Nuo trečiadienio, sausio 20 d., verslas jau gali teikti paraiškas gauti subsidijas ir lengvatines paskolas. Pirmąjį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengto pagalbos verslui paketą sudaro 180 mln. eurų – 150 mln. eurų skiriama subsidijoms, 30 mln. eurų – paskoloms.

Pasaulinė statistika rodo, kad 9 iš 10 startuolių žlunga net neišvystę savo idėjų: 20 proc. jų veiklą baigia dar pirmaisiais gyvavimo metais, dar 30 proc. – antraisiais. Kokios didžiausios ir dažniausios ankstyvos stadijos startuolių klaidos tai lemia ir kaip jų išvengti? Įžvalgomis dalinasi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) „TechHub“ startuolių pre-akceleratoriaus mentoriai, mokymų metu konsultuojantys programoje dalyvaujančias komandas.

Intelektinės nuosavybės apsauga išlieka aktuali ir pandemijos bei verslo veiklos apribojimų laikotarpiu. Europos Komisija (EK) ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (ESINT), reaguodamos į paramos verslui poreikį, skelbia kvietimą kreiptis dėl dalies išlaidų kompensavimo: susigrąžinant 50 proc. prekių ženklų ar dizaino registracijos mokesčio bei 75 proc. intelektinės nuosavybės (IN) portfelio audito (IN išankstinės diagnozės) paslaugos mokesčio (Lietuvoje – nuo 2021 m. kovo mėn.) kompensavimo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Finansų ministerijos bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) įsteigtas Inovacijų skatinimo fondas skatins investicijas į fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą. Per fondą įgyvendinamoms finansinėms priemonėms šiuo metu numatyta skirti 21 mln. Eur, o ateityje, priklausomai nuo poreikio, gali būti plečiamas finansinių priemonių spektras, tad ir joms įgyvendinti reikalingų lėšų planuojama skirti daugiau.

Dirbtinis intelektas yra dažnai vadinamas ateities technologija. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje veikia apie 40 brandžių dirbtinio intelekto įmonių ir apie 100 pradedančių DI startuolių, tačiau ekspertai teigia, kad Lietuvos DI potencialas yra daug didesnis ir nėra iki galo atskleistas. Kaip ji atskleisti ir suteikti impulsą DI kūrėjams?

Vyriausybės pasitarime buvo pritarta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktai patikslintai subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms koncepcijai ir kriterijams. Numatyta, kad paramą dėl antrosios pandemijos bangos neigiamo poveikio verslui galės gauti ir tos įmonės, kurių darbuotojų skaičius viršija 250.

Linksmas, lengvai įsimenamas ir keliantis minkštumo asociaciją. Tokius tris kriterijus kurdamas prekės ženklo „Pušku Pušku“ pavadinimą dar prieš daugiau nei dešimtmetį išsikėlė įmonės įkūrėjas, jos vadovas Remigijus Balčiūnas.

Prieš ketverius metus nusprendusi imtis verslo „Namuos“ prekės ženklo įkūrėja Rasa Kolesnikovaitė nė nebūtų pasvajojusi, kad lietuviško dizaino namų interjero detalės didžiausio populiarumo sulauks už Lietuvos ribų. Tačiau šiandien įmonės prioritetas – eksportas, į jį orientuota 85 proc. verslo.

Alytaus „Spiečiaus“ – „Verslios Lietuvos“ bendradarbystės centro, skirto smulkaus ir vidutinio verslo atstovams – narį Tomą Kupetį sunku įsprausti į rėmus ir pristatyti pora žodžių. Verslininkas šiuo metu vysto kelis projektus ir save apibūdina elektroninės komercijos specialistu-konsultantu, nardymo instruktoriumi ir kelionių Tailande planuotoju. Negana to, užsimena, jog ir toliau ieško naujų veiklų ir projektų.

„Verslios Lietuvos“ smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams skirto bendradarbystės centro Šiaulių „Spiečius” narys Tautvydas Gibieža kelerius metus dirbo samdomu darbuotoju, tačiau greitai suprato, kad toks darbo pobūdis – ne jam. Paklausęs draugo patarimo ir pasinaudojęs parama, per dvejus mėnesius įkūrė savo pirmąjį verslą. Pandemijos metu pasikeitus rinkos poreikiams, Tautvydas išplėtė savo įmonės MB „Pramoninis dažnis“ paslaugų ratą ir šiuo metu siūlo įvairius automatizavimo sprendimus.

Skaitmeninę logistikos valdymo sistemą sukūrusi ir vystanti Lietuvos bendrovė „Cargo stream“ plečiasi Europoje – Diunkerko mieste (Dunkerque, Prancūzija) steigiama bendra įmonė su investuotojais prancūzais. Šis strateginis žingsnis kompanijai leis ekspeditorių, vežėjų ir krovinių užsakovų procesus apjungti su uosto ir jūrinių linijų poreikiais, be to, reikšmingai prisidės prie bendros „Cargo stream“ infrastruktūros Europoje formavimo.

Dažniausiai mūsų šalies verslininkai įsitvirtina Lietuvos rinkoje, o paskui siekia pristatyti savo produkciją ar paslaugas užsienyje. Vis tik „Autentiški interjerai“ įkūrėja, interjero dizainerė Aida Šniraitė, ilgą laiką besimokiusi ir gyvenusi Prancūzijoje bei Didžiojoje Britanijoje, savo interjero dizaino studijos verslą iš karto pradėjo tarptautiniu mastu, o klientų pritraukimas Lietuvoje jai tapo tikru iššūkiu.