Pagrindinis Analitika COVID-19 aktualijos verslui D.U.K.

D.U.K.

KARANTINAS

Kokie draudimai ir apribojimai įsigalioja šalyje paskelbus karantiną?

Nuo kovo 16 d. įsigaliojus karantinui visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, šalyje veikiančiam verslui patikslinti apribojimai.

Susipažinti su Vyriausybės nutarimu dėl karantino paskelbimo Lietuvoje galite čia

Ar yra Lietuvoje yra apibrėžiama, koks verslas yra būtinas (essential business)? Ar yra koks nors baigtinis įmonių/veiklų sąrašas?

Pagal Valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 35, 36, 39 punktus,

valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui nustačius, kiek ir kokių papildomų materialinių išteklių reikia <…> ūkio subjektai ir kitos įstaigos, su kuriais pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme nustatytus reikalavimus sudarytos materialinių išteklių teikimo sutartys, <…> teikia materialinius išteklius <…>.
Neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, savivaldybės administracijos direktoriaus rašytiniu reikalavimu turimus materialinius išteklius gelbėjimo darbų vadovui ar valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui į savivaldybės administracijos direktoriaus nurodytą vietą teikia visi ūkio subjektai ir kitos įstaigos.
kai išnaudojamos visos civilinės saugos sistemos pajėgų panaudojimo galimybės likviduojant valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, vadovaujantis privalomų darbų atlikimo ekstremaliųjų situacijų atvejais ir kompensavimo už jų atlikimą tvarka, gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos pasitelkiami atlikti privalomų darbų.

Privalomų darbų atlikimo ekstremaliųjų situacijų atvejais ir kompensavimo už jų atlikimą tvarkos aprašas nustato gyventojų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų pasitelkimo privalomiems darbams, būtiniems ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, atlikti, šių darbų atlikimo, atliktų darbų apskaitos ir kompensavimo už jų atlikimą tvarką.

Lietuvos Respublikos saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas nustato valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius objektus (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose esantį turtą. Pagal šio įstatymo 6 straipsnį nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbūs yra šie ūkio sektoriai:

1) energetikos;

2) transporto;

3) informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų;

4) finansų ir kredito;

5) karinės įrangos.

Vyriausybė nustato ir konkrečiai nurodo, kokios ūkinės veiklos sritys yra laikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi.

Apibendrinant, mūsų nuomone, kol Lietuvoje yra paskelbtas karantinas (ekstremalioji padėtis) galioja LRV nutarimas Nr. 207 https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/73c0b060663111eabee4a336e7e6fdab/asr, kuriame nurodytos veiklos sritys (viešasis ir privatus sektorius, šveitimo, sveikatos priežiūros (socialinių paslaugų) įstaigų veikla) ir taikomi apribojimai. Baigtinio sąrašo ūkio subjektų, galinčių ar privalančių teikti paslaugas, nėra. Valstybės strategiškai svarbių ūkio sektorių veikla šiai dienai nėra apribota. Civilinės saugos priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir gyventojams. Pačios įmonės atsakingos už karantino režimo laikymosi kontrolę įmonėse.

Kur kreiptis apgyvendinimo paslaugų teikėjams, norintiems suteikti patalpas galimai infekuotų asmenų izoliavimui? Kaip pasiūlyti pagalbą?

Dėl apgyvendinimo paslaugų teikimo asmenims, kuriems privaloma izoliacija, derėtų kreiptis į savivaldybę. Viešbučių ir kitos patalpos galės būti naudojamos asmenims izoliuoti atskiru savivaldybių ir apgyvendinimo paslaugų teikėjų susitarimu arba savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu, valstybei apmokant už suteiktas paslaugas.

Vilniaus savivaldybė jau yra paskelbusi kvietimą fiziniams bei juridiniams asmenims, kurie gali suteikti laikino apgyvendinimo paslaugas (kartu su maitinimu arba be jo), maisto gamybos paslaugas (kartu su tiekimu arba be jo), maisto tiekimo paslaugas. Kvietimą rasite čia. Vykdančius verslą kitose šalies vietose raginame kreiptis į savo savivaldybę.
LR Vyriausybė taip pat ketina įsteigti COVID-19 pasekmių mažinimo fondą ir sudaryti galimybes juridiniams ir fiziniams asmenims aukoti lėšas.

Kokios įmonės gali dirbti karantino metu?

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207, gali veikti visos įmonės, kurių veikla tiesiogiai neuždrausta šiuo Nutarimu, tačiau turi būti laikomasi nustatomų reikalavimų, pvz., kiek įmanoma darbą organizuoti nuotoliniu būdu, vengti tiesioginio gyventojų aptarnavimo, užtikrinti tinkamą higienos laikymąsi ir kt. Susipažinkite su Nutarimu čia

Ar galimos paslaugos, kai būtinas žmonių kontaktas (drabužių taisymas ir pan.)?

