdamas savo įnašą, taip pat galima parduoti ar kitaip perleisti nario teises kitiems asmenims.

Trūkumai

1. Steigėju / nariu gali būti tik fizinis asmuo, iš viso ne daugiau kaip 10 (palyginimui - UAB akcininku gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, o akcininkų skaičius ribojamas iki 249);
2. Kadangi nėra nustatyta aiški balsavimo ir pelno paskirstymo tvarka - bus sunkiau spręsti mažosios bendrijos narių tarpusavio ginčus;
3. Mažosios bendrijos buhalterinė apskaita tik kai kuriais atvejais yra paprastesnė nei UAB (pvz., kai mažoji bendrija neturi darbuotojų ar kai nėra PVM mokėtoja).

Apmokestinimas

1. Asmeniniams poreikiams išsiimamos lėšos
Vienas iš mažosios bendrijos privalumų yra tai, kad narys gali dirbti bendrijoje nesudarydamas darbo sutarties, t.y. nereikia mokėti didelių mokesčių nuo darbo užmokesčio. Narys metų bėgyje gali gauti iš mažosios bendrijos lėšų savo asmeniniams poreikiams. Galima laisvai pasirinkti, kaip šias lėšas apmokestinti:
a) Kaip su darbo santykiais susijusias pajamas, žr. žemiau;
b) Kaip avansu išmokamą pelną, žr. žemiau.

Gyventojų pajamų mokestis:
a) Su darbo santykiais susijusios pajamos - 15%;
b) Avansu išmokamas pelnas - 20%.

Valstybinio socialinio  draudimo įmokos: 
a) Su darbo santykiais susijusios pajamos - 26,3%. Nereikia mokėti nuo sumos, viršijančios 71 424 Lt per metus;
b) Avansu išmokamas pelnas - neapmokestinama.

Privalomojo sveikatos  draudimo įmokos: 
Bet kuriuo atveju kas mėnesį mokama po 90 Lt, (9% nuo minimalios mėnesinės algos). Pasibaigus metams suskaičiuojama, kiek yra išsiimta su darbo santykiais susijusių pajamų. Jei ši suma yra didesnė nei 12 000 Lt, nuo viršijančios sumos sumokami 9%. Nereikia mokėti nuo sumos, viršijančios 71 424 Lt per metus.

2. Pelnas
Mažoji bendrija, kaip ir UAB ar IĮ, nuo uždirbto pelno moka 15 % arba 5 % pelno mokestį. Jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1000000 Lt, taikomas 5% pelno mokesčio tarifas.

3. Pelno paskirstymas (dividendai)
Mažosios bendrijos pelnas gali būti skirstomas bendrijos nariams:
a) Pasibaigus metams - už praėjusius finansinius metus;
b) Metų bėgyje - už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.

Paskirstytas pelnas apmokestinamas 20 % gyventojų pajamų mokesčiu.

Jei mažosios bendrijos narys metų bėgyje gavo daugiau lėšų negu jam paskirta metinio pelno dalis, narys turi grąžinti skirtumą, įskaitant mažosios bendrijos sumokėtus mokesčius.

Jei mažosios bendrijos narys metų bėgyje gavo mažiau lėšų negu jam paskirta metinio pelno dalis, jam išmokamas tik skirtumas.

Mažosios bendrijos nariai negali priimti sprendimo skirstyti pelno, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1. Mažoji bendrija dirba nuostolingai;
2. Nėra patvirtintas mažosios bendrijos metinių finansinių atskaitų rinkinys;
3. Mažoji bendrija turi neįvykdytų prievolių, kurių įvykdymo terminai suėjo iki sprendimo priėmimo.

4. Darbo užmokestis
Jei mažoji bendrija samdo darbuotojus, taikomas įprastas darbo santykių apmokestinimas:

 - 15 % pajamų mokestis;

 - 9 % privalomojo sveikatos draudimo įmokos;

 - 30,98 % socialinio draudimo įmokos;

 - 0,2 % garantinio fondo įmokos; žr. atlyginimo skaičiuoklė

MAŽOSIOS BENDRIJOS D.U.K.

__________________

¹ Pelno mokestis: 15% nuo IĮ pelno. Jei vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 000 000 Lt, taikomas 5% tarifas (jei tenkinamos įstatymo nustatytos sąlygos);

Gyventojų pajamų mokestis: 15% nuo sumos, kurią IĮ savininkas išsiima asmeniniams poreikiams;

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos: 9% nuo sumos, kurią IĮ savininkas išsiima asmeniniams poreikiams, bet ne mažiau kaip nuo 850 Lt/mėn. Jei IĮ savininko asmeniniams poreikiams išsiimama suma viršija 850 Lt/mėn., pasibaigus metams perskaičiuojama ir primokamas skirtumas. Mokesčiai nemokami nuo sumos, viršijančios 5 952 Lt/mėn.;

Valstybinio socialinio draudimo įmokos: 26,3% nuo sumos, kurią IĮ savininkas išsiima asmeniniams poreikiams. Mokesčiai nemokami nuo sumos, viršijančios 4 680 Lt/mėn.

² Mokestį apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalo įmonė.