Sėkmės istorijos

Prasidėjus karantinui judesio studiją ENSO ištiko kone paralyžius, tačiau kiek vėliau, kaip ir kiti panašaus likimo verslai, įmonė nusprendė perkelti savo veiklą į internetą. Tam pasirinko netipinį formatą – vos per kelias dienas šios studijos sporto treneriai sukūrė savo TV platformą. Joje šiandien jau yra beveik 100 sveikatingumo treniruočių, o per karantiną studijos klientai internetinėje platformoje jau sportavo 1300 valandų.

Nors daugeliui Lietuvos verslų karantinas tapo dideliu iššūkiu, kiti į jį pažvelgė kaip į galimybę – tinkamą laiką pradėti savo naują verslą. Klaipėdiečių Simonos Zulonienės ir Kęstučio Igario sugalvota aukcionų internetu platformos „Kupčius“ idėja šiuo neįprastu laikotarpiu tapo dar aktualesnė, todėl nieko nelaukdami užbaigė ją vystyti ir paleido prasidėjus karantinui. Dalį aukcionuose surinktų lėšų jie skatina skirti pagalbos medikams fondui.

Dešimtokas Adrijus Jakučionis dar prieš penkerius metus nusprendė, kad nori tapti verslininku ir pradėjo atkakliai siekti savo užsibrėžto tikslo. Dabar jis sukūrė startuolį ir jau greitai rinkai pristatys perspektyvią sutelktinio finansavimo platformą. Adrijus tikisi, kad ateityje ji bus viena iš lyderiaujančių turinio monetizavimo platformų pasaulyje.

„Vystant savo pirmąjį verslą, atėjo momentas, kai susikaupė per daug klausimų, į kuriuos tapo vis sunkiau pačiai atsakyti“, – sako juvelyrikos dizainerė Deimantė Makauskaitė, prekių ženklo DEIMĖ JEWELLERY įkūrėja. Pasinėrusi į produktų kūrybą ir gamybą, ji visiškai pamiršo, kad savo kūrinius reikia rodyti pasauliui, pasiekti tikslinę auditoriją. Sužinojusi apie „Versli Lietuva“ inicijuojamą mentorystės programą ir jos sėkmės istorijas, nusprendė prisijungti. Ir nesuklydo – prekių ženklo identiteto bei matomumo pokyčiai – akivaizdūs.

Dirbdama neformalaus ugdymo mokytoja Asta Jasiulionienė pastebėjo Lietuvoje dar neatrastą verslo nišą ir nusprendė imtis savarankiškos veiklos – pradėjo kurti elektroninį užduočių / žaidimų šablonų žurnalą „Kiškio obuoliukai“. Supratus, kad norint mėgstamą veiklą paversti verslu, reikia daugiau žinių, patirties ir drąsos, ji pradėjo dalyvauti „Versli Lietuva“ sukurtoje mentorystės programoje ir konsultuotis su patyrusia verslininke. Rezultatai buvo akivaizdūs jau po pirmojo mėnesio.

Jauniems verslininkams dažnai kyla klausimų, kaip teisingai vystyti savo verslą ar kokią kryptį pasirinkti. Skirmantė Sirevičienė, tinklaraščio apie maistą ir prieskonių elektroninės parduotuvės „Raudona virtuvė“ įkūrėja, išaugus verslo populiarumui, sulaukė daug įvairių pasiūlymų ir nebežinojo, kuria kryptimi reikėtų pasukti. Atsidūrus kryžkelėje, ji nutarė pasinaudoti mentorystės programa – praėjus vos keliems programos mėnesiams, Skirmantė identifikavo stipriąsias savo verslo puses, susidėliojo veiksmų planą ir net buvo pakviesta filmuotis televizijos laidoje apie maistą. 

Noras statybų sektoriuje įžiebti naujumo, šioje srityje pritaikyti tvarios ekonomikos, pagarbos klientui, aplinkai ir darbuotojui principus Donatą Gulbiną paskatino atsisakyti ilgametės tarnybos Lietuvos kariuomenėje ir save realizuoti statybų versle. Pradėjęs nuo samdomo darbuotojo pozicijos, supratęs, ko reikia teisingam ir kokybiškam verslui, jis įkūrė savo įmonę „Blaivi statyba“. 

Savo stipriąsias puses, verslo nišą ar net verslo partnerį kartais galima atrasti užsiimant savanoriškomis iniciatyvomis. Gerda Statkevičiūtė-Gylienė ir Rasa Povilavičienė, projekto „Laimingos akys“ įkūrėjos, susipažino socialiniuose tinkluose ir abi ėmėsi organizuoti savo pirmąjį renginį – kūdikių lenktynes. Jos norėjo suburti Panevėžio miesto šeimas ir paskatinti bendruomeniškumą, smagiai praleidžiant laiką kartu. Dabar renginių organizavimas tapo pagrindine šių moterų veikla.

Kembridžo universiteto doktorantė, Vilniaus universiteto alumnė Ingrida Olendraitė mažiausiai tikėjosi, kad susitikimas su senu pažįstamu per „Life Sciences Baltics“ pernai rudenį nuves iki tarptautinio projekto, įgyvendinamo kartu su virusų tyrimų srities korifėjais. 

Kartais skaudi patirtis ir būdas, kaip ją įveikti, skatina padėti kitiems, turintiems panašių problemų. Ernestos ir Vytauto Glemžų šeima savo sporto klubą „FreeMotion“ įkūrė, kai vyras patyrė traumą, prognozavusią negalią. Tačiau nauja sporto metodika padėjo išgyti bei nuo šiol padeda ir kitiems.

Azijos šalys su milijonais vartotojų seniai traukia lietuvių eksportuotojų akį, o štai Afrika daugeliui lieka egzotinė mįslė. Šio žemyno galvosūkį ekologiško maisto bendrovė „Auga group“ pradėjo spręsti Pietų Afrikos Respublikos (PAR) rinkoje. Šalies didžiuosiuose sveiko maisto prekybos centruose lietuviški produktai parduodami nuo praėjusių metų pabaigos.

Informacinių technologijų apsuptyje, mokymosi būdai turi keistis. O vieną iš efektyvių būdų, kaip pradinių klasių mokinius išmokinti ne tik matematikos, bet ir bendravimo, bendradarbiavimo, rado Andrius Chomičius ir Gerda Surgautaitė, UAB „Eksperimentinė kūrybinio mąstymo laboratorija“ kūrėjai.