Pasiruošimas Jungtinės Karalystės pasitraukimui iš Europos Sąjungos 2019 m. kovo 30 d.: nepaprastosios padėties veiksmų planas

Ištrauka iš Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos centriniam bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, regionų komitetui ir Europos investicijų bankui

Įžanga

Jungtinė Karalystė nusprendė pasitraukti iš Europos Sąjungos, tokiu būdu inicijuodama Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnyje numatytą išstojimo iš Europos Sąjungos procedūrą. Komisija apgailestauja dėl tokio JK sprendimo, tačiau jį gerbia.

2019 m. kovo 30 d. 2 Jungtinė Karalystė taps „trečiąja šalimi“. Nuo tos dienos, išskyrus atvejus, kai ratifikuotoje išstojimo sutartyje nustatyta kita data, Jungtinei Karalystei nebebus taikomos Europos Bendrijos pirminės ir antrinės teisės nuostatos.

Kaip Komisija pabrėžė savo pirmajame 2018 m. liepos 19 d. 3 pasiruošimo „Brexitui“ komunikate, nepaisant numatomo scenarijaus, Jungtinės Karalystės sprendimas sukels daug sutrikdymų. Todėl Komisija nuosekliai ragino Europos šalių piliečius, verslo įmones ir valstybes nares ruoštis įvairiems galimiems scenarijams, vertinti susijusią riziką ir planuoti savo veiksmus, siekiant sušvelninti tokių sutrikdymų pasekmes. 2018 m. birželio 29 d. Europos Sąjungos Taryba atnaujino savo kreipimąsi į valstybes nares, Sąjungos institucijas ir visas susijusias šalis, ragindama sustiprinti savo pasiruošimo JK išstojimui pastangas visais lygiais ir ruoštis visiems galimiems scenarijams.

Šio komunikato tikslas – atkreipti dėmesį į šį raginimą ir skirti visą dėmesį galimai situacijai, kai nebus pasiektas joks susitarimas. Komunikate nurodytos pagrindinės sritys ir pagrindiniai veiksmai, kurių bus imtasi, ir išdėstyta diskusijų ir klausimų derinimo tarp valstybių narių tvarka nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. kovo 29 d.

ES ir Jungtinė Karalystė dėl išstojimo sutarties derasi nuo 2017 m. gegužės mėn. Pažangos dėl teisinio teksto, įskaitant susitarimus dėl pereinamojo laikotarpio iki 2020 m. gruodžio 31 d., pasiekta derybininkų lygiu, o viešai apie tai paskelbta 2018 m. kovo 19 d. 5. Kiti pasiekimai išdėstyti Komisijos ir JK derybininkų 2018 m. birželio 19 d. bendrame pranešime.6 2018 m. spalio 17 d. Europos Sąjungos Taryba (50 str.) kreipėsi į Komisiją, kaip į Bendrijos derybininką, prašydama tęsti darbą siekiant susitarimo pagal anksčiau sutartas Europos Sąjungos Tarybos gaires. Šios derybos dar tebesitęsia, o Komisija, kaip Bendrijos derybininkas, lieka įsipareigojusi pasiekti susitarimo dėl gerai organizuoto išstojimo. Nors pažangos pasiekta daugeliu atžvilgių, nepaisant didelių pastangų ir intensyvių derybų, vis dar lieka sričių, dėl kurių nesusitarta. Be to, net pasiekus susitarimą JK Vyriausybe, dar nereiškia, kad Jungtinė Karalystė išstojimo sutartį ratikuos iki 2019 m. kovo 29 d.

<…>

3. Reikia ruoštis – piliečių, verslo įmonių ir valstybių narių veiksmai

Kaip Komisija pabrėžė savo 2018 m. liepos 19 d. pirmajame pasiruošimo „Brexitui“ komunikate, pasiruošimas Jungtinės Karalystės išstojimui privalo būti bendras ekonominės veiklos vykdytojų ir piliečių darbas Europos Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu. Norint pasiruošti išstojimui ir sumažinti blogiausios galimos įvykių sekos poveikį, visi dalyvaujantieji šiame procese turi prisiimti atsakomybę.

Priemonės, kurių imsis 27 ES valstybės narės

Valstybės narės Jungtinės Karalystės išstojimui pradėjo ruoštis, nustatydamos poreikį atitinkamai keisti savo teisės aktus ir imtis administracinių ir praktinių priemonių. Šios pastangos turi būti stiprinamos, o priemonių įgyvendinimas – tapti prioritetiniu klausimu. Nacionalinės priemonės, įskaitant būtiną žmogiškųjų išteklių didinimą (pvz., muitinės pareigūnų ir oficialiųjų veterinarų) ir būtinos infrastruktūros sukūrimą, pritaikymą ar stiprinimą (pvz., uostų ir oro uostų), sudaro pagrindinę nenumatytų atvejų planavimo dalį.

