Lietuvių kalba mūsų krašte puoselėjama baime ir draudimais. Tokia mintis vėl aplankė vasario 7 d., kai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma, kad įmonėms būtų leidžiama registruoti pavadinimus ne lietuvių kalba.

Pastaraisiais metais Afrikos šalys yra tarp sparčiausiai augančių pasaulio ekonomikų, o milžiniškas žemyno potencialas informacinių ir ryšio technologijų (IRT) srityje žada tolimesnį augimą. Europos Sąjunga (ES) yra apsisprendusi skirti daugiau dėmesio Afrikos skaitmenizacijai ir skaitmeninės ekonomikos plėtrai, didelį vaidmenį tikimasi patikėti ir europietiškoms IRT bendrovėms.

Aukcionas vyks 2019 m. vasario 26 d. 14.00 val. Dalyvių registracija vyks nuo 13.30-14.00 val.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. bendras prekių eksportas per metus augo 7,3 proc. iki 28,3 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksportas augo 8,2 proc. iki 13,4 mlrd. eurų. Prekių reeksportas (be energetinių produktų) augo 5,1 proc. iki 10,7 mlrd. eurų.

„Verslios Lietuvos“ atliktas klientų pasitenkinimo tyrimas rodo, kad nepaisant artėjančio britų išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) termino Jungtinė Karalystė yra viena labiausiai geidžiamų užsienio rinkų. Į Jungtinę Karalystę šiais ar kitais metais pradėti eksportuoti planuoja kas dešimtas Lietuvos eksportuotojas.

„Internetas ar baletas?“, „Barokas ar pankrokas?“ – tai tik keli projekto #LietuvosDNR klausimai, kuriais bus bandoma atkreipti Lietuvos gyventojų dėmesį ir pakviesti juos prisidėti prie kuriamo mūsų šalies pristatymo užsienyje.

2019-uosius trys vilniečiai pasitiko ne su naujamečiu pažadu, o iš karto su pirmuoju nuosavu verslu: valgomų puokščių gamybos ir platinimo paslauga „Laiminga braškė“ (UAB “Vaisiai ir šokoladas”). Su „Versli Lietuva“ Verslo konsultantų tinklo pagalba maitinimo sektoriaus iššūkius įveikusi Lina Šiškienė su dviem verslo partneriais sostinėje, o vėliau ir kituose  Lietuvos miestuose ketina parodyti, kad šventes švęsti galima skaniau, gražiau ir sveikiau.

Regionų verslumo skatinimas yra svarbus jų plėtrai bei talentų pritraukimui. Vienas iš būdų – tikslingai naudojamos savivaldybių SVV fondų lėšos. Didžioji dalis savivaldybių šiuos fondus skiria patalpų nuomos kompensavimui, įmonės steigimo lėšų kompensavimui ar įrangos įsigijimui. Tačiau kai kurios savivaldybės „Versli Lietuva“ dėka pritaiko inovatyvius sprendimus skatinti ne tik jau veiklą vykdančius verslus, bet ir suteikia galimybę dar tik planuojantiems kurti verslą gauti finansavimą. Jau antrus metus vykstantis konkursas „Verslumo manija“ tokią galimybę suteikė Alytaus miesto ir Klaipėdos rajono versliausiesiems.

Socialinis verslas – tai tam tikras socialines problemas sprendžiantis verslas, tokias kaip socialiai pažeidžiamų grupių integracija į visuomenę, įvairių daiktų prikėlimas antram gyvenimui bei bendruomeniškumo skatinimas. Socialinis verslas gali veikti įvairiomis formomis, tačiau nuo tradicinio verslo modelio skiriasi tuo, kad pirminė jo misija yra socialinis poveikis ir nauda visuomenei – opių socialinių problemų, rinkos nepakankamumo mažinimas, švelninimas – o didžioji dalis uždirbto pelno pirmiausiai naudojama socialinių tikslų įgyvendinimui, t. y. reinvestuojama į savo veiklos plėtrą arba naudojama visuomeninei, labdaringai veiklai.

Socialinis verslas iš kitų verslų išsiskiria tuo, kad be siekio uždirbti pelną, stengiamasi prisidėti prie tam tikrų socialinių problemų sprendimo. Šis verslo modelis Lietuvoje po truputį įgauna pagreitį. Dažnai socialinio verslo idėja kyla iš asmeninės patirties, tokioje situacijoje atsidūrė ir Dalia Kuliešienė, socialinio verslo „Galių dėžutė“ įkūrėja.

Didžiausio Baltijos šalyse gyvybės mokslų renginio „Life Sciences Baltics“ startuolių programos konkurso nugalėtojas „Oxipit“ gruodžio pradžioje savaitę viešėjo JAV, Ohajo valstijoje. Dirbtinio intelekto startuolis pristatė savo vystomus produktus potencialiems klientams: universitetams, ligoninėms, radiologams.

Verslo idėjos šaltinis gali tapti mėgstamo prekės ženklo, kurio vertybėmis tiki ir nori, kad apie jį sužinotų daugiau vartotojų. Kai toks prekės ženklas yra artimas širdžiai, franšizės modelis gali padėti įgyvendinti svajonę turėti verslą bei pasinaudoti jau sukurtu, patikimu produktu. Tokį kelią pasirinko ir Valdonė Goberienė, kuri įsigijo „INGLOT“ kosmetikos prekės ženklo franšizę bei sėkmingai vysto šį verslą.