Siekiant didinti verslumą Lietuvos regionuose, padėti vietiniams verslams kurtis ir augti, „Versli Lietuva“ šiais metais atidarė jau paskutinį planuotą bendradarbystės centrą „Spiečius“. Šį kartą duris jis atvėrė Marijampolėje, iš viso šiemet skirtinguose Lietuvos regionuose atidaryti trys nauji „Spiečiai“, o visoje Lietuvoje jų jau – septyni.

Eksporto į Kiniją kelią Lietuvos įmonės grindžia antrus metus dalyvaudamos vienoje didžiausių ir geidžiamiausių pasaulio rinkų vyksiančioje parodoje „China International Import Expo 2019”. Net dvejose nacionaliniuose stenduose 16 įmonių iš Lietuvos lapkričio 5-10 dienomis siekia išsiskirti kinų itin gerai vertinama lietuviškų prekių kokybe ir maksimaliai išnaudoti šalies, kuri pradėjo aktyviai plėsti savo prekybos ryšius su pasauliu, galimybes.

Tris dienas, spalio 22 – 24 dienomis, vykusios parodos „Smart Country Convention“ metu, 15-os Lietuvos IRT sektoriaus įmonių atstovai įrodė, kad Lietuva turi kuo didžiuotis skaitmenizacijos ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityse. Vokietijos atstovus labiausiai stebino galimybės didžiąją dalį institucijų teikiamų paslaugų Lietuvoje gauti elektroniniu būdu, išvystyta mūsų šalies IT infrastruktūra bei inovatyvių sprendimų spektras. Lietuvos įmonių sprendimai susilaukė didelio dėmesio iš Vokietijos viešojo ir privataus sektorių atstovų.

Spalio 27 d. pasibaigusi Lietuvos gynybos technologijų kūrybos stovykla „Delta Navy“ Klaipėdoje pranoko organizatorių lūkesčius. Per 48 valandas vykusį hakatoną Lietuvos kariuomenės Karinių Jūrų pajėgų štabo ir aprūpinimo laive „Jotvingis“ (N42) buvo sukurti tokie produktų prototipai kaip: lazerinės komunikacijos tarp laivų sistemos, dronų ir personalo bei jo resursų valdymo sistemos.

Verslo sąlygas vertinančiame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2020“ Lietuva iškopė į 11 vietą. Tai aukščiausia Lietuvos pasiekta vieta nuo šio reitingo skelbimo pradžios.

Šią savaitę Japonijos imperatoriaus inauguracijos proga šalyje viešintį Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą lydi gausi „Verslios Lietuvos“ drauge su partneriais organizuojama verslo misija. Spalio 23 d. Tokijuje įvykusiame Lietuvos-Japonijos verslo forume dalyvavo 26 įmonės iš Lietuvos, o verslo partnerystėmis su Lietuva domėjosi 58 Japonijos bendrovės. Forumo metu pasirašyti du svarbūs Japonijos ir Lietuvos bendradarbiavimo memorandumai – energetikos ir informacinių technologijų srityje.

Dirbdama neformalaus ugdymo mokytoja Asta Jasiulionienė pastebėjo Lietuvoje dar neatrastą verslo nišą ir nusprendė imtis savarankiškos veiklos – pradėjo kurti elektroninį užduočių / žaidimų šablonų žurnalą „Kiškio obuoliukai“. Supratus, kad norint mėgstamą veiklą paversti verslu, reikia daugiau žinių, patirties ir drąsos, ji pradėjo dalyvauti „Versli Lietuva“ sukurtoje mentorystės programoje ir konsultuotis su patyrusia verslininke. Rezultatai buvo akivaizdūs jau po pirmojo mėnesio.

Jauniems verslininkams dažnai kyla klausimų, kaip teisingai vystyti savo verslą ar kokią kryptį pasirinkti. Skirmantė Sirevičienė, tinklaraščio apie maistą ir prieskonių elektroninės parduotuvės „Raudona virtuvė“ įkūrėja, išaugus verslo populiarumui, sulaukė daug įvairių pasiūlymų ir nebežinojo, kuria kryptimi reikėtų pasukti. Atsidūrus kryžkelėje, ji nutarė pasinaudoti mentorystės programa – praėjus vos keliems programos mėnesiams, Skirmantė identifikavo stipriąsias savo verslo puses, susidėliojo veiksmų planą ir net buvo pakviesta filmuotis televizijos laidoje apie maistą. 

Noras statybų sektoriuje įžiebti naujumo, šioje srityje pritaikyti tvarios ekonomikos, pagarbos klientui, aplinkai ir darbuotojui principus Donatą Gulbiną paskatino atsisakyti ilgametės tarnybos Lietuvos kariuomenėje ir save realizuoti statybų versle. Pradėjęs nuo samdomo darbuotojo pozicijos, supratęs, ko reikia teisingam ir kokybiškam verslui, jis įkūrė savo įmonę „Blaivi statyba“. 

Savo stipriąsias puses, verslo nišą ar net verslo partnerį kartais galima atrasti užsiimant savanoriškomis iniciatyvomis. Gerda Statkevičiūtė-Gylienė ir Rasa Povilavičienė, projekto „Laimingos akys“ įkūrėjos, susipažino socialiniuose tinkluose ir abi ėmėsi organizuoti savo pirmąjį renginį – kūdikių lenktynes. Jos norėjo suburti Panevėžio miesto šeimas ir paskatinti bendruomeniškumą, smagiai praleidžiant laiką kartu. Dabar renginių organizavimas tapo pagrindine šių moterų veikla.

Kembridžo universiteto doktorantė, Vilniaus universiteto alumnė Ingrida Olendraitė mažiausiai tikėjosi, kad susitikimas su senu pažįstamu per „Life Sciences Baltics“ pernai rudenį nuves iki tarptautinio projekto, įgyvendinamo kartu su virusų tyrimų srities korifėjais. 

Kartais skaudi patirtis ir būdas, kaip ją įveikti, skatina padėti kitiems, turintiems panašių problemų. Ernestos ir Vytauto Glemžų šeima savo sporto klubą „FreeMotion“ įkūrė, kai vyras patyrė traumą, prognozavusią negalią. Tačiau nauja sporto metodika padėjo išgyti bei nuo šiol padeda ir kitiems.