D.U.K.

Vyriausybėje buvo pritarta tokiems subsidijų dydžiams:

• 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto t. y. ne daugiau kaip 1,5 minimaliosios mėnesinės algos.
• 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto t. y. ne daugiau kaip 1 minimalioji mėnesinės alga.

Darbdaviai dėl valstybės pagalbos gali kreiptis į Užimtumo tarnybą nuo balandžio 6 dienos.

Daugiau informacijos galite rasti čia

Darbdaviams subsidijos dydis apskaičiuojamas procentais nuo prastovoje esančiam darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu darbuotojo darbo sutartyje iki paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dienos nustatytas darbo užmokestis.

Jeigu darbuotojui prastova DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam darbuotojo prastovos laikui. Subsidija mokama, kol tęsiasi ekstremali situacija ir karantinas.

Daugiau informacijos darbdaviams

Valstybės subsidijomis prastovų metu negalės pasinaudoti biudžetinės įstaigos, bankrutuojantys, likviduojami darbdaviai bei juridiniai asmenys, kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per pastaruosius metus iki kreipimosi yra gavęs baudą pagal Užimtumo įstatymą už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus ar nedeklaruotą darbą arba administracinę nuobaudą už nelegalų darbą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Galimybė gauti subsidijas dingsta ir jeigu darbdavio vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius metus yra gavęs daugiau nei vieną administracinę nuobaudą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.

Daugiau informacijos

Ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu valstybė teikia paramą savarankiškai dirbantiems asmenims. Teisę gauti išmoką turi savarankiškai dirbantys asmenys, apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje:

• individualių įmonių savininkai;
• mažųjų bendrijų nariai;
• tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai;
• asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys);
• fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis;
• šeimynos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme;
• asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.

Prašymus išmokai gauti Užimtumo tarnybai savarankiškai dirbantieji gali teikti nuo balandžio 5 d.

Daugiau informacijos galite rasti čia

Dėl išmokos skyrimo reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą pateikiant užpildytą nustatytos formos prašymą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimo.

Daugiau informacijos

Artimiausiu metu INVEGA verslui pasiūlys šias naujas priemones:

Naujausią informaciją galite rasti čia

Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui subsidijuoti iki 50 procentų nuomos mokesčio verslui. Ši priemonė  padės įmonėms padengti fiksuotas nuomos sąnaudas dėl karantino nutrūkus ar drastiškai kritus apyvartai.

Maksimali subsidija – 50 procentų nuomos mokesčio – bus skiriama, jeigu nekilnojamojo turto valdytojas sutiktų padaryti bent 30 procentų nuolaidą. Todėl, kuo didesnę nuolaidą suteiks turto valdytojas, tuo mažesne dalimi reikės prisidėti nuomininkui. Subsidijas dėl nuomos mokesčio galės gauti visi verslo subjektai (tiek įmonės, tiek ir verslininkai), kurių veikla uždrausta Vyriausybės nutarimu dėl karantino paskelbimo. Jos bus mokamos karantino laikotarpiu ir dar du mėnesius po jo pabaigos.

Subsidijas verslui teiks UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).

Daugiau informacijos galite rasti čia

INVEGOS pristatomos finansinės priemonės tam ir kuriamos, kad pagelbėtų verslui šiuo sunkiu periodu, todėl finansinis nuostolis pirmą ketvirtį nebus vertinamas, vertinamas įmonės stabilumas iki COVID-19 protrūkio. Kaip, pvz., galima pateikti, kad norintiems pasinaudoti priemone „Subsidijos verslo pradžiai“ iki 2020 m. gruodžio 31 d. nebus tikrinamas įsiskolinimas SODRAI.

Dalinio palūkanų kompensavimo priemone siekiama paskatinti tam tikrus verslus, kuriems reikia paramos, kurie veikia regionuose arba yra neseniai pradėję veiklą. Overdraftai prie kompensuotinų DPK paskolų nepatenka, nes jie skirti trumpalaikiam (dažnai tik kelių dienų ar savaičių) apyvartinių lėšų subalansavimui, būna uždedami „ant atsiskaitomosios“ sąskaitos, iš kurios įmonės atlieka visus mokėjimus, įskaitant ir neremtinas investicijas (pvz., dividendų mokėjimai, skolinių įsipareigojimų refinansavimas ir pan.).

Plačiau apie palūkanų kompensavimą čia

Vežėjai gali naudotis INVEGOS priemonėmis, išskyrus vieną veiklą – įsigyti vilkikų, priekabų, puspriekabių ir t.t.), t.y. nefinansuojama krovininiu kelių transportu besiverčiančių įmonių (veiklos kodas pagal EVRK2 49.41) krovinių vežimo keliais transporto priemonių (vilkikų, priekabų, puspriekabių ir t.t.) įsigijimas.

Siekiant, kad sudėtingu laikotarpiu kuo daugiau šalies įmonių galėtų gauti paramą, finansinių pagalbos priemonių reikalavimai verslui palengvinti, o finansavimo sumos – padidintos.  Trumpai pristatome pagalbos verslui priemones, kuriomis kviečiame verslą pasinaudoti.

Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams:

Nauja finansinė priemonė palengvina galimybę gauti finansavimą ir išsaugoti veiklos tęstinumą verslui, kuris  dėl COVID-19 protrūkio prarado 30 proc. ir daugiau apyvartos. Paskolos skiriamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų bei individualia veikla užsiimančių asmenų išlaidoms finansuoti, tokioms kaip darbuotojų darbo užmokestis, nuoma ar komunalinės išlaidos. Maksimali paskolos suma vienam subjektui – iki 1 mln.

Palūkanų kompensacija:

Jei įmonė turi paskolą ar finansinės nuomos (lizingo) sandorį ir moka palūkanas, INVEGA padės susigrąžinti sumokėtas palūkanas. Jeigu nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo atidėtas paskolos mokėjimo terminas, bus kompensuojama 100 proc. palūkanų. Įmonėms paskolos ar finansinės nuomos (lizingo) palūkanų kompensacija bus taikoma ne ilgiau kaip 6 mėn. laikotarpiu – iki 2020 m. gruodžio 31 dienos.

Apmokėtinų sąskaitų paskolos:

Tai greitai ir paprastai suteikiama paskola, skirta apmokėti įmonių sąskaitoms, kurios buvo išrašytos iki karantino paskelbimo (nuo š. m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. dienos). Priemonė skirta teikti lengvatinių paskolų paraiškas smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, pritrūkusioms apyvartinių lėšų sutrikus atsiskaitymams iš įmonių pirkėjų, kurių veikla dėl karantino buvo nutraukta ar apribota. Maksimali paskolos suma – 500 tūkst. Eur. Priemone galima pasinaudoti nepriklausomai nuo neapmokėtos sąskaitos sumos.

