Bendriems mokslo ir verslo projektams, kuriuos įgyvendinant planuojama sukurti nemažai inovatyvių produktų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė beveik 68 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų.

Du metus Lietuvoje veikianti užsienio startuolių pritraukimo į Lietuvą programa „Startup Visa“ sulaukia vis daugiau susidomėjimo. Praėjusiais metais norą dalyvauti programoje ir vystyti verslą Lietuvoje išreiškė 178 užsienio įmonės arba 41 proc. daugiau nei pirmaisiais programos metais.

Aukcionas vyks 2019 m. sausio 30 d. 13.00 val. Dalyvių registracija vyks nuo 12.30-13.00 val.

Netrukus Lietuvoje turėtų iš viso išnykti popierinės licencijos: visos institucijos jas išduoti, keisti, stabdyti ar panaikinti turės tik elektroniniu būdu. Tokiam Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas tampa vis svarbesnis veiksnys, kuris daro įtaką įmonės konkurencingumui. „Versli Lietuva“ kartu su „INVEGA“ suteikia galimybę įmonėms kompensuoti dalį savo darbuotojų mokymams skirtų išlaidų. Nuo šių metų galo keičiasi mokymų teikėjų atrankos reikalavimai, kurie suteikia galimybę didesniam skaičiui mokymo programų teikėjų būti įtrauktiems į sąrašą.

Ūkio ministerija į verslo klasterius susibūrusioms įmonėms skiria 3,6 mln. eurų, kuriuos jos galėtų panaudoti eksporto rinkų paieškai ir pozicijoms stiprinti rinkose, į kurias jau eksportuoja.

2019-uosius trys vilniečiai pasitiko ne su naujamečiu pažadu, o iš karto su pirmuoju nuosavu verslu: valgomų puokščių gamybos ir platinimo paslauga „Laiminga braškė“ (UAB “Vaisiai ir šokoladas”). Su „Versli Lietuva“ Verslo konsultantų tinklo pagalba maitinimo sektoriaus iššūkius įveikusi Lina Šiškienė su dviem verslo partneriais sostinėje, o vėliau ir kituose  Lietuvos miestuose ketina parodyti, kad šventes švęsti galima skaniau, gražiau ir sveikiau.

Regionų verslumo skatinimas yra svarbus jų plėtrai bei talentų pritraukimui. Vienas iš būdų – tikslingai naudojamos savivaldybių SVV fondų lėšos. Didžioji dalis savivaldybių šiuos fondus skiria patalpų nuomos kompensavimui, įmonės steigimo lėšų kompensavimui ar įrangos įsigijimui. Tačiau kai kurios savivaldybės „Versli Lietuva“ dėka pritaiko inovatyvius sprendimus skatinti ne tik jau veiklą vykdančius verslus, bet ir suteikia galimybę dar tik planuojantiems kurti verslą gauti finansavimą. Jau antrus metus vykstantis konkursas „Verslumo manija“ tokią galimybę suteikė Alytaus miesto ir Klaipėdos rajono versliausiesiems.

Socialinis verslas – tai tam tikras socialines problemas sprendžiantis verslas, tokias kaip socialiai pažeidžiamų grupių integracija į visuomenę, įvairių daiktų prikėlimas antram gyvenimui bei bendruomeniškumo skatinimas. Socialinis verslas gali veikti įvairiomis formomis, tačiau nuo tradicinio verslo modelio skiriasi tuo, kad pirminė jo misija yra socialinis poveikis ir nauda visuomenei – opių socialinių problemų, rinkos nepakankamumo mažinimas, švelninimas – o didžioji dalis uždirbto pelno pirmiausiai naudojama socialinių tikslų įgyvendinimui, t. y. reinvestuojama į savo veiklos plėtrą arba naudojama visuomeninei, labdaringai veiklai.

Socialinis verslas iš kitų verslų išsiskiria tuo, kad be siekio uždirbti pelną, stengiamasi prisidėti prie tam tikrų socialinių problemų sprendimo. Šis verslo modelis Lietuvoje po truputį įgauna pagreitį. Dažnai socialinio verslo idėja kyla iš asmeninės patirties, tokioje situacijoje atsidūrė ir Dalia Kuliešienė, socialinio verslo „Galių dėžutė“ įkūrėja.

Didžiausio Baltijos šalyse gyvybės mokslų renginio „Life Sciences Baltics“ startuolių programos konkurso nugalėtojas „Oxipit“ gruodžio pradžioje savaitę viešėjo JAV, Ohajo valstijoje. Dirbtinio intelekto startuolis pristatė savo vystomus produktus potencialiems klientams: universitetams, ligoninėms, radiologams.

Verslo idėjos šaltinis gali tapti mėgstamo prekės ženklo, kurio vertybėmis tiki ir nori, kad apie jį sužinotų daugiau vartotojų. Kai toks prekės ženklas yra artimas širdžiai, franšizės modelis gali padėti įgyvendinti svajonę turėti verslą bei pasinaudoti jau sukurtu, patikimu produktu. Tokį kelią pasirinko ir Valdonė Goberienė, kuri įsigijo „INGLOT“ kosmetikos prekės ženklo franšizę bei sėkmingai vysto šį verslą.