Sėkmės istorijos

Karantino metu sustabdžius prekybą parduotuvėse, sporto ir laisvalaikio drabužių gamintojui AB „Audimas“ teko prisitaikyti. Bendrovės gamybos padaliniai galimybės dirbti iš namų neturėjo, o esami užsakymai dėl ekstremalios situacijos niekur nedingo. Tačiau išradingai persiorientavusi komanda ne tik vykdė visus įsipareigojimus, bet ir sukūrė apsaugines priemones darbuotojams bei pradėjo gaminti visiškai naujus produktus, kurie buvo sertifikuoti pagal europinius EN  standartus ir atvėrė eksporto galimybes.

„SimWay“ pilateso ir sąmoningo judesio centro įkūrėja bei trenerė Simona Skorupskienė daugiau kaip dešimt metų dirbo visuomenės sveikatos srityje ir įgijusi neįkainojamos patirties nusprendė, kad atėjo laikas pačiai įkurti savo verslą. Verslą, kuriame galėtų ne tik dirbti, bet ir įkvėpti kitus, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų bei pamiltų fizinį aktyvumą, sportuojant jaustųsi saugiai, komfortiškai. 

Elektroninės komercijos specialistai atskleidžia, jog tikslinga ir nedidelio biudžeto reklama socialiniuose tinkluose gali tapti pagrindiniu pirkėjų srauto šaltiniu į verslo internetinę parduotuvę. Tinkamas visiems prieinamų įrankių panaudojimas ir internetinės svetainės paruošimas nulemia ne tik lankytojų skaičių, bet ir pardavimus. Tokia efektyvios reklamos sėkmės istorija džiaugiasi ir vienas iš „Internete karantino nėra“ iniciatyvos dalyvių.

Koronaviruso pandemija visame pasaulyje ypač skaudžiai smogė restoranų ir kavinių verslui, tačiau yra ir tokių, kuriuos karantinas išgelbėjo nuo bankroto. Vilniuje veikiantis restoranas „2buo“ per karantiną ne tik susitvarkė įmonės finansus ir atidavė skolas, bet jau ir planuoja verslo plėtrą.

Vienus verslus koronaviruso pandemija privertė sustabdyti veiklą, kitiems, atvirkščiai, tapo postūmiu ją pradėti. Per karantiną išaugus maisto pardavimams, bendrovė „Foodnet“ greitai sugalvojo pradėti elektroninę prekybą šaldytais ir atvėsintais maisto produktais. Bendrovės veikla taip sėkmingai įsibėgėjo, kad jau per pirmąjį veiklos mėnesį „Foodnet“ turėjo tokią prekybos apyvartą, kokią planavo pasiekti tik po pusmečio.

COVID-19 pandemija smarkiai suvaržė daugybės Lietuvos verslininkų veiklą ir privertė juos ieškoti naujų sprendimų. Elektroninės komercijos specialistas Aurimas Junčis sako, kad verslo iškėlimo į internetą poreikis yra objektyviai pamatuojamas ir tam nebūtina sulaukti tokios situacijos, į kurią dabar pasinėręs visas pasaulis.

Visus pirkėjus dėl koronaviruso krizės praradęs personalizuotų laikrodžių „Hubert S.“ verslas vos per porą mėnesių sugebėjo atsitiesti, kai prisijungė prie pagalbos verslui  platformos „Internete karantino nėra“. Šio verslo įkūrėja penktadaliu padidino savo e. parduotuvės  lankomumą ir per karantino laikotarpį jau pardavė 14 unikalių laikrodžių.

Individualių futbolo treniruočių treneriai, Darius Jankauskas ir Ernestas Pilypas, dar prieš paskelbiant ekstremalią situaciją Lietuvoje baigė mentorystės programą, kurios metu kartu su patyrusiu verslininku, jų mentoriumi, sustiprino savo verslą taip, kad jo nepalaužė net karantinas. Aiški strategija, išgrynintas konkurencinis pranašumas, išlaisvintas šiauliečių trenerių kūrybiškumas padėjo išlaikyti lojalius klientus net ir itin sudėtingomis sąlygomis.

Prasidėjus karantinui judesio studiją ENSO ištiko kone paralyžius, tačiau kiek vėliau, kaip ir kiti panašaus likimo verslai, įmonė nusprendė perkelti savo veiklą į internetą. Tam pasirinko netipinį formatą – vos per kelias dienas šios studijos sporto treneriai sukūrė savo TV platformą. Joje šiandien jau yra beveik 100 sveikatingumo treniruočių, o per karantiną studijos klientai internetinėje platformoje jau sportavo 1300 valandų.

Nors daugeliui Lietuvos verslų karantinas tapo dideliu iššūkiu, kiti į jį pažvelgė kaip į galimybę – tinkamą laiką pradėti savo naują verslą. Klaipėdiečių Simonos Zulonienės ir Kęstučio Igario sugalvota aukcionų internetu platformos „Kupčius“ idėja šiuo neįprastu laikotarpiu tapo dar aktualesnė, todėl nieko nelaukdami užbaigė ją vystyti ir paleido prasidėjus karantinui. Dalį aukcionuose surinktų lėšų jie skatina skirti pagalbos medikams fondui.

Dešimtokas Adrijus Jakučionis dar prieš penkerius metus nusprendė, kad nori tapti verslininku ir pradėjo atkakliai siekti savo užsibrėžto tikslo. Dabar jis sukūrė startuolį ir jau greitai rinkai pristatys perspektyvią sutelktinio finansavimo platformą. Adrijus tikisi, kad ateityje ji bus viena iš lyderiaujančių turinio monetizavimo platformų pasaulyje.

„Vystant savo pirmąjį verslą, atėjo momentas, kai susikaupė per daug klausimų, į kuriuos tapo vis sunkiau pačiai atsakyti“, – sako juvelyrikos dizainerė Deimantė Makauskaitė, prekių ženklo DEIMĖ JEWELLERY įkūrėja. Pasinėrusi į produktų kūrybą ir gamybą, ji visiškai pamiršo, kad savo kūrinius reikia rodyti pasauliui, pasiekti tikslinę auditoriją. Sužinojusi apie „Versli Lietuva“ inicijuojamą mentorystės programą ir jos sėkmės istorijas, nusprendė prisijungti. Ir nesuklydo – prekių ženklo identiteto bei matomumo pokyčiai – akivaizdūs.