Portfelinės garantijos paskoloms 2:

Nauja priemonė palengvins su lėšų trūkumu susidūrusiam verslui gauti finansavimą paskolų ir finansinės nuomos (lizingo) sandorių forma. Priemonė taip pat suteiks galimybę performinti jau esamų negarantuotų investicinių paskolų ir apyvartinių paskolų grąžinimo grafikus. Priemone gali pasinaudoti tiek Lietuvoje veikiantis smulkusis ir vidutinis verslas, tiek ir didelės šalies įmonės, kurios dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų: apyvarta sumažėjo ne mažiau kaip 30 proc., nebepakanka lėšų įsipareigojimams dengti ir pasižymi kritiniu likvidumu.

Priemonė pagrįsta garantavimo principu, kurį įgyvendindamas kiekvienas priemonės valdytojas (atrinkti finansų tarpininkai) suformuos portfelį iš paskolų. Kiekviena į portfelį įtraukta paskola bus garantuojama 80 proc. garantijos dydžiu. Maksimali paskolos suma – 5 mln. eurų. Paskolos gali būti teikiamos ne ilgesniam kaip 6 metų laikotarpiui.

Finansinė priemonė „Alternatyva“:

Ši priemonė padės nuo koronaviruso nukentėjusiam verslui pasinaudojant finansų tarpininkų pagalba, pasiskolinti pinigų, kurie būtini šiam verslui išgyventi karantino laikotarpiu ir pasibaigus karantinui. Teikiamos paskolos gali būti skirtos smulkiojo ir vidutinio verslo investicijoms finansuoti ir (ar) apyvartinio kapitalo trūkumui papildyti, jeigu toks finansavimas yra susijęs su naujos veiklos pradėjimu arba esamos veiklos palaikymu, stiprinimu ar plėtra.

Iki 2020 m. gruodžio 31 d. priemonės „Alternatyva“ lėšomis gali būti finansuojamas ir suteiktų paskolų perfinansavimas, jeigu esamiems paskolų gavėjams keičiami paskolų grąžinimo grafikai (ilginamas grąžinimo terminas) ar atidedamas paskolos įmokų grąžinimas ir pan. Paskola negali būtu didesnė nei 200 000 eurų, ji teikiama iki 2 metų laikotarpiui.

Portfelinės garantijos faktoringui 2:

Nauja finansų inžinerijos priemone skirta labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), norinčioms  greitai ir paprastai  papildyti apyvartines lėšas bei išplėsti pardavimus. Ši priemonė skirta garantuoti finansų įstaigoms už suteiktus faktoringo limitus. Bus garantuojama iki 80 proc. faktoringo sandorio limito sumos.

Didžiausia vieno faktoringo limito vienai įmonei suma bus ne didesnė nei 1, 875 mln. eurų.  Įmonėms, vykdančioms krovinių vežimo keliais veiklą, ši suma bus ne didesnė kaip  937,5 tūkst. eurų. Maksimalus faktoringo sandorio finansavimo laikotarpis – 12 mėnesių. Pasibaigus faktoringo sandorio finansavimo laikotarpiui, galės bus sudaromas naujas sandoris.

Detaliau apie visas naujas priemones verslui skaitykite čia

Primename, kad visą aktualiausią informaciją verslui dėl COVID19 galite rasti čia.

Naujausią statistiką ir įmonių sąrašą, kurios jau pasinaudojo įvairiomis INVEGOS priemonėmis galite rasti čia.

Valstybės subsidijos pareiškėju gali būti ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo, kuris:

• yra mikroįmonė ir sąrašo sudarymo pirmą mėnesio dieną įmonėje dirba ne mažiau kaip 1 ir ne daugiau kaip 9 darbuotojai;
• yra nukentėjusi nuo koronaviruso (COVID-19) įmonė, kuri įtraukta į VMI sudaromus mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo koronaviruso (COVID-19), sąrašus (juridiniai asmenys, kuriems be pateikto prašymo VMI taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl koronaviruso (COVID-19), ir juridiniai asmenys, kuriems pagal pateiktą prašymą VMI taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl koronaviruso (COVID-19);
• 2019 metais yra sumokėjęs gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumą į valstybės ir savivaldybės biudžetus (nesvarbu, nuo kokių išmokų sumokėtas GPM);
• sąrašo sudarymo dieną nėra įgijęs bankrutuojančios, bankrutavusios, restruktūrizuojamos, reorganizuojamos, dalyvaujančios reorganizavime, pertvarkomos, dalyvaujančios atskyrime, likviduojamos įmonės statuso.

Subsidija apskaičiuojama pagal įmonės 2019 metais sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio sumą:

• jei įmonės 2019 metais sumokėtas GPM siekia iki 1 tūkst. eurų, tai skiriama minimali 500 eurų subsidija;
• jei įmonės 2019 metais sumokėtas GPM sudaro nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų, skiriama 1 tūkst. eurų subsidijos suma;
• jei pareiškėjo 2019 metais sumokėta GPM siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų, subsidijos suma sudaro pusę pareiškėjo per 2019 m. sumokėto GPM.

Gavusi mikroįmonių paraiškas, VMI apskaičiuos galimos subsidijos sumą ir po VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) įvertinimo tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašus sprendimui skirti subsidiją priimti perduos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Skirtos subsidijos lėšas mikroįmonei perves Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras.

• Bendra vienai įmonei suteiktos pagalbos (įskaitant ir kitas priemones) suma neturi viršyti 200 tūkst. eurų per pastaruosius trejus finansinius metus.
• Įmonei, vykdančiai krovinių vežimo keliais veiklą samdos pagrindais arba už atlygį, suma neturi viršyti 100 tūkst. Eurų.
• Žemės ūkio sektoriaus vienai įmonei neturi viršyti 20 tūkst. eurų.
• Žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus vienai įmonei neturi viršyti 30 tūkst. eurų.

Mikroįmonė, atitinkanti reikalavimus, gaus kvietimą teikti subsidijų paraišką per autorizuotų elektroninių paslaugų sistemą Mano VMI. Išsiųstame kvietime bus pateikta nuoroda į subsidijos paraiškos formą ir kur pateikti paraišką subsidijai gauti.

Kvietimai paraiškų teikimui atrinktoms įmonėms bus pradėti siųsti nuo š. m. gegužės 12 d.

Prisijunkite prie Mano VMI čia

Kvietimas paraiškos teikimui galioja iki to momento, kol pagal gautas subsidijų paraiškas galės būti paskirstyta visa subsidijų paraiškoms finansuoti bendrai skiriama 100 000 000 Eur (vieno šimto milijonų eurų) valstybės biudžeto lėšų suma, jei kvietimo suma nebuvo patikslinta Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus Nutarimo dėl lėšų skyrimo pakeitimą, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 1 d.

VMI, pagal nustatytus 4 kriterijus, atrenka įmones iš nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašų ir parengia preliminarų įmonių, galinčių pretenduoti į „subsidiją mikroįmonėms“, sąrašą, kurį per 1 darbo dieną pateikia VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) vertinimui. LVPA per 1 darbo dieną patikrina potencialaus pareiškėjo teisę gauti bendrą vienai įmonei suteikiamą pagalbą.

