Į Jungtinę Karalystę eksportuojančios lietuviškos įmonės tikina, kad britų partneriai yra lankstūs ir linkę dalytis „Brexit“ rizikos kaštus, siekdami išlaikyti tiekėjus iš Lietuvos. 

Praėjusiais metais administracinė našta verslui buvo sumažinta 103,9 mln. eurų, o tai leis daliai įmonių sutaupyti daugiau nei po 6 tūkst. eurų per metus, rodo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimai. Šią sumą sudaro laiko ir finansų kaštai, kurių verslas nebepatirs dėl įsigaliojusių naujų taisyklių: pakeista kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarka, atnaujintos higienos taisyklės viešojo maitinimo įstaigoms, supaprastinta prisijungimo prie elektros tinklų tvarka.

Kviečiame dalyvauti šiuo metu atliekamoje pasaulinio šalių konkurencingumo tyrimo „IMD World Competitiveness Ranking“ įvairių lygių įmonių vadovų apklausoje ir įvertinti mūsų šalies konkurencingumą. Jūs, kaip Lietuvos verslo atstovas, turite galimybę įvertinti Lietuvos ekonominės aplinkos konkurencingumą ir prisidėti prie svarbios žinutės formavimo apie Lietuvą tarptautinėje rinkoje.

Didėjantis neaiškumas dėl „Brexit“ verčia užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius vis dažniau pagalvoti apie grįžimą į Lietuvą. Jau turinčių smulkų verslą ar dar tik verslo idėją Lietuvoje laukia bendradarbystės centrų „Spiečius“ tinklas visoje Lietuvoje. Šiose nemokamose aktyvaus verslo erdvėse kas penktas verslą vykdantis rezidentas yra sugrįžęs iš užsienio.

Jungtinė Karalystė išlieka tarp Lietuvos įmonių geidžiamų eksporto rinkų, tačiau daugelis eksportuotojų nėra tinkamai pasirengę pokyčiams, kurie įvyks Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos (ES). „Verslios Lietuvos“ ekspertų teigimu, nors galutinis scenarijus dėl „Brexit“ dar neaiškus, tris paprastus dalykus įmonės gali padaryti jau šiandien.

Dažnas mūsų karį įsivaizduoja paprastai – ginklas pašonėje, sunkūs ilgaauliai ir, žinoma, maskuojanti apranga. Tačiau inovacijų ir naujųjų technologijų amžiuje, šis – tradicinis kario įvaizdis, stipriai pakitęs: tie patys maskuojantys drabužiai dabar jau gali matuoti kūno temperatūrą, batai –  pėdos slėgį, o ir patys kariniai veiksmai dažnai atliekami tiesiog sėdint prie kompiuterio.

Kai praėjusių metų rudens pradžioje britų įmonė ėmė ieškoti tiekėjų, gaminančių pašto dėžutes, visoje Europoje, lietuviai buvo aktyviausi siūlydami savo gamintojų paslaugas. Praėjo keturi mėnesiai ir pašto dėžučių partija jau iškeliavo į Jungtinę Karalystę.

Egzistuoja posakis: „jei tavęs nėra internete, tavęs nėra visai“. Tai labai gerai atspindi šiuolaikinę verslo situaciją, kai buvimas internete yra būtinybė kiekvienam verslui. Tačiau svarbu ir tai, kad verslo internetinį puslapį ar socialinę paskyrą rastų tikslinis klientas, prekės ar paslaugos būtų tinkamai pristatytos internete ir sugeneruotų pajamas. Asmeninis noras gilinti į šias sritis paskatino Tomą Morkūną, skaitmeninės rinkodaros agentūros „Reklamos ateitis“ vadovą, įkurti savo verslą ir padėti kitiems verslams būti matomiems internete.

2019-uosius trys vilniečiai pasitiko ne su naujamečiu pažadu, o iš karto su pirmuoju nuosavu verslu: valgomų puokščių gamybos ir platinimo paslauga „Laiminga braškė“ (UAB “Vaisiai ir šokoladas”). Su „Versli Lietuva“ Verslo konsultantų tinklo pagalba maitinimo sektoriaus iššūkius įveikusi Lina Šiškienė su dviem verslo partneriais sostinėje, o vėliau ir kituose  Lietuvos miestuose ketina parodyti, kad šventes švęsti galima skaniau, gražiau ir sveikiau.

Regionų verslumo skatinimas yra svarbus jų plėtrai bei talentų pritraukimui. Vienas iš būdų – tikslingai naudojamos savivaldybių SVV fondų lėšos. Didžioji dalis savivaldybių šiuos fondus skiria patalpų nuomos kompensavimui, įmonės steigimo lėšų kompensavimui ar įrangos įsigijimui. Tačiau kai kurios savivaldybės „Versli Lietuva“ dėka pritaiko inovatyvius sprendimus skatinti ne tik jau veiklą vykdančius verslus, bet ir suteikia galimybę dar tik planuojantiems kurti verslą gauti finansavimą. Jau antrus metus vykstantis konkursas „Verslumo manija“ tokią galimybę suteikė Alytaus miesto ir Klaipėdos rajono versliausiesiems.

Socialinis verslas – tai tam tikras socialines problemas sprendžiantis verslas, tokias kaip socialiai pažeidžiamų grupių integracija į visuomenę, įvairių daiktų prikėlimas antram gyvenimui bei bendruomeniškumo skatinimas. Socialinis verslas gali veikti įvairiomis formomis, tačiau nuo tradicinio verslo modelio skiriasi tuo, kad pirminė jo misija yra socialinis poveikis ir nauda visuomenei – opių socialinių problemų, rinkos nepakankamumo mažinimas, švelninimas – o didžioji dalis uždirbto pelno pirmiausiai naudojama socialinių tikslų įgyvendinimui, t. y. reinvestuojama į savo veiklos plėtrą arba naudojama visuomeninei, labdaringai veiklai.

Socialinis verslas iš kitų verslų išsiskiria tuo, kad be siekio uždirbti pelną, stengiamasi prisidėti prie tam tikrų socialinių problemų sprendimo. Šis verslo modelis Lietuvoje po truputį įgauna pagreitį. Dažnai socialinio verslo idėja kyla iš asmeninės patirties, tokioje situacijoje atsidūrė ir Dalia Kuliešienė, socialinio verslo „Galių dėžutė“ įkūrėja.