Karantino metu fizinis asmenų aptarnavimas ribojamas. Pataisytus ar taisytinus drabužius galima pristatyti ir/ar palikti atsiėmimo punktuose, laikantis higienos reikalavimų ir užtikrinant, kad prekių pridavimo ar atsiėmimo metu tarp asmenų nebūtų fizinio kontakto.

Ar galimas visuotinis akcininkų susirinkimas elektroniniu būdu?

Taip, tokia galimybė Akcinių bendrovių įstatyme numatyta jau nuo 2009 metų. Bendrovė gali sudaryti galimybę akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis.

Tam, kad akcininkai galėtų dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis, gali būti taikomi tik tie elektroninių ryšių priemonių naudojimo reikalavimai ir apribojimai, kurie yra būtini akcininkų tapatybei nustatyti ir perduodamos informacijos saugumui užtikrinti, ir tik tuo atveju, kai jie yra proporcingi šiems tikslams pasiekti.

Stebėtojų tarybos narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, – gali pranešti balsuodamas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti balsavusio asmens tapatybę.

Valdybos narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, – gali pranešti balsuodamas iš anksto raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti balsavusio asmens tapatybę.

Kokios yra procedūros, naudojant viešbučius asmenų saviizoliacijai?

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.5 papunktyje nustatyta, kad „Viešbučių ir kitos patalpos naudojamos asmenims izoliuoti atskiru savivaldybių ir apgyvendinimo paslaugų teikėjų susitarimu arba savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu.

Jeigu paaiškėja, kad viešbutyje gyvena koronavirusu užsikrėtęs asmuo, ar viešbutis turėtų būti uždarytas? Kas tokiu atveju kompensuotų patirtas išlaidas?

Jeigu paaiškėja, kad viešbutyje gyvena koronavirusu užsikrėtęs asmuo, apgyvendinimo įstaiga privalo užsidaryti. Dėl kompensacijų būtų sprendžiama bendra tvarka vadovaujantis priimtais teisės aktais ir LRV sprendimais.

SAM rekomendacijas apgyvendinimo įstaigoms rasite čia

PAGALBA VERSLUI

Kokio dydžio bus valstybės subsidijos?

Vyriausybėje buvo pritarta tokiems subsidijų dydžiams:

70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto t.y. ne daugiau kaip 1,5 minimaliosios mėnesinės algos.
90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto t.y. ne daugiau kaip 1 minimalioji mėnesinės alga.

Išmoka dirbantiems savarankiškai siekia 257 eurus. Tai atitinka 2020 metais nustatytą minimalių vartojimo poreikių dydį.

Darbdaviai ir dirbantys savarankiškai dėl valstybės pagalbos galės kreiptis į Užimtumo tarnybą nuo balandžio 6 dienos. Planuojama, kad subsidijos ir išmokos bus išmokėtos įsigaliojus Užimtumo įstatymo pataisoms.

Daugiau informacijos

Kokie verslai bus laikomi tiesiogiai nukentėję nuo COVID-19?

Valstybinė mokesčių inspekcija kovo 20 d. paskelbė verslininkų sąrašą, tiesiogiai nukentėjusių nuo COVID-19. Į sąrašą įtrauktiems verslininkams, nuo kovo 16 d. iki šalyje galios ekstremalioji padėtis, bus taikomas atleidimas nuo delspinigių, iš jų nebus išieškomi mokesčiai, o pateikę prašymą, jie galės supaprastinta tvarka sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų. Šiems mokesčių mokėtojams bus taikomos ir analogiškos valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės.

Ar mokesčių mokėtojas yra įtrauktas į sąrašą, galima pasitikrinti čia. Jei nuoroda neveikia, bandykite ieškoti čia. Paieškoje reikia nurodyti pavadinimą arba įmonės kodą. Paiešką galima vykdyti ir pagal grupes, pasirenkant požymį „Mokesčių mokėtojai, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19″.

Verslininkai, neradę savęs tarp paskelbtų mokesčių mokėtojų, tačiau taip pat patyrę neigiamas pasekmes dėl COVID-19, dėl minėtų pagalbos priemonių taikymo gali kreiptis į mokesčių administratorių, pateikdami supaprastintos formos prašymą dėl pasirinktų pagalbos priemonių taikymo. Šią formą galima pateikti per Mano VMI, atsiųsti e. paštu vmi@vmi.lt arba klasikiniu paštu.

Informacija apie pagalbą verslui dėl COVID-19 skelbiama ir nuolat atnaujinama VMI interneto svetainėje https://www.vmi.lt/cms/informacija-verslui-del-covid-19

Kokia parama bus teikiama darbo vietų išsaugojimui?

Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.
Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei minimali mėnesio alga ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą. Minimali mėnesio alga šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.
Darbdaviams patiriamos išlaidos bus kompensuojamos iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją. Bet subsidija nebus skiriama valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, asociacijoms.

Kokia valstybės parama bus teikiama smulkiajam ir vidutiniam verslui? Ar bus teikiamos paskolos apyvartinėms lėšoms?