VMI nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną, pagal LVPA pateiktą potencialių pareiškėjų sąrašą potencialiems pareiškėjams per Mano VMI išsiunčia kvietimą teikti paraišką subsidijai gauti.

Potencialių pareiškėjų sąrašą VMI atnaujina ir / ar papildo ne rečiau kaip kas 7 kalendorines dienas.

Prisijunkite prie Mano VMI čia

Įmonė (pareiškėjas) VMI kvietimu pateikia paraišką subsidijai gauti. VMI kiekvieną darbo dieną Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) pateikia suformuotus tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašus. Įsakymą dėl subsidijos skyrimo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas pasirašo Ekonomikos ir inovacijų ministras, vadovaudamasis VMI pateiktu tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašu, sudarytu pagal nustatytus kriterijus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrui priėmus įsakymą dėl subsidijos skyrimo, VMI nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo įsakymo įsigaliojimo išsiunčia informacinį pranešimą pareiškėjui per Mano VMI ir informuoja apie priimtą sprendimą.

Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (NBFC) subsidiją nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymo skirti subsidiją įsigaliojimo dienos, perveda paskirtą subsidijos sumą pareiškėjui į subsidijų paraiškoje nurodytą sąskaitą.

Prisijunkite prie Mano VMI čia

Įmonėms, kurios atitinka nustatytus kriterijus subsidijai gauti ir gavo kvietimą teikti paraišką bei ją pateikė, paskirta subsidija į paraiškoje nurodytą sąskaitą bus pervesta per tris darbo dienas.

Paskirtą subsidiją įmonėms perves Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras, tačiau įsakymą dėl subsidijos paskyrimo priims Ekonomikos ir inovacijų ministras, vadovaudamasis VMI pateiktu tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašu, sudarytu pagal nustatytus kriterijus.

Subsidijos skyrimo tikslas – padėti mikroįmonėms įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes, skiriant subsidiją apyvartinėms lėšoms (likvidumo išsaugojimui)

Pagal priemonę „Subsidijos mikroįmonėms“ teikiamo finansavimo forma – negrąžinamoji subsidija. Subsidijų paraiškų atranka pagal šią priemonę bus atliekama tęstinės atrankos būdu, iki kol bus paskirstyta visa priemonei skirta suma.

VMI atsakinga už nukentėjusių nuo koronaviruso (COVID-19) sąrašų, potencialių pareiškėjų sąrašų, tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašų sudarymą ir tęstines atrankas, kvietimus teikti subsidijų paraiškas ir jų įteikimą per Mano VMI.

Ekonomikos ir inovacijų ministras priima įsakymus dėl subsidijų skyrimo.

Už lėšų pareiškėjams išmokėjimą atsakingas Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (NBFC).

Už įmonių sąsajų analizę ir galimos skirti de minimis pagalbos dydžio nustatymą atsakinga Všį Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA).

Už duomenų, reikalingų potencialiam pareiškėjų sąrašui įvertinti dėl de minimis pagalbos teikimo, atsakinga Konkurencijos taryba (KT).

VMI, atsižvelgdama į nustatytus ribojimus ir draudimus veiklos vykdymui dėl COVID-19, paskelbė mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Mokesčių mokėtojai, kurie yra įtraukti į šį sąrašą, ir kuriems nuo kovo 16 d. iki ekstremaliosios situacijos pabaigos atsiras mokėtinų mokesčių, bus automatiškai, be prašymo: atleidžiami nuo delspinigių, nevykdomas jų mokesčių išieškojimas. Po ekstremalios situacijos pabaigos, šios įmonės, mokesčiams sumokėti arba mokestinės paskolos sutarčiai, be palūkanų sudaryti, turės du mėnesius.

Nuolat atnaujinamą sąrašą galite parsisiųsti iš VMI portalo arba peržiūrėti internete.

Sąrašą rasite čia

Įtrauktiems į sąrašą mokesčių mokėtojams taikomos analogiškos Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės. Į sąrašą įtraukiamos tos įmonės kurių veikla dėl karantino buvo tiesiogiai nutraukta / apribota, remiantis Vyriausybės nutarimais (2020-03-14 Nr.207 ir 2020-03-16 Nr. 222). Priėmus sprendimą įtraukti daugiau veiklų į sąrašą, VMI papildys sąrašą ir naujomis įmonėmis. Verslininkai, neradę savęs tarp paskelbtų mokesčių mokėtojų, tačiau taip pat patyrę neigiamas pasekmes dėl COVID-19, dėl pagalbos priemonių jų verslui taikymo gali kreiptis į mokesčių administratorių, pateikdami supaprastintos formos prašymą, kuriame turi pagrįsti, kad patyrė neigiamas pasekmes. Minėtą formą galima pateikti per Mano VMI arba atsiųsti e. paštu vmi@vmi.lt arba klasikiniu paštu. Kreiptis dėl kelių pagalbos priemonių galima vienu prašymu, atskirų prašymų teikti nereikia.

Supaprastintą prašymo formą galite parsisiųsti VMI puslapyje.

Prašymo formą rasite čia

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — VMI) informuoja, kad pinigais, maistu, apsaugos priemonėmis medicinos įstaigas remiančių verslininkų bei lėšas renkančių labdaros ir paramos fondų teikiama pagalba pripažįstama parama mokesčių tikslais, todėl verslininkai galės pasinaudoti mokesčių lengvatomis; paramą gavusiems medikams ir medicinos įstaigoms jokių papildomų mokėtinų mokesčių neatsiras. Neatlygintiną paramą suteikusios bendrovės galės pasinaudoti mokesčių lengvatomis ir iš pajamų dukart atskaityti (Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 28 str.) paramai skirtas išmokas – taip susimažinant pelno mokestį. VMI primena paramos gavėjams, kad dėl paramos gavėjo statuso suteikimo jie turi kreiptis į VĮ Registrų centrą. Tačiau VMI pažymi, kad ekstremalios situacijos metu, jeigu parama bus suteikta juridiniams asmenims, neturintiems paramos gavėjo statuso, bet įstatymo nustatyta tvarka turintiems teisę jį gauti, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei turinio viršenybės prieš formą principu bus laikoma, kad parama yra suteikta pagal įstatymą, o paramos teikėjams bus taikomos mokesčių lengvatos.

VMI atkreipia dėmesį, kad paramos teikimo / gavimo faktas turi būti įformintas sutartimi ar kitais paramos perdavimo faktą patvirtinančiais laisvos formos dokumentais. Jei paramos suma yra didesnė nei 14, 5 tūkst. eurų, reikalinga notarinė sutartis2, tačiau atsižvelgdama į esamą situaciją VMI, kaip ir kitais atvejais, remiasi įstatymu įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais ir mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybę teikia šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne formaliai išraiškai.

Informacija, susijusi su paramos teikimu / gavimu yra skelbiama VMI interneto svetainėje.

