Dvejus metus trukusi eksporto lyderių programa „Sparnai“ baigėsi šių metų birželį ir per šį laikotarpį Lietuvos eksportui sukūrė aiškiai pamatuojamą vertę – tarptautiniai pardavimai siekė 2,8 mln. Eur, o preliminarių kontraktų sudaryta už 15,3 mln. Eur.

Vienas iš iššūkių, kurį pabrėžia Užimtumo tarnyba jau pora metų iš eilės – šalies darbo pasiūlos kvalifikacijų neatitikimas darbdavių poreikiams ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. 2018 m. Lietuvoje buvo 3 kartus daugiau nekvalifikuoto darbo ieškančių asmenų, nei tokių darbo skelbimų. Su kvalifikacijų problema susiduria ne tik Lietuvos darbdaviai – 20 proc. įmonių veiklą ribojo tinkamų kvalifikacijų turinčių darbuotojų trūkumas – bet ir užsienio investuotojai – net 62 proc. (iš 63 apklaustų Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių) teigia, jog kvalifikuotos darbo jėgos šalyje nepakanka arba iš dalies nepakanka.

Birželio 18 d. įvyko leidinio „Kibernetinis saugumas ir verslas. Ką turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas“ pristatymas. Šis kibernetinio saugumo patarimų vadovas parengtas atsižvelgus į užsienio šalių gerąsias praktikas ir atliktą tyrimą, kuris parodė, kad trys iš keturių Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių nėra pasiruošusios arba nežino, ar yra pasiruošusios atremti kibernetines atakas. Tai parodė 2019 m. lapkričio-gruodžio mėn. „Kurk Lietuvai“ atstovų atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 227 respondentai iš visų Lietuvos apskričių – smulkaus ir vidutinio verslo vadovai ir darbuotojai. Nors pasaulinės tendencijos rodo, kad smulkios ir vidutinės įmonės dažnai tampa kibernetinių atakų taikiniu, net 44 proc. apklaustų Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių nemano, kad jos gali tapti tokių atakų aukomis. Reaguojant į tai, „Kurk Lietuvai“ bei Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva ir buvo parengtas šis pirmasis verslui skirtas kibernetinio saugumo pradžiamokslis lietuvių kalba.

Seimas priėmė Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų paketą, kuriuo sukurta nauja priemonė, skirta stambioms vietinio ir užsienio kapitalo investicijoms pritraukti. Įstatymų pakete, dar vadinamame žaliuoju koridoriumi investicijoms, numatytos kur kas greitesnės ir paprastesnės investuotojo įsikūrimo procedūros bei paskatos investuotojus priimančioms savivaldybėms. Tai į regionų vystymą orientuota iniciatyva, kuria siekiama skatinti investicijas visoje Lietuvoje.

Karantino metu pastebimai išaugus gyventojų naudojimuisi internetu, į virtualią erdvę persikėlė ir tūkstančiai iki tol fizinėse parduotuvėse prekiavusių verslininkų. VšĮ „Versli Lietuva“ surengtame vaizdo seminare ekspertai bei verslo atstovai dalijosi įžvalgomis apie tai, ar šie pokyčiai bus ilgalaikiai.

Negailestingos technologinių verslų išgyvenamumo tendencijos rodo, kad 9 iš 10 startuolių žlunga dar ankstyvoje stadijoje. Viena iš pagrindinių to priežasčių  –  verslo vystymo kompetencijų trūkumas. Siekiant išspręsti šias problemas „Startup Lithuania“ kartu su startuolių ekosistemos ekspertais sukūrė nemokamą ir visiems prieinamą verslo akseleravimo programą (angl. pre-acceleration program) „Startup Guide“ skirtą ankstyvos stadijos startuoliams ir potencialiems inovatyvių verslų kūrėjams. 

Elektroninės komercijos specialistai atskleidžia, jog tikslinga ir nedidelio biudžeto reklama socialiniuose tinkluose gali tapti pagrindiniu pirkėjų srauto šaltiniu į verslo internetinę parduotuvę. Tinkamas visiems prieinamų įrankių panaudojimas ir internetinės svetainės paruošimas nulemia ne tik lankytojų skaičių, bet ir pardavimus. Tokia efektyvios reklamos sėkmės istorija džiaugiasi ir vienas iš „Internete karantino nėra“ iniciatyvos dalyvių.

Koronaviruso pandemija visame pasaulyje ypač skaudžiai smogė restoranų ir kavinių verslui, tačiau yra ir tokių, kuriuos karantinas išgelbėjo nuo bankroto. Vilniuje veikiantis restoranas „2buo“ per karantiną ne tik susitvarkė įmonės finansus ir atidavė skolas, bet jau ir planuoja verslo plėtrą.

Vienus verslus koronaviruso pandemija privertė sustabdyti veiklą, kitiems, atvirkščiai, tapo postūmiu ją pradėti. Per karantiną išaugus maisto pardavimams, bendrovė „Foodnet“ greitai sugalvojo pradėti elektroninę prekybą šaldytais ir atvėsintais maisto produktais. Bendrovės veikla taip sėkmingai įsibėgėjo, kad jau per pirmąjį veiklos mėnesį „Foodnet“ turėjo tokią prekybos apyvartą, kokią planavo pasiekti tik po pusmečio.

COVID-19 pandemija smarkiai suvaržė daugybės Lietuvos verslininkų veiklą ir privertė juos ieškoti naujų sprendimų. Elektroninės komercijos specialistas Aurimas Junčis sako, kad verslo iškėlimo į internetą poreikis yra objektyviai pamatuojamas ir tam nebūtina sulaukti tokios situacijos, į kurią dabar pasinėręs visas pasaulis.

Visus pirkėjus dėl koronaviruso krizės praradęs personalizuotų laikrodžių „Hubert S.“ verslas vos per porą mėnesių sugebėjo atsitiesti, kai prisijungė prie pagalbos verslui  platformos „Internete karantino nėra“. Šio verslo įkūrėja penktadaliu padidino savo e. parduotuvės  lankomumą ir per karantino laikotarpį jau pardavė 14 unikalių laikrodžių.

Individualių futbolo treniruočių treneriai, Darius Jankauskas ir Ernestas Pilypas, dar prieš paskelbiant ekstremalią situaciją Lietuvoje baigė mentorystės programą, kurios metu kartu su patyrusiu verslininku, jų mentoriumi, sustiprino savo verslą taip, kad jo nepalaužė net karantinas. Aiški strategija, išgrynintas konkurencinis pranašumas, išlaisvintas šiauliečių trenerių kūrybiškumas padėjo išlaikyti lojalius klientus net ir itin sudėtingomis sąlygomis.