Finansinių sunkumų dėl COVID-19 patiriančiam Lietuvos verslui jau paruošta valstybės parama per INVEGA teikiamas finansines priemones. Išsamiau susipažinti su jomis galite čia

Kaip parduotuvėms bus kompensuojama, kurios negali dirbti dėl karantino?

Vyriausybė leis atidėti mokesčių mokėjimą arba išdėstyti mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų. Mokesčių mokėtojai taip pat bus atleidžiami nuo baudų, delspinigių, bus sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmai. Taip pat rekomenduojama savivaldybėms atleisti verslą nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės mokesčių ir rekomenduoti savivaldybėms sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti komunalines įmokas ir mokėjimus už šilumos energiją.

Artimiausiu metu VMI, atsižvelgdama į nustatytus ribojimus / draudimus veiklos vykdymui, įvardins ekonominės veiklos rūšis, kurias vykdantys mokesčių mokėtojai dėl minėtos priežasties galimai patyrė tiesioginį neigiamą poveikį, bei paskelbs mokesčių mokėtojus, kuriems bus taikomos pagalbos priemonės – nevykdomas deklaruotų mokesčių išieškojimas, taikomas atleidimas nuo delspinigių, o sudarius mokestinės paskolos sutartį, neskaičiuojamos palūkanos. Šiems mokėtojams bus taikomos ir analogiškos Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės.

Siekiant, jog pagalba su sunkumais dėl COVID-19 susidūrusį verslą pasiektų kuo greičiau, prašymų pateikimui bus taikomas „vieno langelio“ principas ir supaprastintu būdu t.y., vienas VMI ir SODRA adresuotas prašymas turėtų būti pateikiamas VMI, atsisakyta papildomai privalomų pateikti dokumentų (pasiliekant teisę jų paprašyti atskirais atvejais).

Aktuali Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija verslui dėl COVID-19 čia: https://www.vmi.lt/cms/informacija-verslui-del-covid-19

Kas kompensuoja apgyvendinimo įstaigoms paskutinės minutės anuliacijas (turistų neatvykimą)?

Kiekvienas apgyvendinimo paslaugų tiekėjas taiko anuliacijos sankcijas vadovaujantis jų galiojančiomis užsakymų atšaukimo taisyklėmis. Jei svečias atsisako užsakymo per trumpesnį nei numatytą sąlygose laikotarpį, pinigai jam negrąžinami. Šią riziką prisiima svečias, įsigijęs paslaugas. Tarptautiniai viešbučių tinklai ir kiti viešbučiai dėl susiklosčiusios situacijos šiuo metu taiko lanksčią rezervacijų atšaukimo politiką ir įprastai grąžina svečiui pinigus arba keičia jo užsakymą į vėlesnį laiką.
Su „Booking.com” anuliacijos sąlygomis galite susipažinti čia. Informacija apie taisyklių pasikeitimus dalijamasi čia.
“Airbnb” anuliacijos sąlygas rasite čia. Naujienas apie pasikeitusią kompanijos politiką galite rasti čia.

Kokių mokestinių lengvatų gali tikėtis verslas?

Apie mokestinių prievolių įvykdymą palengvinančias nuostatas skaitykite čia

Kur ir į ką kreiptis dėl fiksuotos 257 Eur kompensacijos, nes negaliu vykdyti veiklos pagal verslo liudijimą (arba individualios veiklos pažymą) dėl nustatyto infekcijų plitimą ribojančio režimo?

Visiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie šalia nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, bus mokama fiksuota 257 eurų dydžio išmoka už mėnesį.

Dėl fiksuoto dydžio išmokos reikės kreiptis į Užimtumo tarnybą nuo balandžio 6 dienos.

Išmoka priklausys visiems, dirbantiems savarankiškai, kurie:

Iki kreipimosi dienos faktiškai vykdė veiklą.
Yra sumokėję privalomas socialinio draudimo įmokas bent už 3 mėn. per pastaruosius metus ir neturi jokių įsiskolinimų „Sodrai“.
Nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisnių santykių.

Fiksuoto dydžio išmoka priklausys ir tiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie socialinio draudimo įmokas susimoka kartą per metus deklaruodami pajamas, nes jie yra sumokėję visas įmokas, kurias tuo metu faktiškai reikėjo sumokėti, o privalomojo sveikatos draudimo įmokos mokamos kas mėnesį – už einamąjį mėnesį.

Išmoka pasinaudoti galės ir nuo socialinio draudimo įmokų atleisti asmenys: pensininkai, neįgalieji, pirmą kartą pradėję veiklą. Daugiau

Kas gali pretenduoti į kompensaciją už darbuotojus, išleistus į prastovą?

Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei minimali mėnesio alga ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą. Minimali mėnesio alga šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.

Darbdaviams patiriamos išlaidos bus kompensuojamos iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją. Bet subsidija nebus skiriama valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, asociacijoms.

