Pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija paralyžiavo nemažą dalį verslų. Tačiau technologinės įmonės, kuriančios inovatyvius produktus, šią situaciją išnaudoja maksimaliai: Lietuvos startuolių kūrėjai teigia vos spėjantys reaguoti į klientų užsakymus. Augančios apyvartos metų pradžioje leido samdyti daugiau darbuotojų, o atsiradus naujiems rinkos poreikiams greitai buvo pasiūlyti nauji sprendimai ir paslaugos.

Labai smulkioms – iki devynių darbuotojų turinčioms – įmonėms jau skirta 51,8 mln. eurų subsidijų. Parama paskirstyta 21 889 mikroįmonėms.

„Luminor“ bankas drauge su „Verslios Lietuvos“ ekspertais išrinko tris socialinio verslo įmones, kurioms padės plėsti veiklą į skaitmeninę erdvę, konsultuos rinkodaros, reklamos ir produktų plėtros klausimais. Išrinktos įmonės – tai  smurtą patiriančias moteris įveiklinanti viešoji įstaiga „Trys pelėdos“, socialiai pažeidžiamus jaunuolius įdarbinantis „Inovatorių slėnis“ bei su aklaisiais ir silpnaregiais dirbanti organizacija „Verslas ar menas“.

Labai smulkioms – iki devynių darbuotojų turinčioms – įmonėms jau skirta 36,7 mln. eurų subsidijų. Parama paskirstyta 17041 mikroįmonei.

Šiandien Vyriausybėje pristatytame Ateities ekonomikos DNR plane Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra suplanavusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. pabaigos įgyvendinti priemones, skirtas investicijoms į skaitmeninę ekonomiką ir verslo transformaciją bei inovatyvių produktų kūrimą šalyje skatinti. Iš viso Ekonomikos ir inovacijų ministerijos suplanuotoms ateities priemonėms numatyta apie 600 mln. eurų.

Pandemijos akivaizdoje visų valstybių verslai bei įstaigos pradėjo ieškoti sprendimų, kaip prisidėti prie greitesnio COVID-19 suvaldymo. Neišimtis ir Lietuva – eksportą ir verslumą Lietuvoje skatinanti agentūra „Versli Lietuva“ operatyviai mobilizavosi ir ėmėsi iniciatyvos „Verslas prieš COVID-19“, kuri skirta koordinuoti Lietuvos įmonių galimybes tiekti ir gaminti asmens apsaugos priemones (AAP). Įstaigos sudarytame įmonių, gaminančių ar teikiančių AAP, sąraše yra daugiau nei 200 Lietuvos įmonių, iš kurių net 30 proc. yra gamintojos, galinčios tiekti savo pagamintas AAP.

COVID-19 pandemija smarkiai suvaržė daugybės Lietuvos verslininkų veiklą ir privertė juos ieškoti naujų sprendimų. Elektroninės komercijos specialistas Aurimas Junčis sako, kad verslo iškėlimo į internetą poreikis yra objektyviai pamatuojamas ir tam nebūtina sulaukti tokios situacijos, į kurią dabar pasinėręs visas pasaulis.

Visus pirkėjus dėl koronaviruso krizės praradęs personalizuotų laikrodžių „Hubert S.“ verslas vos per porą mėnesių sugebėjo atsitiesti, kai prisijungė prie pagalbos verslui  platformos „Internete karantino nėra“. Šio verslo įkūrėja penktadaliu padidino savo e. parduotuvės  lankomumą ir per karantino laikotarpį jau pardavė 14 unikalių laikrodžių.

Individualių futbolo treniruočių treneriai, Darius Jankauskas ir Ernestas Pilypas, dar prieš paskelbiant ekstremalią situaciją Lietuvoje baigė mentorystės programą, kurios metu kartu su patyrusiu verslininku, jų mentoriumi, sustiprino savo verslą taip, kad jo nepalaužė net karantinas. Aiški strategija, išgrynintas konkurencinis pranašumas, išlaisvintas šiauliečių trenerių kūrybiškumas padėjo išlaikyti lojalius klientus net ir itin sudėtingomis sąlygomis.

Prasidėjus karantinui judesio studiją ENSO ištiko kone paralyžius, tačiau kiek vėliau, kaip ir kiti panašaus likimo verslai, įmonė nusprendė perkelti savo veiklą į internetą. Tam pasirinko netipinį formatą – vos per kelias dienas šios studijos sporto treneriai sukūrė savo TV platformą. Joje šiandien jau yra beveik 100 sveikatingumo treniruočių, o per karantiną studijos klientai internetinėje platformoje jau sportavo 1300 valandų.

Nors daugeliui Lietuvos verslų karantinas tapo dideliu iššūkiu, kiti į jį pažvelgė kaip į galimybę – tinkamą laiką pradėti savo naują verslą. Klaipėdiečių Simonos Zulonienės ir Kęstučio Igario sugalvota aukcionų internetu platformos „Kupčius“ idėja šiuo neįprastu laikotarpiu tapo dar aktualesnė, todėl nieko nelaukdami užbaigė ją vystyti ir paleido prasidėjus karantinui. Dalį aukcionuose surinktų lėšų jie skatina skirti pagalbos medikams fondui.

Dešimtokas Adrijus Jakučionis dar prieš penkerius metus nusprendė, kad nori tapti verslininku ir pradėjo atkakliai siekti savo užsibrėžto tikslo. Dabar jis sukūrė startuolį ir jau greitai rinkai pristatys perspektyvią sutelktinio finansavimo platformą. Adrijus tikisi, kad ateityje ji bus viena iš lyderiaujančių turinio monetizavimo platformų pasaulyje.