Dėl COVID-19 visos VMI paslaugos yra teikiamos ir konsultacijos vyksta nuotoliniu būdu. Konsultacijas mokesčių klausimais įmonės ir gyventojai gali ją gauti paskambinę 1882 ar pateikę paklausimą e. būdu per Mano VMI. VMI pagal aptarnavimo teritorijas paskelbė ir papildomą konsultantų telefonu sąrašą gyventojams ir įmonėms. Jį galima rasti VMI interneto svetainėje.

Daugiau informacijos

Valstybinė mokesčių inspekcija, atsižvelgdama į nustatytus ribojimus individualios veiklos vykdymui dėl COVID-19, sudarė ekonominių veiklų sąrašą – jas vykdantiems, arba vykdžiusiems iki karantino paskelbimo, gyventojams bus taikomos analogiškos VMI ir „Sodros“ pagalbos priemonės, kaip ir nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms. Neigiamą poveikį dėl COVID-19 patyrusių individualių veiklų su pažyma ir neigiamą poveikį dėl COVID-19 patyrusių vykdomų įsigijus verslo liudijimą sąrašą galite parsisiųsti VMI puslapyje

Sąrašą rasite čia

Individualią veiklą vykdantys gyventojai, kurių ekonominė veikla yra įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 veiklų sąrašą ir kuriems nuo kovo 16 d. iki ekstremaliosios situacijos pabaigos atsiras mokėtinų mokesčių, bus automatiškai, be prašymo: atleidžiami nuo delspinigių, nebus inicijuoti nauji mokesčių išieškojimo veiksmai. Tokios pat sąlygos bus taikomos ir „Sodros“ įmokoms. Šiemet savarankiškai dirbantys gyventojai deklaruoti pajamas ir sumokėti mokesčius bei socialinio draudimo įmokas reikės dviem mėnesiais vėliau – VMI nukėlė pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo terminą iki liepos 1 d. Taigi, jei iki liepos 1 d. ekstremalioji padėtis šalyje dar nebus pasibaigusi, į sąrašą įtrauktiems savarankiškai pagal pažymą veiklą vykdantiems gyventojams automatiškai bus taikomos mokestinės pagalbos priemonės: jiems nebus skaičiuojami delspinigiai, nebus pradedamas naujų mokesčių išieškojimas. Pasibaigus ekstremaliajai situacijai jie turės du mėnesius mokesčiams sumokėti, arba sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų. Tokios pačios sąlygos taikomos ir „Sodros“ įmokoms, tačiau su „Sodra“ reikės sudaryti atskirą įmokų mokėjimo dalimis sutartį.

Jei gyventojas vykdo individualią veiklą pagal pažymą, kuri nėra įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 ekonominių veiklų sąrašą, tačiau taip pat susidūrė su veiklos iššūkiais dėl pandemijos, po mokesčio sumokėjimo termino jis galės pateikti supaprastintą prašymą VMI, dėl mokestinių pagalbos priemonių taikymo: delspinigių neskaičiavimo, naujų mokesčių neišieškojimo, arba mokestinės paskolos sutarties sudarymo be palūkanų, tas pats prašymas galios ir „Sodros“ įmokoms.

Supaprastintą prašymą galima parsisiųsti čia

Užpildytą ją galima pateikti per Mano VMI, e. paštu vmi@vmi.lt. Prašymai teikiami „vieno langelio“ principu, o tai reiškia, kad vienas VMI ir „Sodrai“ adresuotas prašymas turėtų būti pateikiamas VMI.

Vyriausybė sudarė galimybę atidėti mokesčių mokėjimą arba išdėstyti mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų. Mokesčių mokėtojai taip pat bus atleidžiami nuo baudų, delspinigių, bus sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmai.  Taip pat rekomenduojama kreiptis į savo savivaldybės, kurioje vykdote verslą, už verslo sritį atsakingus asmenis, kurie suteiks daugiau informacijos apie konkrečioje savivaldybėje priimtus sprendimus, padedant nuo COVID-19 nukentėjusiam  verslui.

VMI, atsižvelgdama į nustatytus ribojimus ir draudimus veiklos vykdymui dėl COVID-19, paskelbė mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Mokesčių mokėtojai, kurie yra įtraukti į šį sąrašą, ir kuriems nuo kovo 16 d. iki ekstremaliosios situacijos pabaigos atsiras mokėtinų mokesčių, bus automatiškai,  be prašymo:

• atleidžiami nuo delspinigių,
• nevykdomas jų mokesčių išieškojimas.

Po ekstremalios situacijos pabaigos, šios įmonės, mokesčiams sumokėti arba mokestinės paskolos sutarčiai, be palūkanų sudaryti, turės du mėnesius. Atnaujintą sąrašą galite parsisiųsti paspaudę čia (atnaujinta balandžio 7 d.) arba peržiūrėti jį internete čia. Ekonomines veiklas, įtrauktas į sąrašą, galite peržiūrėti čia.

Įtrauktiems į sąrašą mokesčių mokėtojams taikomos analogiškos Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės.

Į sąrašą įtraukiamos tos įmonės kurių veikla dėl karantino buvo tiesiogiai nutraukta / apribota, remiantis Vyriausybės nutarimais (2020-03-14 Nr.207 ir 2020-03-16 Nr. 222). Priėmus sprendimą įtraukti daugiau veiklų į sąrašą, VMI papildys sąrašą ir naujomis įmonėmis.

Verslininkai, neradę savęs tarp paskelbtų mokesčių mokėtojų, tačiau taip pat patyrę neigiamas pasekmes dėl COVID-19, dėl pagalbos priemonių jų verslui taikymo gali kreiptis į mokesčių administratorių, pateikdami supaprastintos formos prašymą, kuriame turi pagrįsti, kad patyrė neigiamas pasekmes. Minėtą formą galima pateikti per Mano VMI (skiltyje Paslaugos > Užsakyti Paslaugą > Paklausimai), atsiųsti e. paštu vmi@vmi.lt arba klasikiniu paštu.

Supaprastintą prašymo formą atsisiųskite čia

Kreiptis dėl kelių pagalbos priemonių galima vienu prašymu, atskirų prašymų teikti nereikia.

Naujausią informaciją galite rasti čia

Vyriausybė pritarė antrajam karantino švelninimo etapui, kuriuo leista dirbti visoms parduotuvėms bei kioskams, kurių patalpose, teritorijose ir (ar) šalia jų ribojamas pirkėjų ir kitų lankytojų srautas – užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m vienam pirkėjui tenkantis prekybos plotas arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas pirkėjas.

Maisto prekyba galima turgavietėse ir kitose viešosiose prekybos vietose. Galima prekiauti augalais, skirtais sodinti, sėklomis, trąšomis, lauko sąlygomis specialiai tokiai prekybai skirtose prekybos vietose, turgavietėse, taip pat naudojant laikinuosius prekybos įrenginius kitose viešosiose prekybos vietose.