Paaiškinimas: viešosios įstaigos patenka tarp darbdavių, kurie gali pretenduoti į subsidiją.

Valstybės subsidijų dydžiai:

70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto t.y. ne daugiau kaip 1,5 minimaliosios mėnesinės algos.
90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto t.y. ne daugiau kaip 1 minimalioji mėnesinės alga.

Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas, o darbdavys įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

Daugiau informacijos

Ar bus skirtas papildomas finansavimas sunkumų patiriančiam verslui?

Vyriausybė š. m. kovo 16 d. paskelbė apie ekonominių ir finansinių priemonių planą, kurios padėtų sumažinti žalą dėl naujojo koronaviruso sukeltos situacijos. Visų priemonių įgyvendinimui planuojama skirti 10 proc. nuo šalies bendro vidaus produkto (BVP), o tai yra 5 mlrd. Eurų. Tai beprecedentė Vyriausybės injekcija šalies ekonomikai.

Plane ekonomikos skatinimui numatyta 1 mlrd. eurų, po pusę milijardo – sveikatos apsaugai, darbo vietų išsaugojimui ir įmonių likvidumo išsaugojimui. Dar 2,5 mrld. eurų sudarys Lietuvos banko priemonės. Daugiau skaitykite čia

PREKYBA, PASLAUGŲ TEIKIMAS

UAB turi parduotuvę, kurioje prekiaujama gyvūnams skirtomis prekėmis: gyvūnų maistu, papildais ir pan. ir pačiais naminiais gyvūnėliais: žuvytėmis ir pan. Prašome paaiškinti, ar karantino laikotarpiu parduotuvė gali prekiauti?

Fizinė gyvūnų prekių parduotuvė karantino laikotarpiu negali tęsti savo veiklos. 2020 kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ numatyta išimtis tik parduotuvėms, kurių pagrindinė veikla yra veterinarijos priemonių pardavimas. Pagal Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 2 dalies 21 punktą, veterinarinės priemonės – veterinariniai biocidai, veterinarinėje medicinoje naudojami veterinariniai įrankiai, medžiagos. Gyvūnai, jų maistas, papildai ir pan. veterinarijos priemonėmis nelaikytinos, o gyvūnų maistas nėra maisto prekės. Todėl Jūsų parduotuvė gali savo prekes pardavinėti tik nuotoliniu būdu (internetu, telefonu) ir kai prekės pristatomos ar atsiimamos atsiėmimo punktuose, vengiant tiesioginio fizinio kontakto ir laikantis higienos reikalavimų, periodiškai dezinfekuoti paviršius, vėdinti patalpas, užtikrinti darbuotojų, kurie atsiėmimo punktuose pristato prekes, higienos ir apsaugos priemones.

Vykdome lombardų veiklą, suteikiame paskolas, klientus įprastai aptarnaujame per langelį, ar galima dirbti?

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207, įmonės gali teikti tas paslaugas, kurių teikimas nėra uždraustas šiuo Nutarimu https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/73c0b060663111eabee4a336e7e6fdab, tačiau turi būti laikomasi nustatomų reikalavimų, pvz., kiek įmanoma darbą organizuoti nuotoliniu būdu, vengti tiesioginio gyventojų aptarnavimo, užtikrinti tinkamą higienos laikymąsi ir kitus nustatomus saugos reikalavimus. Todėl vykdant lombardų veiklą turi būti laikomas reikalavimų dėl fizinio kontakto su klientais vengimo, tinkamos patalpų dezinfekcijos, apsaugos ir higienos priemonių darbuotojams suteikimo ir kt.

Ar UAB šiuo metu gali teikti apartamentų nuomos paslaugas, ar tokia veikla yra uždrausta?

Pagal Apgyvendinimo paslaugų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. 4-86, apartamentų nuoma priskiriama prie neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų. 2020 m. kovo 14 d. LRV nutarimu Nr. 207 apgyvendinimo paslaugos nėra draudžiamos. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie asmenys nori izoliacijos laiką praleisti apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose, Sveikatos apsaugos ministerija teikia rekomendacijas šias paslaugas teikiantiems subjektams internetinėje svetainėje

Atkreipiame dėmesį, kad jei apartamentų ar jų dalies nuomos paslaugų teikiamas susijęs ne su apgyvendinimu, o pavyzdžiui renginiais, ūkio subjektai turi įvertinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai.

Ar galime dirbti, jei užsiimame vestuvinių drabužių nuoma?

Vestuvinių suknelių nuomos salonai gali užsiimti internetine prekyba, kai prekės pristatomos fiziniams ar juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose, laikantis higienos reikalavimų. Tai reiškia, veiklą galite vykdyti internetiniu būdu ar telefonu (išsiunčiant suknelę pasimatavimui ir pan.), nes fizinis asmenų aptarnavimas ribojamas.

Ar gali veikti specializuotos ne maisto prekių parduotuvės, kurios užtikrintų, kad jose vienu metu lankytųsi ribotas kiekis lankytojų, pavyzdžiui, ne daugiau nei penki?