Valstybės narės, įskaitant šalių valdžios institucijas, vaidina svarbiausią vaidmenį įgyvendinant ir vykdant ES teisės aktus Jungtinės Karalystės, kaip trečiosios šalies, atžvilgiu. Tai apima būtinus pasienio patikrinimus ir kontrolę, būtinų leidimų ir licencijų tvarkymą. „Brexitas“ taip pat sąlygos jūros sienos Šiaurės jūroje ir Šiaurės Atlanto srityje sugrąžinimą. Valstybės narės turės dėti papildomų pastangų ir pasitelkdamos regioninį bendradarbiavimą užtikrinti efektyvią veiksmų Bendrijos vandenyse stebėseną ir kontrolę. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šis darbas bus atliktas laiku, atsižvelgdamos į tai, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui susijusią infrastruktūrą gali reikėti pritaikyti, reguliuoti ar stiprinti.

Komisija bendradarbiauja su visomis valstybėmis narėmis ir stengiasi suderinti priemones, kurias valstybės narės taikys, kad užtikrintų, jog pasiruošimas nenumatytiems atvejams atitiktų Europos Sąjungos nuostatas ir bendruosius toliau išdėstytus principus. Tuo pačiu valstybės narės neturėtų pradėti jokių dvišalių diskusijų ir susitarimų su Jungtine Karalyste, nes tai pakenktų ES vienybei.

Dėl finansinių išteklių ir (arba) techninės pagalbos poreikio, galiojančios valstybės pagalbos taisyklės leis spręsti verslo įmonių patiriamas problemas, jeigu nepavyktų pasiekti susitarimo dėl „Brexito“. Pavyzdžiui, valstybės pagalbos taisyklėmis leidžiama teikti konsultacinę pagalbą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ar teikti mokymus, kuriais MVĮ gautų pagalbą, padėsiančią tinkamai pasiruošti JK išstojimui  (įskaitant galimus būsimus muitinės formalumus). Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse išdėstytos nuostatos dėl laikinų MVĮ restruktūrizavimo paramos schemų, kurios galėtų būti naudingos sprendžiant „Brexito“ sukeltas likvidumo problemas. Finansinę pagalbą galima gauti įvairiomis formomis, pvz., per valstybės finansuojamas paskolos schemas, atsižvelgiant į orientacines normas ir valstybės garantijas pagal garantijų pranešimą.

Komisija jau dabar pasirengusi bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kurias nesistemingas išstojimas paveiks labiausiai, ir ieškoti pragmatiškų ir veiksmingų paramos sprendimų, atsižvelgiant į ES valstybės paramos teisės nuostatas. Ypač Komisija rems Airiją, padėdama jai ieškoti sprendimų, kurie leistų susitvarkyti su konkrečiais Airijos verslui kylančiais iššūkiais.

Tam tikrose srityse įmanoma techninė ir finansinė Europos Sąjungos parama, pvz., organizuojant muitinės pareigūnų mokymus pagal „Muitinė 2020“ programą. Kitos programos gali padėti vykdyti panašias mokymo programas sanitarijos ir fitosanitarijos kontrolei užtikrinti. Kas dėl žemės ūkio, ES teisė numato įvairias priemones, skirtas suvaldyti iš karto kylančias Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES pasekmes, ypač nepalankiausio scenarijaus atveju („no deal“, t. y. nesant jokio susitarimo).

Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES paveiks visas valstybes nares, tik skirtingai. Vis dėlto, nė vienos šalies jis nepaveiks taip, kaip Airijos. Remdamasi pirmiau nurodytais principais, Komisija pasirengusi padėti Airijai rasti sprendimus konkretiems iššūkiams įveikti. Be to, Komisija įsipareigojusi užtikrinti šiuo metu vykdomų PEACE ir INTERREG programų tęstinumą tarp Airijos ir Šiaurės Airijos apskričių sienų, kuriose partnerio teisėmis dalyvauja Jungtinė Karalystė. Tam Komisija pateikė savo pasiūlymus dėl daugiametės finansinės programos. Jeigu Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES nebus sistemingas, Komisijos nuomone, tokia parama turėtų būti toliau stiprinama, nes iššūkiai gali būti ypač sudėtingi.

Piliečių ir verslo įmonių veiksmai

Neatidėliotinos priemonės, kurių imsis nacionalinės ir ES valdžios institucijos neatstos kiekvieno individualaus piliečio ir įmonės pastangų, ruošiantis Jungtinės Karalystės išstojimui. Prireikus naujų leidimų, licencijų ir pažymų, šalys įsipareigoja laiku taikyti tokias priemones.

Norėdama padėti susijusioms šalims  ruoštis JK išstojimui, Komisija išleido 78 išsamius informacinius pranešimus pagal skirtingus sektorius, kuriuose aiškinama, kokių veiksmų reikės imtis. Valstybės narės turėtų toliau teikti pagalbą piliečiams ir įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ir padėti joms ruoštis JK pasitraukimui iš sąjungos.