Taip pat leista dirbti stacionariose paslaugų teikimo vietose (prekybos centruose) įsikūrusioms paslaugų įmonėms, tokioms kaip valyklos, raktų gamyba, remonto paslaugos ar pan. Joms netaikomas reikalavimas turėti atskirą įėjimą iš lauko. Paslaugų teikėjams numatomas papildomas ribojimas – tiesioginis kontaktas su klientu turi būti ne ilgesnis nei 20 minučių.

Pramogų ir prekybos centruose esančių ne maisto parduotuvių veikla atnaujinta. Gali dirbti kirpyklos bei manikiūro salonai.

Leidžiama viešojo maitinimo įstaigų veikla, kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas fiziniams ir juridiniams asmenims kitais būdais arba kai  viešasis maitinimas organizuojamas atvirose erdvėse.

Vis dar draudžiama tokių paslaugų, kaip sporto klubų veikla, išskyrus laisvalaikio užsiėmimams atviroje erdvėje – golfo ir lauko teniso aikštynuose, lauko šaudyklose, kartodromuose, vandenlenčių parkuose, jeigu užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas, tenkantis vienam lankytojui, ir ne mažesnis nei 10 m atstumas tarp asmenų ir (ar) asmenų grupių.

Vyriausybės sprendimu, tiek ne maisto prekių parduotuvės, tiek įvairių buitinių ir remonto paslaugų teikėjai turės užtikrinti ne mažesnį kaip 10 kvadratinių metrų vienam pirkėjui tenkantį patalpų plotą arba galimybę vienu metu aptarnauti ne daugiau nei vieną pirkėją.

Visoms tokioms prekybos ir paslaugų vietoms yra taikomi papildomi saugos reikalavimai, kuriuos galite rasti čia:

Saugos reikalavimai

Parduotuvių darbuotojams turėtų būti sudaryta galimybė ne rečiau nei kas dvi valandas, o esant poreikiui – ir dažniau, plauti rankas po šiltu tekančiu vandeniu skystu muilu ar dezinfekuoti jas naudojant tam skirtas priemones. Be to, prekybininkai turėtų pasirūpinti ir tinkamu klientų informavimu. Dar prieš patenkant į patalpas žmonės turėtų matyti informaciją apie rankų higienos reikalavimus, kosėjimo, čiaudėjimo etiketą.

Rekomenduojama atsiskaityti ne grynaisiais pinigais.

Susipažinti su Vyriausybės nutarimo dėl karantino paskelbimo aktualia redakcija, galite čia:

Nutarimas dėl karantino paskelbimo

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207, gali veikti visos įmonės, kurių veikla tiesiogiai neuždrausta šiuo Nutarimu, tačiau turi būti laikomasi nustatomų reikalavimų, pvz., kiek įmanoma darbą organizuoti nuotoliniu būdu, vengti tiesioginio gyventojų aptarnavimo, užtikrinti tinkamą higienos laikymąsi ir kt.

Susipažinkite su Nutarimu čia

Augalų, skirtų sodinti, sėklų, trąšų prekyba galima lauko sąlygomis atskirose, tokių prekių prekybai skirtose stacionariose ir specializuotose prekybos vietose. Prekyba negalima turgavietėse, mobiliuose turgeliuose,  nepritaikytose prekybai viešose vietose. Prekyba galima ūkyje, užsiimančiame augalų auginimu specialiai pardavimui įrengtoje vietoje lauke, arba specialiai pardavimui įrengtoje lauko aikštelėje, augalais ar trąšomis prekiaujančiose specializuotose parduotuvėse, turinčiose galimybę prekiauti lauko sąlygomis.

Stacionari prekybos vieta  – vieta, įrengta lauke prie specializuotos prekybos parduotuvės, kuri turi būti aptverta ar kitaip atskirta, sudarant galimybę reguliuoti klientų srautą. Joje turi būti įrengta atsiskaitymui už prekes vieta. Rekomenduojama vengti atsiskaitymų grynaisiais pinigais.

Specializuota prekybos vieta – vieta, skirta tam tikros rūšies produktų ar prekių  pardavimui. Šiuo atveju tai prekybos vieta, kurioje vyrauja prekyba augalais, skirtais sodinti, sėklomis ir trąšomis ar kitomis sodininkystės, daržininkystės, ūkio prekėmis. Tačiau pabrėžiame, kad prekyba lauko sąlygomis galima tik nurodytomis prekėmis – augalais, skirtais sodinti, sėklomis ir trąšomis. Prekių sąrašas baigtinis ir prekyba jokiomis kitomis prekėmis (pavyzdžiui, sodo, daržo įrankiai, lauko baldai ir kita) negalima.

Daugiau informacijos ir rekomendacijas rasite čia

Pagal Valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 35, 36, 39 punktus,

• valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui nustačius, kiek ir kokių papildomų materialinių išteklių reikia  <…> ūkio subjektai ir kitos įstaigos, su kuriais pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme nustatytus reikalavimus sudarytos materialinių išteklių teikimo sutartys, <…> teikia materialinius išteklius <…>.
• Neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, savivaldybės administracijos direktoriaus rašytiniu reikalavimu turimus materialinius išteklius gelbėjimo darbų vadovui ar valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui į savivaldybės administracijos direktoriaus nurodytą vietą teikia visi ūkio subjektai ir kitos įstaigos.
• kai išnaudojamos visos civilinės saugos sistemos pajėgų panaudojimo galimybės likviduojant valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, vadovaujantis privalomų darbų atlikimo ekstremaliųjų situacijų atvejais ir kompensavimo už jų atlikimą tvarka, gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos pasitelkiami atlikti privalomų darbų.

Privalomų darbų atlikimo ekstremaliųjų situacijų atvejais ir kompensavimo už jų atlikimą tvarkos aprašas nustato gyventojų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų pasitelkimo privalomiems darbams, būtiniems ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, atlikti, šių darbų atlikimo, atliktų darbų apskaitos ir kompensavimo už jų atlikimą tvarką.

Lietuvos Respublikos saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas nustato valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius objektus (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose esantį turtą. Pagal šio įstatymo 6 straipsnį nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbūs yra šie ūkio sektoriai:

1) energetikos;

2) transporto;

3) informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų;

4) finansų ir kredito;

5) karinės įrangos.

Vyriausybė nustato ir konkrečiai nurodo, kokios ūkinės veiklos sritys yra laikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi.

Apibendrinant, mūsų nuomone, kol Lietuvoje yra paskelbtas karantinas (ekstremalioji padėtis) galioja LRV nutarimas Nr. 207, kuriame nurodytos veiklos sritys (viešasis ir privatus sektorius, šveitimo, sveikatos priežiūros (socialinių paslaugų) įstaigų veikla) ir taikomi apribojimai.  Baigtinio sąrašo ūkio subjektų, galinčių ar privalančių teikti paslaugas, nėra. Valstybės strategiškai svarbių ūkio sektorių veikla šiai dienai nėra apribota. Civilinės saugos priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir gyventojams. Pačios įmonės atsakingos už karantino režimo laikymosi kontrolę įmonėse.