Pagal kovo 16 d. patikslinto LRV nutarimo Nr. 207 3.2.7 papunktį draudžiama parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos ir ortopedijos technikos prekių pardavimo veikla, taip pat turgaviečių, išskyrus maisto, veikla (šis draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos fiziniams ar juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose, laikantis higienos reikalavimų). Todėl ne maisto prekių parduotuvės, išskyrus vaistines, optikas, veterinariją ir ortopedijos technika prekiaujančias, dirbti negali.

Maisto prekių parduotuve yra laikoma prekybos vieta, kurios asortimente vyrauja maisto prekės, gėrimai, alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, todėl, jeigu didžioji prekių asortimento dalis yra ne maisto prekės, tokia parduotuvė neturėtų būti laikoma maisto prekybos vieta arba tokioje parduotuvėje turėtų veikti tik tas/tie skyriai, kuriuose prekiaujama maistu (pvz., IKEA turi atskirą maisto skyrių).

Kokios rekomendacijos taikomos prekybos vietoms?

Pagal Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų centro priimtus sprendimus, visose šalies parduotuvėse ir prekybos centruose, kurių prekyba nėra apribota LRV nutarimu, rekomenduojama riboti klientų srautus, išvengiant jų grūsčių. Tarp eilėse stovinčių pirkėjų turėtų būti išlaikomas ne mažesnis nei vieno metro atstumas.

Parduotuvių darbuotojams turėtų būti sudaryta galimybė ne rečiau nei kas dvi valandas, o esant poreikiui – ir dažniau, plauti rankas po šiltu tekančiu vandeniu skystu muilu ar dezinfekuoti jas naudojant tam skirtas priemones. Be to, prekybininkai turėtų pasirūpinti ir tinkamu klientų informavimu. Dar prieš patenkant į patalpas žmonės turėtų matyti informaciją apie rankų higienos reikalavimus, kosėjimo, čiaudėjimo etiketą.

Ar galima prekiauti turguje ne maisto prekėmis?

Pagal kovo 16 d. patikslinto LRV nutarimo Nr. 207 3.2.7 papunktį draudžiama parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos ir ortopedijos technikos prekių pardavimo veikla, taip pat turgaviečių, išskyrus maisto, veikla. Šis draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos fiziniams ar juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose, laikantis higienos reikalavimų.

Jei prekiaujant turgavietėje jūsų asortimento didžiąją dalį sudarys maisto produktai, šalia jų galite prekiauti ir ne maisto prekėmis.

Ar galima maisto prekyba iš vagonėlių?

Karantino metu maisto gaminimas išsinešimui ar pristatymui galimas, tad veiklą galite vykdyti laikantis higienos reikalavimų. Kartu privalo būti užtikrinama patalpų dezinfekcija, darbuojamas suteikiamos apsaugos priemonės.

Kaip galima vykdyti internetinę prekybą? Kaip reikia pristatyti prekes? Ar nusipirktas internetu prekes pirkėjas gali pasiimti pats?

Pagal LRV nutarimo Nr. 207 3.2.7 papunktį nustatoma išimtis internetinei, t. y. nuotolinei prekybai, todėl visomis prekėmis internetu (taip pat telefonu) galima prekiauti ir toliau. Pagal LRV nutarimą numatoma, kad leidžiama internetinė (nuotolinė) prekyba, kai prekės pristatomos fiziniams ar juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose (pvz. paštomatuose), laikantis higienos reikalavimų ir vengiant kontakto su žmonėmis.

MAITINIMO PASLAUGOS

Kokios rekomendacijos dėl koronaviruso teikiamos maistą tvarkančioms įmonėms?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teikia rekomendacijas, kaip nuo šio viruso apsisaugoti maistą tvarkančioms įmonėms. Skaitykite čia

Ką svarbu žinoti, jei norėčiau pradėti prekiauti maisto produktais internetu ar teikti maistą išsivežimui?

Kavinės, restoranai, barai, maisto prekių parduotuvės ir pan. turi galimybę šiuo karantino laikotarpiu paprasčiau gauti leidimą maisto išvežiojimui. Kreipkitės į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos departamentą pagal veiklos vykdymo vietą: https://vmvt.lt/kontaktai/teritoriniai

Prieš pradėdami el. rekybą maisto produktais, susipažinkite su pagrindiniais reikalavimais prekybai maisto produktais internetu. Juos rasite čia .

Taip pat būtina atsižvelgti į VMVT reikalavimus produktų ženklinimui, transportui ir kt.

Papildoma rekomendacija verslui šiuo karantino metu dėl pristatymo: rinktis pristatymo būdą, leisiantį išvengti tiesioginio kurjerio ir kliento kontakto. T.y.: Reikalauti kurjerių, pristatančių maisto produktus vengti tiesioginio kontakto prekes paliekant už durų ir palaukiant, kol klientas pasiims.

