Patarimai

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad kol kas nėra svarstoma, ar karantinas gali būti pratęstas ir po balandžio 13-osios, tačiau neatmetė, kad dar bent vienas pratęsimas įmanomas. Tuo pat metu Vyriausybės vadovas užsiminė apie tai, kad artimiausiu laiku bus svarstoma, ar galima leisti tam tikrą ribotą ir griežtai reglamentuotą smulkiojo verslo veiklą, pvz., kirpyklų darbą.

Dėl koronaviruso paskelbus griežtus apribojimus šalies verslas netruko pajusti pirmąsias pasekmes. Jau po pirmųjų karantino dienų įmonės suskubo ieškoti papildomo finansavimo savo veiklai – apyvartinėms lėšoms, darbuotojų atlyginimams, papildomos medžiagoms įsigyti.  Neįprastai padėčiai besitęsiant verslas, o ypač smulkusis, susidurs su dar daugiau iššūkių, o būtent jam gauti paskolą dar iki šios krizės buvo sunkiausia – tradiciniai kredituotojai daugiausiai orientuojasi į dideles įmones.

Susisteminome informaciją įmonių buhalteriams apie prastovas dėl paskelbto karantino. Visos įmonės, kurios išleido žmones prastovai, taip pat savarankiškai dirbantys asmenys dėl subsidijos darbo užmokesčiui į Užimtumo tarnybą turi kreiptis nuo balandžio 5 dienos.

Nors pasaulyje elektroninė prekyba auga labai sparčiai ir vien per 2019 m. vartotojai joje išleido beveik 3,5 trilijonus JAV dolerių, pirmenybė vis dar teikiama tradicinei prekybai, ypač Europoje. Tačiau šias tendencijas stipriai drebina koronavirusas – įprasti verslo modeliai nebeveikia, tradicinis verslas stoja ir išlieka tik tas, kuris geba greitai persidėlioti procesus ir išnaudoti alternatyvius kanalus. Ekspertai sako, kad šiems pokyčiams turime visas sąlygas, svarbu veikti dabar ir užsiimti konkurencingas pozicijas rinkoje.

Šalyje paskelbus visuotinį karantiną, daugelis savo kailiu išbando darbo iš namų realybę. Pagrindiniai su tuo susiję iššūkiai – efektyvaus darbo ir komunikacijos per nuotolį užtikrinimas.

Vyriausybei patvirtinus ekonomikos skatinimo ir pagalbos verslui planą karantino metu, paaiškėjo, ko gali tikėtis individualia veikla besiverčiantys gyventojai.

Vyriausybei pirmadienį patvirtinus ekonomikos skatinimo planą, siekiantį sušvelninti neigiamas koronaviruso plitimo pasekmes, premjeras Saulius Skvernelis susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Po šio susitikimo šalies vadovas tvirtino, kad Lietuva dabar turi galimybių nebesiveržti diržų, kaip per krizę prieš keliolika metų, ir ekonomiką gelbėti kitaip.

COVID-19 krizė neaplenkė ir Lietuvos. Kol visuomenės sveikatos įstaigos sprendžia paties viruso suvaldymo problemą, verslas jau aiškiai pradėjo justi viruso pasekmes ekonomikai. Aišku viena – šioje krizėje verslą lydės nuolatiniai netikėti posūkiai, panikos lygis tik didės, o pilną vaizdą matysime tik retrospektyviai. Veikiant tokiomis sąlygomis, sėkmingai verslo veiklai efektyvus krizių valdymas tampa gyvybiškai svarbus. Tad kokie yra pagrindiniai šios krizės iššūkiai prekių ženklų komunikacijai ir kaip sėkmingai reaguoti jos metu?

Vyriausybė pirmadienį leido netaikyti dviejų savaičių saviizoliacijos taisyklės į Lietuvą iš užsienio grįžtantiems tolimųjų reisų vairuotojams. Tokia išimtis suteikta pakeitus dėl koronaviruso Lietuvoje įvesto karantino taisykles.

Koronaviruso krizės akivaizdoje priimami sprendimai dėl viešųjų finansų skyrimo ekonomikai skatinti ir pagalbos nukentėjusiam verslui bus aktualūs dar gana ilgą laiką – bent kelis mėnesius, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis neatmetė, kad gali tekti priimti naujų krizės pasekmes amortizuojančių sprendimų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Vidmantas Janulevičius pirmadienį dalyvavo ekonomikos skatinimo ir pagalbos paketo nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusiam verslui aptarime.

Euro grupės posėdyje sutarta dėl Europos Sąjungos (ES) valstybių atsako į koronaviruso plėtros sukeltus ekonominius ir finansinius iššūkius.

Finansų ministras Vilius Šapoka Seime teigė, kad pagal bazinį scenarijų, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 metais susitrauks 1,3 proc.  Pagal mažiau optimistinį scenarijų, kuris taip pat įmanomas, šalies ekonomika smuks 2,8 proc.

Advokatų kontora „TSG Baltic“ paruošė informacinį paketą apie koronaviruso (COVID-19) keliamas rizikas verslui ir jų valdymo priemones. Informaciniame pakete parengti teise pagrįsti atsakymai į verslui kylančius klausimus. 

Ekonominė padėtis Lietuvoje ir visoje Europoje dėl jau įvestų ir įvedamų apribojimų, kuriais siekiama pažaboti koronaviruso plitimą, kasdien vis labiau prastėja, todėl, net ir atsižvelgus į valdžios sektoriaus ir centrinių bankų vykdomas ekonomikos gelbėjimo priemones, išvengti recesijos šiais metais nebepavyks, teigia SEB banko ekonomistai.

Lietuvos Vyriausybės paskelbtas karantinas yra aplinkybė, dėl kurios verslas gali pagrįstai atsisakyti vykdyti nuomos ar kitokią sutartį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis komentuodamas antradienį Seime priimtus įstatymus dėl koronaviruso įvardijo, kas galės gauti nedarbingumą bei pažymėjo, kad dėl valstybės išmokų verslams bei dirbantiems savarankiškai, bus galima kreiptis jau nuo balandžio 5 d.

Plintant koronavirusui pradėtos taikyti įvairios priemonės, turinčios palengvinti karantino pasekmės verslui. Visa reikalinga informacija verslui dalinasi audito „BDO auditas ir apskaita“ pranešime spaudai.

Kitą savaitę Vyriausybė turėtų svarstyti kelis svarbius su koronaviruso krize susijusius klausimus. Tarp jų – dėl karantino galimo pratęsimo bent kelioms savaitėms, taip pat dėl komercinės veiklos sričių, kurios galės gauti didesnes subsidijas iš valstybės už prastovas.