Briuselis, 2021 m. balandžio 7 d. – šiandien didžiausia Europoje skaitmeninių inovacijų bendruomenė – „EIT Digital“ – skelbia atvirą kvietimą dalyvauti „EIT Digital 2022“ paramos programoje ir kviečia teikti pasiūlymus iki 2021 m. gegužės 12 d.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja mažąsias bendrijas, kad šiuo metu subsidiją pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ gali gauti tos mažosios bendrijos, kurios turi samdomų darbuotojų. Subsidijos suma skaičiuojama nuo 2019 m. sumokėtos GPM sumos.

Šiandien Vyriausybė pritarė patikslintai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtai subsidijų labiausiai nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms koncepcijai. Patikslinimai leis išplėsti galimų paramos gavėjų skaičių ir padidins maksimalią išmokos sumą įmonėms, kurių veikla buvo iš esmės paralyžiuota karantino metu.

Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva”, siekdama užtikrinti verslumo skatinimo paslaugų prieinamumą visoje šalyje, kovo 31 d. atidarė šešis naujus bendradarbystės centrus „Spiečius”. Šių centrų paslaugos nuo šiol prieinamos Rokiškio, Utenos, Ukmergės, Plungės, Visagino bei Birštono smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams. Tai didžiausia „Spiečiaus” centrų plėtra nuo pirmosios tokio tipo bendradarbystės erdvės atidarymo 2016 metais – dabar Lietuvos regionuose veikia 13 „Spiečių”. 

Verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadove tapo dr. Jonė Kalendienė.  Šiose pareigose ji pakeitė Vadimą Ivanovą, kuris nusprendė prisijungti prie LR Statistikos departamento Duomenų technologijų plėtros grupės komandos.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia atranką į Lietuvos Respublikos komercijos atašė pareigas Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Švedijoje. Atrankos laimėtojai turės galimybę padėti šalies verslui rasti naujų bendradarbiavimo galimybių, stiprinti dvišalę prekybą ir eksportą, pritraukti investicijų, padėti kovoti su COVID-19 pandemijos iššūkiais.

Pirmajame vaizdo vebinare apie lietuviškus prekės ženklus kalbama, kokia yra Lietuvos pristatymo užsienyje strategija ir kaip ji buvo kuriama. Vystant Lietuvos prekės ženklą buvo sutarta, kad pagrindinė Lietuvos pristatymo užsienyje ašis yra ekonomika. Tokia strategija yra ir praktiška, ir funkcionali.

Prasidėjus karantinui ir renginiams bei mokymams persikėlus į virtualią erdvę, verslo mokymų trenerė Liana Mogišaitė nieko nelaukusi ėmė realizuoti jau kurį laiką brandintą idėją – kurti itin trumpus, koncentruotus mokymų įrašus, kurie sugulė į „Milžinų klubas“ platformą. Šiuos 2-7 minučių trukmės efektyvumo mokymus Liana vadina „piliulėmis“, kurios skirtos vis mažiau laiko turinčiam, bet žingeidžiam ir tobulėti siekiančiam šiuolaikiniam žmogui.

Kol lietuviai savo mylimus augintinius šeria žinomų užsienio prekės ženklų gaminamu ėdalu, lietuviškas maistas šunims „Rocketo“ skinasi kelią už šalies ribų. Prieš beveik trejus metus Vilniuje įkurta įmonė „Keto maistas“ šiandien džiaugiasi sėkmingai eksportuojama produkcija į Jungtinę Karalystę – lietuviška prekė čia jau spėjo rasti savo pirkėją.

Linksmas, lengvai įsimenamas ir keliantis minkštumo asociaciją. Tokius tris kriterijus kurdamas prekės ženklo „Pušku Pušku“ pavadinimą dar prieš daugiau nei dešimtmetį išsikėlė įmonės įkūrėjas, jos vadovas Remigijus Balčiūnas.

Prieš ketverius metus nusprendusi imtis verslo „Namuos“ prekės ženklo įkūrėja Rasa Kolesnikovaitė nė nebūtų pasvajojusi, kad lietuviško dizaino namų interjero detalės didžiausio populiarumo sulauks už Lietuvos ribų. Tačiau šiandien įmonės prioritetas – eksportas, į jį orientuota 85 proc. verslo.

Alytaus „Spiečiaus“ – „Verslios Lietuvos“ bendradarbystės centro, skirto smulkaus ir vidutinio verslo atstovams – narį Tomą Kupetį sunku įsprausti į rėmus ir pristatyti pora žodžių. Verslininkas šiuo metu vysto kelis projektus ir save apibūdina elektroninės komercijos specialistu-konsultantu, nardymo instruktoriumi ir kelionių Tailande planuotoju. Negana to, užsimena, jog ir toliau ieško naujų veiklų ir projektų.