Turime parduotuves, kuriose prekiaujame alkoholiniais gėrimais, taip pat sultimis, actais, aliejais. Pagal Vyriausybės nutarimą, karantino metu gali veiklą vykdyti tik maisto prekių parduotuvės, vaistinės, veterinarijos ir optikos bei ortopedijos prekių parduotuvės. Ar mūsų prekės (alkoholiniai gėrimai, sultys, aliejais…) įeina į maisto prekių kategoriją? Ar galime vykdyti veiklą karantino metu, ar privalome laikinai užsidaryti?

Parduotuvė gali dirbti tokiu atveju, jeigu didžiąją dalį asortimento sudaro maisto prekės. Pagal galiojantį ES reglamentavimą, alkoholiniai gėrimai, sultys yra maisto prekė. Tą patvirtina ir VMVT klasifikavimas https://vmvt.lt/maisto-sauga/maisto-produktai/negyvuninis-maistas?language=lt

Atsižvelgiant į tai, specializuotos alkoholinių gėrimų parduotuvės, tokios kaip „Vynoteka“, „Bottlery“, gali ir toliau vykdyti veiklą, laikantis nustatytų higienose reikalavimų, t.y. rekomenduojama riboti klientų srautus, siekiant išvengti jų grūsčių. Tarp eilėse stovinčių pirkėjų turėtų būti išlaikomas ne mažesnis kaip vieno metro atstumas, užtikrinama paviršių dezinfekcija.

Aplinkos valymas ir dezinfekcija – pagal pateiktas rekomendacijas, kurias galima rasti čia. Rekomenduojama atsiskaityti ne grynaisiais pinigais.

Jeigu karantino metu viešbutyje gyvena svečiai, ar jie gali lankytis viešbučio restorane?

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu, draudžiama viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams. Todėl visi viešbučiuose esantys restoranai ir kavinės yra uždaromi, o viešbučio svečiai negalės lankytis juose. Viešbučio restoranas gali teikti tik maisto išsinešimui ar kitokiam pristatymui paslaugą.

FORCE MAJEURE

Kaip gauti force majeure pažymą?

Verslas, patiriantis sunkumų dėl koronaviruso sukeltų aplinkybių, gali kreiptis į teritorinius prekybos, pramonės ir amatų rūmus dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo. Jas išduoda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Pažymos dėl force majeure aplinkybių bus išduodamos per kiek įmanoma trumpesnį laiką nelaukiant 20 d. termino pabaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad pažymos nėra išduodamos automatiškai vien dėl paskelbtos ekstremalios situacijos. Kiekvieną atvejį Rūmai vertina individuliai.

Išsamesnę informaciją dėl Rūmų išduodamų force majeure pažymų galite rasti čia.

Detalų aprašą dėl force majeure pažymos gavimo galima rasti čia.

Ar Vyriausybės nutarimai dėl karantino paskelbimo ir tam tikrų verslo sričių veiklos draudimo yra Force Majeure aplinkybė?

Atsižvelgiant į sutarties pobūdį, kovo 12 d. Vyriausybės pasitarimo sprendimas drausti ir riboti tam tikrų verslo sričių veiklą ir kovo 14 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, draudžianti arba ribojanti verslo veiklą, gali būti vertintina kaip FM aplinkybė.

Į ką turi atkreipti dėmesį įmonė, svarstanti kreiptis dėl FM pažymos išdavimo?

Pirma, peržiūrėti savo sutartis, pasitikrinti, ar jose numatytos FM aplinkybės ir sutartyse nustatytais terminais arba nedelsiant raštu informuoti kitą sutarties šalį apie negalėjimą vykdyti savo įsipareigojimus, jų numatomą trukmę ir mastą.

Ar Force Majeure pažyma išduodama, kai įmonė savo veiklą vykdė be raštu sudarytos sutarties, pagal atskirus užsakymus, žodinius susitarimus?

Ne, FM pažymai būtina raštu sudaryta sutartis.

Ar FM pažyma išduodama kiekvienai reikalavimus atitinkančiai sutarčiai atskirai?

Taip, kiekviena sutartis nagrinėjama atskirai.

Per kiek laiko išduodama FM pažyma?

Visiems FM atvejams nagrinėti ir pažymai išduoti nustatytas 20 darbo dienų terminas. Jei yra pateikti visi reikalingi ir tinkamai parengti dokumentai, pažyma gali būti išduota greičiau.

Ar FM pažyma atleidžia nuo visų įsipareigojimų vykdymo?

Ne, tai papildomas įrodymas tariantis su kita sutarties šalimi dėl įsipareigojimų FM aplinkybių jų egzistavimo laikotarpiu nevykdymo, delspinigių, palūkanų, baudų nemokėjimo, atidėjimo ir pan.

Ką daryti įmonei, jei sutartyje FM aplinkybės nenumatytos?

Kuo anksčiau informuoti kitą sutarties šalį apie iškilusius sunkumus ir tartis dėl sutarties šalims priimtinos išeities.

SUTARTINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS

Ar draudimo įmonės gali atsisakyti mokėti draudimo išmokas COVID-19 viruso atveju?

Lietuvos bankas, teikdamas išaiškinimą į tokį paklausimą, pažymi, kad draudikai, siekdami tvaraus ir ilgalaikio draudimo paslaugų teikimo, įprastai neprisiima įsipareigojimų dėl tokių rizikų, kurių pasireiškimas ir (ar) pasekmių mastas yra visiškai ar iš esmės nekontroliuojamas. Pavyzdžiui, CK 6.1014 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl karo veiksmų ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio. Taigi, draudimo rinkoje yra įprasta, kad įvykiai, susiję su tokiomis rizikomis, kaip pandemija, nėra priskiriami draudžiamiesiems.

Lietuvos bankas pabrėžia, kad draudiko apsisprendimas tam tikrus įvykius laikyti nedraudžiamaisiais nereiškia, kad pasireiškus vienai ar kitai rizikai visa draudimo sutartis nustoja galios ir draudimo apsauga nebėra teikiama kitų įvykių atvejais. Šiuo metu rinkoje esantys draudimo produktai dažnai apima daug ir įvairių rizikų, todėl, jei, pavyzdžiui, draudimo sutartyje numatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu bus laikomas sveikatos sutrikimas ar mirtis, kuriuos sukėlė liga, dėl kurios paskelbta pandemija, visi kiti sveikatos sutrikimai ar mirtis, kuriuos sukėlė ne ši liga, bus laikomi draudžiamaisiais įvykiais.

Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra teikiamas platus spektras draudimo paslaugų, kurios tarpusavyje skiriasi teikiamos draudimo apsaugos apimtimi ir draudimo sutarčių sąlygomis. Tokiu atveju, vertinant, ar konkretus atvejis, susijęs su pandemija, būtų priskiriamas draudžiamiesiems įvykiams, būtina įvertinti konkrečios draudimo sutarties sąlygas.

Bet kuris vartotojas, kuriam kyla abejonių dėl to, ar draudikas tinkamai vykdo sudarytą draudimo sutartį, turi galimybę gauti Lietuvos banko sprendimą dėl draudiko veiksmų atitikimo konkrečios draudimo sutarties sąlygoms.

Kur kreiptis teisinės konsultacijos dėl atšauktų kelionių turizmo sektoriaus atstovams?

Informaciją ir konsultacijas dėl teisinio reglamentavimo dėl organizuotų turistinių kelionių paslaugų tiek vartotojams, tiek verslo subjektams teikia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiais telefono numeriais: (85) 205 49 48, (85) 250 38 81, (85) 262 67 60.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pranešimą vartotojams dėl atšauktų renginių ir kelionių rasite čia

Ką daryti, jei dėl koronaviruso negalima laiku įgyvendinti ES finansuojamo projekto?

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) numatė, kad dėl koronaviruso rizikos verslui ir ekonomikai bus užtikrinti adekvatūs ir lankstūs veiksmai, jei dėl koronaviruso ES projektų vykdytojai negali dalyvauti suplanuotuose svarbiuose renginiuose užsienyje arba bus nepagaminama ir verslo atstovams laiku nepristatoma įranga. Kiekvienas įmonės projekto atvejis bus sprendžiamas individualiai, o projektų veiklos bus pratęsiamos. ES investicijų agentūros užtikrins nenutrūkstamą klientų konsultavimą ir informavimą, mokymus internetu.

COVID-19 viruso keliamas pasekmes atskiriems ES investicijų priemonių projektų atvejams galima prilyginti force majeure atvejui, kai sutartiniai įsipareigojimai negalės būti vykdomi dėl aplinkybių, kurių atsiradimo neįmanoma kontroliuoti ir protingai numatyti sutarčių sudarymo metu, taip pat nėra įmanoma užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Tačiau aplinkybės, dėl kurių bus neįmanoma vykdyti sutartinių įsipareigojimų, yra laikinos. Šalys turėtų būti atleidžiamos nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas, atsižvelgiant į aplinkybių įtaką sutarties vykdymui.

Daugiau aktualios informacijos rasite LVPA interneto svetainėje

Ar dėl susidariusios situacijos galima inicijuoti viešųjų pirkimų sutarties keitimą?

Perkančiosios organizacijos, įvertinusios esamą padėtį šalyje, gali inicijuoti viešųjų pirkimų sutarties keitimą, pavyzdžiui, susijusį su renginio datos nukėlimu. Toks sutarties pakeitimas gali būti atliekamas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta galimybe perkančiosioms organizacijoms keisti pirkimo sutartis tuo atveju, kai toks poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti ir kai pakeitimas iš esmės nepakeičia sutarties pobūdžio, o pakeitimo vertė neviršija 50 proc. sutarties vertės.

