Nors 2019 metais Lietuvos eksporto augimo tempas lėtėjo, tačiau šalies eksportuotojai vis tiek turėjo kuo pasidžiaugti. Visai kitomis nuotaikomis pasitinkamas šis pavasaris – pasaulinė COVID-19 viruso pandemija jaukia verslininkų planus ir ardo net pačias atsargiausias prognozes.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir gydymo įstaigos kasdien sulaukia verslo atstovų pasiūlymų padėti kovoje su koronaviruso infekcija (COVID-19), o siūloma pagalba – labai įvairi. Tam, kad, esant dideliems informacijos srautams, bendradarbiavimas išliktų operatyvus ir sklandus, suburta speciali ekspertų grupė verslo paramai ir pasiūlymams koordinuoti. Šiai grupei vadovaus pagalbą pasiūlę ekspertai iš VšĮ „Versli Lietuva“.

Nei mūsų valstybė, nei verslas su tokio pobūdžio krize dar nebuvo susidūrę – ji didesniu ar mažesniu mastu palietė visas įmones ir organizacijas, privertė atsiversti sutartis ir imtis pokyčių. Daugeliui tapo neaišku, kaip elgtis sustojus arba apribojus veiklas, kaip spręsti su darbo teise susijusius klausimus, ką daryti, jei negali vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir ar karantinas leidžia taikyti force major aplinkybę. Ekspertai vieningai sutaria, kad dabar svarbiausia verslams kalbėtis, derėtis dėl abiem šalims palankių sąlygų ir sprendimus priimti jaučiant atsakomybę bei solidarumą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija aplinką tausojančias technologines ekoinovacijas diegiančiam verslui skiria dar 22 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų pagal  2014–2020 m. priemonę „Eco-inovacijos LT+“.

Kovojant su viruso COVID-19 pasekmėmis Lietuvos valstybės poreikiams reikalingos papildomos prekės, priemonės ir jų komponentai. 

Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ pradeda įgyvendinti pagalbos verslui iniciatyvą „Internete karantino nėra“ ir konsultuos visus norinčius greitai bei nesudėtingai perkelti savo veiklą į virtualią erdvę.  Joje jau prekiaujantys verslininkai kviečiami registruoti savo internetines parduotuves, o informacija apie jas įstaiga sieks pasidalinti su kuo daugiau šalies gyventojų. Į šią pagalbos priemonę verslui „Versli Lietuva“ taip pat nusprendė integruoti šį savaitgalį Lietuvoje vykusių programavimo kūrybinių dirbtuvių (angl. hackathon) „Hack the crisis“ metu vystytą vieningos e. prekyvietės sprendimą.

Dešimtokas Adrijus Jakučionis dar prieš penkerius metus nusprendė, kad nori tapti verslininku ir pradėjo atkakliai siekti savo užsibrėžto tikslo. Dabar jis sukūrė startuolį ir jau greitai rinkai pristatys perspektyvią sutelktinio finansavimo platformą. Adrijus tikisi, kad ateityje ji bus viena iš lyderiaujančių turinio monetizavimo platformų pasaulyje.

„Vystant savo pirmąjį verslą, atėjo momentas, kai susikaupė per daug klausimų, į kuriuos tapo vis sunkiau pačiai atsakyti“, – sako juvelyrikos dizainerė Deimantė Makauskaitė, prekių ženklo DEIMĖ JEWELLERY įkūrėja. Pasinėrusi į produktų kūrybą ir gamybą, ji visiškai pamiršo, kad savo kūrinius reikia rodyti pasauliui, pasiekti tikslinę auditoriją. Sužinojusi apie „Versli Lietuva“ inicijuojamą mentorystės programą ir jos sėkmės istorijas, nusprendė prisijungti. Ir nesuklydo – prekių ženklo identiteto bei matomumo pokyčiai – akivaizdūs.

Dirbdama neformalaus ugdymo mokytoja Asta Jasiulionienė pastebėjo Lietuvoje dar neatrastą verslo nišą ir nusprendė imtis savarankiškos veiklos – pradėjo kurti elektroninį užduočių / žaidimų šablonų žurnalą „Kiškio obuoliukai“. Supratus, kad norint mėgstamą veiklą paversti verslu, reikia daugiau žinių, patirties ir drąsos, ji pradėjo dalyvauti „Versli Lietuva“ sukurtoje mentorystės programoje ir konsultuotis su patyrusia verslininke. Rezultatai buvo akivaizdūs jau po pirmojo mėnesio.

Jauniems verslininkams dažnai kyla klausimų, kaip teisingai vystyti savo verslą ar kokią kryptį pasirinkti. Skirmantė Sirevičienė, tinklaraščio apie maistą ir prieskonių elektroninės parduotuvės „Raudona virtuvė“ įkūrėja, išaugus verslo populiarumui, sulaukė daug įvairių pasiūlymų ir nebežinojo, kuria kryptimi reikėtų pasukti. Atsidūrus kryžkelėje, ji nutarė pasinaudoti mentorystės programa – praėjus vos keliems programos mėnesiams, Skirmantė identifikavo stipriąsias savo verslo puses, susidėliojo veiksmų planą ir net buvo pakviesta filmuotis televizijos laidoje apie maistą. 

Noras statybų sektoriuje įžiebti naujumo, šioje srityje pritaikyti tvarios ekonomikos, pagarbos klientui, aplinkai ir darbuotojui principus Donatą Gulbiną paskatino atsisakyti ilgametės tarnybos Lietuvos kariuomenėje ir save realizuoti statybų versle. Pradėjęs nuo samdomo darbuotojo pozicijos, supratęs, ko reikia teisingam ir kokybiškam verslui, jis įkūrė savo įmonę „Blaivi statyba“. 

Savo stipriąsias puses, verslo nišą ar net verslo partnerį kartais galima atrasti užsiimant savanoriškomis iniciatyvomis. Gerda Statkevičiūtė-Gylienė ir Rasa Povilavičienė, projekto „Laimingos akys“ įkūrėjos, susipažino socialiniuose tinkluose ir abi ėmėsi organizuoti savo pirmąjį renginį – kūdikių lenktynes. Jos norėjo suburti Panevėžio miesto šeimas ir paskatinti bendruomeniškumą, smagiai praleidžiant laiką kartu. Dabar renginių organizavimas tapo pagrindine šių moterų veikla.