Karantino metu fizinis asmenų aptarnavimas ribojamas. Pataisytus ar taisytinus drabužius galima pristatyti ir/ar palikti atsiėmimo punktuose, laikantis higienos reikalavimų ir užtikrinant, kad prekių pridavimo ar atsiėmimo metu tarp asmenų nebūtų fizinio kontakto.

Taip, tokia galimybė Akcinių bendrovių įstatyme numatyta jau nuo 2009 metų. Bendrovė gali sudaryti galimybę akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis.

Tam, kad akcininkai galėtų dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis, gali būti taikomi tik tie elektroninių ryšių priemonių naudojimo reikalavimai ir apribojimai, kurie yra būtini akcininkų tapatybei nustatyti ir perduodamos informacijos saugumui užtikrinti, ir tik tuo atveju, kai jie yra proporcingi šiems tikslams pasiekti.

Stebėtojų tarybos narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, – gali pranešti balsuodamas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti balsavusio asmens tapatybę.

Valdybos narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, – gali pranešti balsuodamas iš anksto raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti balsavusio asmens tapatybę.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.5 papunktyje nustatyta, kad  „Viešbučių ir kitos patalpos naudojamos asmenims izoliuoti atskiru savivaldybių ir apgyvendinimo paslaugų teikėjų susitarimu arba savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu.

Jeigu paaiškėja, kad viešbutyje gyvena koronavirusu užsikrėtęs asmuo, apgyvendinimo įstaiga privalo užsidaryti. Dėl kompensacijų būtų sprendžiama bendra tvarka vadovaujantis priimtais teisės aktais ir LRV sprendimais.

SAM rekomendacijas apgyvendinimo įstaigoms rasite čia.

Vykdyti veiklą leidžiama visoms parduotuvėms, kioskams, kurių patalpose, teritorijose ir (ar) šalia jų ribojamas pirkėjų ir kitų lankytojų (toliau – pirkėjas) srautas – užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m vienam pirkėjui tenkantis prekybos plotas arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas pirkėjas.

Rekomendacijos dėl prekybos ir paslaugų teikimo vietų veiklos karantino metu

Vadovaujantis Lietuvos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimu Nr. 207, grožio paslaugas teikti draudžiama. Išimtys taikomos  plaukų priežiūros ir nagų priežiūros paslaugoms, jeigu paslaugų teikimo vietose ribojamas paslaugų gavėjų ir kitų lankytojų srautas – užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m paslaugos teikimo vietos patalpų plotas, tenkantis vienam paslaugos gavėjui arba kitam lankytojui, arba vienu metu paslaugos teikiamos ne daugiau kaip vienam paslaugos gavėjui.

Reikalavimus grožio paslaugų teikimo vietoms galite rasti čia

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207, įmonės gali teikti tas paslaugas, kurių teikimas nėra uždraustas šiuo Nutarimu, tačiau turi būti laikomasi nustatomų reikalavimų, pvz., kiek įmanoma darbą organizuoti nuotoliniu būdu, vengti tiesioginio gyventojų aptarnavimo, užtikrinti tinkamą higienos laikymąsi ir kitus nustatomus saugos reikalavimus.  Todėl vykdant lombardų veiklą turi būti laikomas reikalavimų dėl fizinio kontakto su klientais vengimo, tinkamos patalpų dezinfekcijos, apsaugos ir higienos priemonių darbuotojams suteikimo ir kt.

Pagal Apgyvendinimo paslaugų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. 4-86, apartamentų nuoma priskiriama prie neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų. 2020 m. kovo 14 d. LRV nutarimu Nr. 207 apgyvendinimo paslaugos nėra draudžiamos. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie asmenys nori izoliacijos laiką praleisti apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose, Sveikatos apsaugos ministerija teikia rekomendacijas šias paslaugas teikiantiems subjektams internetinėje svetainėje.

Atkreipiame dėmesį, kad jei apartamentų ar jų dalies nuomos paslaugų teikiamas susijęs ne su apgyvendinimu, o pavyzdžiui renginiais, ūkio subjektai turi įvertinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu  draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai.

Apgyvendinimo paslaugų teikimas, patalpų ir butų nuoma bei kitoks jų suteikimas trumpalaikiam fizinių asmenų apgyvendinimui gali būti draudžiami kiekvienoje savivaldybėje atskiru savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Viešbučių ir kitos patalpos naudojamos asmenims izoliuoti atskiru savivaldybių ir apgyvendinimo paslaugų teikėjų susitarimu arba savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu.

Vestuvinių suknelių nuomos salonai gali užsiimti internetine prekyba, kai prekės pristatomos fiziniams ar juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose, laikantis higienos reikalavimų. Tai reiškia, veiklą galite vykdyti internetiniu būdu ar telefonu (išsiunčiant suknelę pasimatavimui ir pan.), nes fizinis asmenų aptarnavimas ribojamas.

Pagal Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų centro priimtus sprendimus, visose šalies parduotuvėse ir prekybos centruose, kurių prekyba nėra apribota LRV nutarimu, rekomenduojama riboti klientų srautus, išvengiant jų grūsčių. Tarp eilėse stovinčių pirkėjų turėtų būti išlaikomas ne mažesnis nei vieno metro atstumas.

Parduotuvių darbuotojams turėtų būti sudaryta galimybė ne rečiau nei kas dvi valandas, o esant poreikiui – ir dažniau, plauti rankas po šiltu tekančiu vandeniu skystu muilu ar dezinfekuoti jas naudojant tam skirtas priemones. Be to, prekybininkai turėtų pasirūpinti ir tinkamu klientų informavimu. Dar prieš patenkant į patalpas žmonės turėtų matyti informaciją apie rankų higienos reikalavimus, kosėjimo, čiaudėjimo etiketą.

Karantino metu maisto gaminimas išsinešimui ar pristatymui galimas, tad veiklą galite vykdyti laikantis higienos reikalavimų. Kartu privalo būti užtikrinama patalpų dezinfekcija, darbuojamas suteikiamos apsaugos priemonės.

Pagal LRV nutarimo Nr. 207 3.2.7 papunktį nustatoma išimtis internetinei, t. y. nuotolinei prekybai, todėl visomis prekėmis internetu (taip pat telefonu) galima prekiauti ir toliau. Pagal LRV nutarimą numatoma, kad leidžiama internetinė (nuotolinė)  prekyba, kai prekės pristatomos fiziniams ar juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose (pvz. paštomatuose), laikantis higienos reikalavimų ir vengiant kontakto su žmonėmis.

Visus sprendimus bei reikalavimus prekybos ir paslaugų teikimo vietoms, galima rasti čia:

Operacijų vadovo sprendimai

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teikia rekomendacijas, kaip nuo šio viruso apsisaugoti maistą tvarkančioms įmonėms.

Rekomendacijas skiatykite čia

Kavinės, restoranai, barai, maisto prekių parduotuvės ir pan. turi galimybę šiuo karantino laikotarpiu paprasčiau gauti leidimą maisto išvežiojimui. Kreipkitės į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos departamentą pagal veiklos vykdymo vietą.