Daugiau aktualios informacijos rasite LVPA interneto svetainėje

DARBO SANTYKIAI

Ar darbuotojas turi privalomai naudotis atostogomis, jeigu dėl nustatytų ribojimų negali vykdyti darbo funkcijų ir nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu?

Darbdavys turi teisę siūlyti, tačiau negali vienašališkai priimti sprendimo ar reikalauti, kad darbuotojai naudotųsi nemokamomis (o taip pat ir kasmetinėmis) atostogomis, kai darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo. Ir dėl kasmetinių atostogų ir dėl nemokamų atostogų suteikimo turi būti sutarta abiejų šalių susitarimu, o ne vienos iš jų (šiuo atveju darbdavio) primesta valia.

Jeigu dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (pvz., dėl karantino metu nustatytų ribojimų) darbdavys nebegali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, darbdavys darbuotojui ar jų grupei gali skelbti prastovą, apmokant už ją Darbo kodekso 47 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kai dėl koronoviruso epidemijos darbuotojai negali eiti į darbą (o dėl darbo specifikos negali dirbti nuotoliniu būdu), kaip turėtų elgtis darbdavys – kokiu teisiniu pagrindu turėtų mokėti jiems atlyginimą, kokio dydžio atlyginimas tokiu atveju yra numatytas?

Jeigu dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (sumažėjusių užsakymų, veiklos stabdymo ir pan.) darbdavys nebegali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui ar jų grupei skelbia prastovą arba dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis) ir už ją apmoka Darbo kodekse nustatyta tvarka. Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgiau negu 3 darbo dienoms, darbuotojui nuo ketvirtosios dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe). Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma).

Dėl koronaviruso uždaromos ugdymo įstaigos, stabdoma kino teatrų, sporto klubų ir kitų poilsio ar pramogų vietų veikla. Kaip darbuotojams bus apmokama už darbą, kai jie nedirbs?

Darbas uždarius įstaigas nutrūksta ne visais atvejais, ypač jei jis nėra susijęs su gausiais tiesioginiais kontaktais su žmonėmis. Šiuo metu egzistuoja tokios galimybės:

NUOTOLINIS DARBAS. Kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.

Kaip žinoma, pagal Darbo kodeksą darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Kitas atvejais darbdavys gali tenkinti darbuotojo prašymą dėl nuotolinio darbo ir netgi pats siūlyti dirbti nuotoliniu būdu.

NEDARBINGUMAS, JEI AUGINAMAS MAŽAS VAIKAS. Kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ne ilgiau nei 14-ai kalendorinių dienų. Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

PRASTOVA. Jei darbdavys, įvertindamas situaciją kaip ekstremalią, pats nuspręstų stabdyti įmonės veiklą ir darbuotojams nebūtų galimybės dirbti nuotoliniu būdu iš namų, tuomet galiotų Darbo kodekso nuostatos dėl prastovos.

Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgiau negu 3 darbo dienoms, darbuotojui nuo ketvirtosios dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe). Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma).

Parengta pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją

Kada darbuotojas gali prašyti suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu?

Prašyti dirbti nuotoliniu būdu galima visais, net ir su koronavirusu nesusijusiais, atvejais. Remiantis Darbo kodeksu, dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba darbuotojo ir darbdavio susitarimu.

Darbdavys, atsižvelgęs į darbo organizavimo ypatumus, vertina, ar gali suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Įvertinamos darbuotojo atliekamos darbo funkcijos, jų specifika, tai, ar nuotolinis darbas nesukeltų per didelių sąnaudų darbdaviui.

Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, ar vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją

Ką privaloma padaryti papildomai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, kai paskelbta ekstremali situacija dėl koronaviruso?

Iškilus koronaviruso grėsmei, darbdaviai turi imtis papildomų apsaugos priemonių. Siūloma vadovautis Valstybinės darbo inspekcijos parengtomis rekomendacijomis:

Užtikrinti reguliarų patalpų vėdinimą ne rečiau kaip 5 kartus per dieną.
Aprūpinti įmonę asmens higienos priemonėmis (muilu, popieriniais vienkartiniais rankšluosčiais, rankų dezinfekavimo priemonėmis) ir užtikrinti jų nuolatinį papildymą.
Užtikrinti asmens higienos priemonių (dezinfekavimo priemonių) prieinamumą visoje darbovietėje (prie centrinio įėjimo, prie įėjimų į tualeto patalpas ir kitose patalpose, kuriose įrengti praustuvai).
Užtikrinti biure esančių paviršių (stalų, kėdžių, palangių) valymą drėgnuoju būdu ne rečiau kaip vieną kartą per dieną.
Užtikrinti, kad įmonėje esantys tualetai ir jų durų rankenos būtų dezinfekuojami ne rečiau kaip 5 kartus per dieną.
Informuoti darbuotojus apie asmens higienos priemonių taikymą dažnai lankomose ir matomose vietose (pavyzdžiui, kabinant informaciją prie įėjimų / išėjimų).

Visas rekomendacijas rasite čia

Informacija nuolat pildoma