Naujienos

Europa juda skaitmeninės rinkos link – kur turime pasitempti mes?

Tie, kurie turi sesių, brolių, vaikų ar anūkų, kuriems dar tik 5 metai, tiksliausiai pastebi, jog vaikui gavus telefoną ar plančetę, jį per porą minučių perpranta ir intuityviai naudojasi. Jie įsijungia žaidimą, susiranda filmukus internete, o kartais netyčia sugeba ir apsipirkti. Jei ankščiau buvo skatinama prekyba prekėmis ar paslaugomis fiziniu būdu, dabar didelis dėmesys yra skiriamas internetinei prekybai, informacijos pasiekiamumui ir laisvesnei prekybai Europoje.

2015 metais Europos Komisija patvirtino „Europos bendrijos skaitmeninės rinkos strategiją“, kurios tikslas skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo įsitraukimą į tarptautinę elektroninę prekybą. Vienas iš veiksnių, kurie lemia šios strategijos įgyvendinimą – šalies gyventojų skaitmeninio išmanymo, galėjimo naudotis esamomis skaitmeninėmis galimybėmis. O kokia yra Lietuvos situacijas šioje srityje?

Jau ketvirtus metus iš eilės yra atliekamas vertinimas pagal „Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą“ (angl. The Digital Economy and Society Index (DESI)). Šis indeksas vertina visas ES šalis pagal penkis rodiklius: ryšiai, skaitmeniniai įgūdžiai, interneto naudojimas, skaitmeninių technologijų integracija versle bei skaitmeninės viešosios paslaugos. Šiais metais Lietuva užima 13 vietą indekse, o pagal ryšių dimensiją – 8 vietą. Lietuva gali didžiuotis, jog plačiajuostis internetas dengia 99% Lietuvos teritorijos, o jo kaina yra viena mažiausių Europoje. Tačiau nepaisant gero interneto prieinamumo gyventojams, turime atsižvelgti ir stiprinti kai kurias silpnąsias vietas.

Nepakankamas kompiuterinis raštingumas ir švietimas

Internetu Lietuvoje šiuo metu naudojasi 72 proc. gyventojų, tačiau tik 52 proc. turi pagrindinius kompiuterinio raštingumo įgūdžius. Tai daro įtaką nepakankamam informacinių technologijų išnaudojimui ir lėtesniam technologiniam progresui. Šios dimensijos kėlimui reikia daugiau investuoti į kompiuterinį raštingumą.

Elektroninės prekybos barjerai

Nors elektroninės prekybos kiekiai didėja, e verslas plečiasi,  tačiau išlieka barjerai, kurie stabdo klientus. Lietuvoje internetu apsipirkinėja 44 proc. vartotojų, kai Europos vidurkis yra 66 proc. Tiesa, 2015 metais jų buvo tik 36 proc. Tad didinti pasitikėjimą elektronine prekyba ir užtikrinamos garantijos vartotojui. Yra paskaičiuota, kad jeigu vartotojai pirkdami internetu galėtų naudotis visos ES prekių ir paslaugų pasiūla, ES vartotojai kiekvienais metais galėtų sutaupyti 11,7 mlrd. eur.

Naujosios technologijos, informacijos pasiekiamumas bei kompiuterinių gebėjimų tobulinimas - tai tikslai, kurių siekia visa Europa. Siekiamybė, kad kiekvienas Europos gyventojas gebėtų naudotis išnaniosiomis technologijomis, kaip šiuolaikinis vaikas - greitai, intuivyviai ir drąsiai.

Plačiau apie tyrimo rezultatus skaitykite čia.

Lina Kalinauskaitė

Projektų vadovė