Kontaktai

Prieš pradėdami el. rekybą maisto produktais, susipažinkite su pagrindiniais reikalavimais prekybai maisto produktais internetu.

Reikalavimai maisto prekybai internetu

Taip pat būtina atsižvelgti į VMVT reikalavimus produktų ženklinimui, transportui ir kt.

Kiti reikalavimai

Papildoma rekomendacija verslui šiuo karantino metu dėl pristatymo:  rinktis pristatymo būdą, leisiantį išvengti tiesioginio kurjerio ir kliento kontakto. T. y.: Reikalauti kurjerių, pristatančių maisto produktus, vengti tiesioginio kontakto prekes paliekant už durų ir palaukiant, kol klientas pasiims.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 22 d. nutarimo pakeitimu Nr. 398, draudžiama viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla. Tačiau šis draudimas netaikomas: kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas fiziniams ir juridiniams asmenims kitais būdais; kai viešasis maitinimas organizuojamas atvirose erdvėse.

Viešbučio restoranas gali teikti maisto išsinešimui ar kitokiam pristatymui paslaugą bei svečiai gali lankytis restorano ar kavinės lauko terasoje, laikydamiesi visų privalomų saugos reikalavimų.

Visus reikalavimus, skirtus viešojo maitinimo įstaigoms, dirbančioms karantino laikotarpiu, galite rasti čia:

Reikalavimai lauko kavinėms

Verslas, patiriantis sunkumų dėl koronaviruso sukeltų aplinkybių, gali kreiptis į teritorinius prekybos, pramonės ir amatų rūmus dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo. Jas išduoda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Pažymos dėl force majeure aplinkybių bus išduodamos per kiek įmanoma trumpesnį laiką nelaukiant 20 d. termino pabaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad pažymos nėra išduodamos automatiškai vien dėl paskelbtos ekstremalios situacijos. Kiekvieną atvejį Rūmai vertina individuliai.

Išsamesnę informaciją dėl Rūmų išduodamų force majeure pažymų galite rasti čia.

Detalų aprašą dėl force majeure pažymos gavimo galima rasti čia.

Atsižvelgiant į sutarties pobūdį, kovo 12 d. Vyriausybės pasitarimo sprendimas drausti ir riboti tam tikrų verslo sričių veiklą ir kovo 14 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, draudžianti arba ribojanti verslo veiklą, gali būti vertintina kaip FM aplinkybė.

Pirma, peržiūrėti savo sutartis, pasitikrinti, ar jose numatytos FM aplinkybės ir sutartyse nustatytais terminais arba nedelsiant raštu informuoti kitą sutarties šalį apie negalėjimą vykdyti savo įsipareigojimus, jų numatomą trukmę ir mastą.

Ne, FM pažymai būtina raštu sudaryta sutartis.

Taip, kiekviena sutartis nagrinėjama atskirai.

Visiems FM atvejams nagrinėti ir pažymai išduoti nustatytas 20 darbo dienų terminas. Jei yra pateikti visi reikalingi ir tinkamai parengti dokumentai, pažyma gali būti išduota greičiau.

Ne, tai papildomas įrodymas tariantis su kita sutarties šalimi dėl įsipareigojimų FM aplinkybių jų egzistavimo laikotarpiu nevykdymo, delspinigių, palūkanų, baudų nemokėjimo, atidėjimo ir pan.

Kuo anksčiau informuoti kitą sutarties šalį apie iškilusius sunkumus ir tartis dėl sutarties šalims priimtinos išeities.

Lietuvos bankas, teikdamas išaiškinimą į tokį paklausimą, pažymi, kad draudikai, siekdami tvaraus ir ilgalaikio draudimo paslaugų teikimo, įprastai neprisiima įsipareigojimų dėl tokių rizikų, kurių pasireiškimas ir (ar) pasekmių mastas yra visiškai ar iš esmės nekontroliuojamas. Pavyzdžiui, CK 6.1014 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl karo veiksmų ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio. Taigi, draudimo rinkoje yra įprasta, kad įvykiai, susiję su tokiomis rizikomis, kaip pandemija, nėra priskiriami draudžiamiesiems.

Lietuvos bankas pabrėžia, kad draudiko apsisprendimas tam tikrus įvykius laikyti nedraudžiamaisiais nereiškia, kad pasireiškus vienai ar kitai rizikai visa draudimo sutartis nustoja galios ir draudimo apsauga nebėra teikiama kitų įvykių atvejais. Šiuo metu rinkoje esantys draudimo produktai dažnai apima daug ir įvairių rizikų, todėl, jei, pavyzdžiui, draudimo sutartyje numatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu bus laikomas sveikatos sutrikimas ar mirtis, kuriuos sukėlė liga, dėl kurios paskelbta pandemija, visi kiti sveikatos sutrikimai ar mirtis, kuriuos sukėlė ne ši liga, bus laikomi draudžiamaisiais įvykiais.

Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra teikiamas platus spektras draudimo paslaugų, kurios tarpusavyje skiriasi teikiamos draudimo apsaugos apimtimi ir draudimo sutarčių sąlygomis. Tokiu atveju, vertinant, ar konkretus atvejis, susijęs su pandemija, būtų priskiriamas draudžiamiesiems įvykiams, būtina įvertinti konkrečios draudimo sutarties sąlygas.

Bet kuris vartotojas, kuriam kyla abejonių dėl to, ar draudikas tinkamai vykdo sudarytą draudimo sutartį, turi galimybę gauti Lietuvos banko sprendimą dėl draudiko veiksmų atitikimo konkrečios draudimo sutarties sąlygoms.

Informaciją ir konsultacijas dėl teisinio reglamentavimo dėl organizuotų turistinių kelionių paslaugų tiek vartotojams, tiek verslo subjektams teikia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiais telefono numeriais: (85) 205 49 48, (85) 250 38 81, (85) 262 67 60.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pranešimą vartotojams dėl atšauktų renginių ir kelionių rasite čia.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) numatė, kad dėl koronaviruso rizikos verslui ir ekonomikai bus užtikrinti adekvatūs ir lankstūs veiksmai, jei dėl koronaviruso ES projektų vykdytojai negali dalyvauti suplanuotuose svarbiuose renginiuose užsienyje arba bus nepagaminama ir verslo atstovams laiku nepristatoma įranga. Kiekvienas įmonės projekto atvejis bus sprendžiamas individualiai, o projektų veiklos bus pratęsiamos. ES investicijų agentūros užtikrins nenutrūkstamą klientų konsultavimą ir informavimą, mokymus internetu.

COVID-19 viruso keliamas pasekmes atskiriems ES investicijų priemonių projektų atvejams galima prilyginti force majeure atvejui, kai sutartiniai įsipareigojimai negalės būti vykdomi dėl aplinkybių, kurių atsiradimo neįmanoma kontroliuoti ir protingai numatyti sutarčių sudarymo metu, taip pat nėra įmanoma užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Tačiau aplinkybės, dėl kurių bus neįmanoma vykdyti sutartinių įsipareigojimų, yra laikinos. Šalys turėtų būti atleidžiamos nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas, atsižvelgiant į aplinkybių įtaką sutarties vykdymui.

