Tiesioginės transliacijos

Krizių sukelti iššūkiai verslus priverčia keistis, iš naujo įvertinti savo vykdomas veiklas, ieškoti inovatyvių sprendimų. Pasikeitęs vartotojų elgesys ir požiūris į vartojimą lemia, kad verslai turi prisitaikyti bei kūrybiškai pažvelgti į sudėtingą situaciją.

Pandemijos akivaizdoje, kai visame pasaulyje trūksta reikiamų asmeninės apsaugos ir sveikatos priežiūros priemonių, Lietuvos gamintojų lankstumas, gebėjimas greitai prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, modifikuoti esamas prekes ar imtis naujų gamybos, atrasti naujas nišas ir klientus yra kaip niekada svarbūs. Lietuvos verslas stojo prieš COVID19 žaibiškai reaguodamas ir ieškodamas galimybių gaminti tai, ko šiuo metu labiausiai reikia Lietuvai ir visam pasauliui.

Koronavirusas skaudžiai sukrėtė ekonomiką ir sukėlė daug socialinių problemų. Padarinius matome jau dabar, tačiau jie tik gilės. Ankstesnės krizės parodė, kad pagrindinis įrankis kovoti su nedarbu, augančia socialine atskirtimi bei kitomis problemomis yra socialinis verslas.

Praėjus mėnesiui griežto karantino šalies gyventojams ir verslui, Vyriausybė pradeda įgyvendinti karantino švelninimo planą. Nors karantinas neatšauktas, bet siekiant sudaryti verslui galimybes palaipsniui atnaujinti veiklą, jau leista atnaujinti darbą ne maisto prekių parduotuvėms ir paslaugų teikimui, laikantis nustatytų reikalavimų.

Susidarius ypatingai situacijai Lietuvoje ir karantino laikotarpiu verslui susidūrus su finansiniais iššūkiais, valstybė parengė pagalbos priemonių paketą patiriamiems nuostoliams sušvelninti. Įmonės jau gali kreiptis į „Invegą“ dėl paskolų, į Užimtumo tarnybą dėl subsidijų.

Pasaulyje išplitęs ir verslą sukrėtęs Koronavirusas neaplenkė startuolių, kurie šiuo metu taip pat susiduria su įvairiais iššūkiais bei nežinomybe dėl ateities galimybių. Ypač svarbus kylantis klausimas – kaip šiuo neužtikrintu laikotarpiu pritraukti investicijas?

Pasikeitusios verslo sąlygos karantino metu neišvengiamai atsiliepia įmonių finansiniams srautams, joms kyla verslo likvidumo palaikymo klausimų. Atsižvelgiant į tai valstybė parengė priemonių paketą, kuris padės įmonėms spręsti likvidumo ir finansines problemas, kylančias dėl COVID-19 pasekmių.

Lietuvos eksportuotojai kelis metus demonstravo eksporto rekordus, praėjusieji metai taip pat nebuvo išimtis. Šiemet visą pasaulį apėmęs ir ekonomiką pradėjęs paralyžiuoti virusas COVID-19 nemenkas galvos skausmas ir Lietuvos eksportuotojams, kyla klausimas, ko tikėtis ir kaip bus po šio netikėto sukrėtimo.

Vos tik pasikeitus verslo sąlygoms paskelbus Lietuvoje karantiną, įmonės susidūrė su daugybe teisinių iššūkių – kaip spręsti darbo teisės klausimus, kaip suvaldyti tiekimą ir santykius su tiekėjais, kaip elgtis su įsipareigojimais klientams, kai viskas stoja ir klausimų daugiau nei atsakymų.

Šalyje paskelbus karantiną smulkus ir vidutinis verslas stabtelėjo ir pasimetė – ką daryt uždarius fizinę prekybos vietą, kaip prekybą vykdyti nuotoliniu būdu, kyla daugybė klausimų, kaip greitai perkelti verslą į elektroninę erdvę.

Įvairūs apribojimai dėl koronaviruso turi didelę įtaką turizmo ir kituose paslaugų sektoriuose veikiančioms įmonėms. Verslui kyla veiklos stabdymo ar tolimesnio organizavimo klausimai, neaišku, kaip valdyti su darbo santykiais susijusias rizikas, kai dėl paskelbto karantino paslaugų teikimas tampa neįmanomas. Ar turizmo sektoriaus atstovai gali tikėtis patirtų nuostolių kompensavimo? O koks yra šio sektoriaus likimas gerokai sumažėjus kelionių paklausai?

Pasaulyje plintantis koronavirusas Lietuvos verslams kelia vis daugiau iššūkių: sutrikusios tiekimo grandinės, ilginami atsiskaitymų terminai, nutraukiamos sutartys su tiekėjais ar užsakovais. Kaip verslui apsisaugoti nuo ilgalaikių neigiamų pasekmių? Ką reikia žinoti, kad būtų galima išvengti didelių nuostolių ateityje?