Patarimai

Turėti puikią idėją – jau didelis žingsnis verslo pradžiai. Tačiau anksčiau ar vėliau vis tiek tenka susidurti su finansiniu klausimu: kiek svajonei įgyvendinti reikia pinigų, kur ir kaip juos gauti. Galiausiai, jeigu verslą ir pavyko įsukti, papildomų lėšų visada prisireikia kasdienei sklandžiai veiklai bei plėtrai.

Verslai, parduodantys prekes ar suteikiantys paslaugas kitiems verslams su apmokėjimo termino atidėjimu, niekada iki galo negali būti užtikrinti, kad klientai už jas sumokės. Tokia rizika dar labiau išauga, jei dirbama su nenuolatiniais partneriais, o duomenys apie pastarųjų finansinę būklę nėra viešai prieinami. Dabartiniu vis dar sunkiai prognozuojamu laikotarpiu, kai dėl pandemijos poveikio kai kurie verslai priversti stabdyti arba atidėti atsiskaitymus, apsidrausti nuo pirkėjų nemokumo tampa dar aktualiau.

Integruotos komunikacijos agentūros „INK agency“ ir skaitmeninės kūrybos agentūros „bigNow“ parengti vidinės ir išorinės komunikacijos planai skirtingiems pandemijos COVID-19 etapams.

Dėl koronaviruso paskelbus griežtus apribojimus šalies verslas netruko pajusti pirmąsias pasekmes. Jau po pirmųjų karantino dienų įmonės suskubo ieškoti papildomo finansavimo savo veiklai – apyvartinėms lėšoms, darbuotojų atlyginimams, papildomos medžiagoms įsigyti.  Neįprastai padėčiai besitęsiant verslas, o ypač smulkusis, susidurs su dar daugiau iššūkių, o būtent jam gauti paskolą dar iki šios krizės buvo sunkiausia – tradiciniai kredituotojai daugiausiai orientuojasi į dideles įmones.

Susisteminome informaciją įmonių buhalteriams apie prastovas dėl paskelbto karantino. Visos įmonės, kurios išleido žmones prastovai, taip pat savarankiškai dirbantys asmenys dėl subsidijos darbo užmokesčiui į Užimtumo tarnybą turi kreiptis nuo balandžio 5 dienos.

Nors pasaulyje elektroninė prekyba auga labai sparčiai ir vien per 2019 m. vartotojai joje išleido beveik 3,5 trilijonus JAV dolerių, pirmenybė vis dar teikiama tradicinei prekybai, ypač Europoje. Tačiau šias tendencijas stipriai drebina koronavirusas – įprasti verslo modeliai nebeveikia, tradicinis verslas stoja ir išlieka tik tas, kuris geba greitai persidėlioti procesus ir išnaudoti alternatyvius kanalus. Ekspertai sako, kad šiems pokyčiams turime visas sąlygas, svarbu veikti dabar ir užsiimti konkurencingas pozicijas rinkoje.

Šalyje paskelbus visuotinį karantiną, daugelis savo kailiu išbando darbo iš namų realybę. Pagrindiniai su tuo susiję iššūkiai – efektyvaus darbo ir komunikacijos per nuotolį užtikrinimas.

Karantinas tampa tikru išbandymu verslo saugumui – darbo procesus perkėlus į virtualią erdvę, sumažėja rizika darbuotojų sveikatai, tačiau išauga grėsmė virusais užkrėsti programinę įrangą. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) teigimu, programišiai naudojasi susidariusia ekstremalia situacija ir, prisidengdami įvairiomis institucijomis bei melagingomis naujienomis, siekia užvaldyti įrenginius bei išgauti konfidencialią informaciją.

COVID-19 krizė neaplenkė ir Lietuvos. Kol visuomenės sveikatos įstaigos sprendžia paties viruso suvaldymo problemą, verslas jau aiškiai pradėjo justi viruso pasekmes ekonomikai. Aišku viena – šioje krizėje verslą lydės nuolatiniai netikėti posūkiai, panikos lygis tik didės, o pilną vaizdą matysime tik retrospektyviai. Veikiant tokiomis sąlygomis, sėkmingai verslo veiklai efektyvus krizių valdymas tampa gyvybiškai svarbus. Tad kokie yra pagrindiniai šios krizės iššūkiai prekių ženklų komunikacijai ir kaip sėkmingai reaguoti jos metu?

Advokatų kontora „TSG Baltic“ paruošė informacinį paketą apie koronaviruso (COVID-19) keliamas rizikas verslui ir jų valdymo priemones. Informaciniame pakete parengti teise pagrįsti atsakymai į verslui kylančius klausimus. 

Plintant koronavirusui pradėtos taikyti įvairios priemonės, turinčios palengvinti karantino pasekmės verslui. Visa reikalinga informacija verslui dalinasi audito „BDO auditas ir apskaita“ pranešime spaudai.