Daugiau aktualios informacijos rasite LVPA interneto svetainėje

Perkančiosios organizacijos, įvertinusios esamą padėtį šalyje, gali inicijuoti viešųjų pirkimų sutarties keitimą, pavyzdžiui, susijusį su renginio datos nukėlimu. Toks sutarties pakeitimas gali būti atliekamas vadovaujantis  Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta galimybe perkančiosioms organizacijoms keisti pirkimo sutartis tuo atveju, kai toks poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti ir kai pakeitimas iš esmės nepakeičia sutarties pobūdžio, o pakeitimo vertė neviršija 50 proc. sutarties vertės.

Daugiau aktualios informacijos rasite LVPA interneto svetainėje

Darbdaviai turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai informaciją apie darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbtą prastovą, kai šalyje paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas.

Tokiu atveju, kai darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, ir skelbia darbuotojui ar jų grupei prastovą, jis ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo paskelbimo turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) apie šios prastovos paskelbimą, užpildant VDI interneto svetainėje patalpintą formą.

Pranešime dėl paskelbtos prastovos nurodomas įmonės, įstaigos, organizacijos pilnas pavadinimas ir kodas, paskelbtos prastovos laikotarpis, darbuotojų skaičius, kuriems paskelbta prastova, įmonės, įstaigos, organizacijos atsakingo asmens vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninis paštas.

Apie paskelbtą prastovą pranešimą VDI reikia pateikti tik vieną kartą (išskyrus atvejus, kai teikiama informacija apie skirtingiems darbuotojams (pvz., gamybos darbuotojai ir vadybininkai) nustatytus prastovų laikotarpius). Apie papildomai vienam ar kitiems darbuotojams paskelbtą prastovą toje pačioje įmonėje informacijos teikti nereikia. Taip pat nereikia pakartotinai teikti informacijos, jei darbuotojas, kuriam paskelbta prastova, pasinaudoja atostogomis ar jam suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas.

Iš naujo informuoti VDI reikėtų tokiu atveju, jei daugumai darbuotojų prastova būtų atšaukta, tačiau keliems darbuotojams ji dar galiotų. Jei bus reikalinga papildoma informacija, VDI susisieks formoje pateiktas kontaktais.

Labai svarbu, kad darbdavys turėtų visus reikalingus dokumentus dėl prastovos paskelbimo įmonėje (pvz., atitinkamus vidaus teisės aktus), nes esant poreikiui VDI gali juos patikrinti.

Darbdaviai, nevykdantys pareigos pranešti apie darbuotojui ar jų grupei paskelbtą prastovą arba pateikiantys klaidingą informaciją atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Įmonių, kuriose darbuotojui ar jų grupei paskelbta prastova, sąrašas bus viešai skelbiamas VDI interneto svetainėje.

Pranešimo dėl paskelbtos prastovos formą galima rasti čia

Daugiau informacijos

Darbdavys turi teisę siūlyti, tačiau negali vienašališkai priimti sprendimo ar reikalauti, kad darbuotojai naudotųsi nemokamomis (o taip pat ir kasmetinėmis) atostogomis, kai darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo. Ir dėl kasmetinių atostogų ir dėl nemokamų atostogų suteikimo turi būti sutarta abiejų šalių susitarimu, o ne vienos iš jų (šiuo atveju darbdavio) primesta valia.

Jeigu dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (pvz., dėl karantino metu nustatytų ribojimų) darbdavys nebegali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, darbdavys darbuotojui ar jų grupei gali skelbti prastovą, apmokant už ją Darbo kodekso 47 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jeigu dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (sumažėjusių užsakymų, veiklos stabdymo ir pan.) darbdavys nebegali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui ar jų grupei skelbia prastovą arba dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis) ir už ją apmoka Darbo kodekse nustatyta tvarka.

Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgiau negu 3 darbo dienoms, darbuotojui nuo ketvirtosios dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe). Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma).

Darbas uždarius įstaigas nutrūksta ne visais atvejais, ypač jei jis nėra susijęs su gausiais tiesioginiais kontaktais su žmonėmis. Šiuo metu egzistuoja tokios galimybės:

NUOTOLINIS DARBAS. Kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.

Kaip žinoma, pagal Darbo kodeksą darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Kitas atvejais darbdavys gali tenkinti darbuotojo prašymą dėl nuotolinio darbo ir netgi pats siūlyti dirbti nuotoliniu būdu.

NEDARBINGUMAS, JEI AUGINAMAS MAŽAS VAIKAS. Kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ne ilgiau nei 14-ai kalendorinių dienų. Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

PRASTOVA. Jei darbdavys, įvertindamas situaciją kaip ekstremalią, pats nuspręstų stabdyti įmonės veiklą ir darbuotojams nebūtų galimybės dirbti nuotoliniu būdu iš namų, tuomet galiotų Darbo kodekso nuostatos dėl prastovos.

Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgiau negu 3 darbo dienoms, darbuotojui nuo ketvirtosios dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe). Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma).

Parengta pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.

Prašyti dirbti nuotoliniu būdu galima visais, net ir su koronavirusu nesusijusiais, atvejais. Remiantis Darbo kodeksu, dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba darbuotojo ir darbdavio susitarimu.

Darbdavys, atsižvelgęs į darbo organizavimo ypatumus, vertina, ar gali suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Įvertinamos darbuotojo atliekamos darbo funkcijos, jų specifika, tai, ar nuotolinis darbas nesukeltų per didelių sąnaudų darbdaviui.

Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, ar vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją 

Iškilus koronaviruso grėsmei, darbdaviai turi imtis papildomų apsaugos priemonių. Siūloma vadovautis Valstybinės darbo inspekcijos parengtomis rekomendacijomis:

• Užtikrinti reguliarų patalpų vėdinimą ne rečiau kaip 5 kartus per dieną.
• Aprūpinti įmonę asmens higienos priemonėmis (muilu, popieriniais vienkartiniais rankšluosčiais, rankų dezinfekavimo priemonėmis) ir užtikrinti jų nuolatinį papildymą.
• Užtikrinti asmens higienos priemonių (dezinfekavimo priemonių) prieinamumą visoje darbovietėje (prie centrinio įėjimo, prie įėjimų į tualeto patalpas ir kitose patalpose, kuriose įrengti praustuvai).
• Užtikrinti biure esančių paviršių (stalų, kėdžių, palangių) valymą drėgnuoju būdu ne rečiau kaip vieną kartą per dieną.
• Užtikrinti, kad įmonėje esantys tualetai ir jų durų rankenos būtų dezinfekuojami ne rečiau kaip 5 kartus per dieną.
• Informuoti darbuotojus apie asmens higienos priemonių taikymą dažnai lankomose ir matomose vietose (pavyzdžiui, kabinant informaciją prie įėjimų / išėjimų).

Visas rekomendacijas rasite čia