Sėkmės istorijos

Koronaviruso pandemija visame pasaulyje ypač skaudžiai smogė restoranų ir kavinių verslui, tačiau yra ir tokių, kuriuos karantinas išgelbėjo nuo bankroto. Vilniuje veikiantis restoranas „2buo“ per karantiną ne tik susitvarkė įmonės finansus ir atidavė skolas, bet jau ir planuoja verslo plėtrą.

Vienus verslus koronaviruso pandemija privertė sustabdyti veiklą, kitiems, atvirkščiai, tapo postūmiu ją pradėti. Per karantiną išaugus maisto pardavimams, bendrovė „Foodnet“ greitai sugalvojo pradėti elektroninę prekybą šaldytais ir atvėsintais maisto produktais. Bendrovės veikla taip sėkmingai įsibėgėjo, kad jau per pirmąjį veiklos mėnesį „Foodnet“ turėjo tokią prekybos apyvartą, kokią planavo pasiekti tik po pusmečio.

COVID-19 pandemija smarkiai suvaržė daugybės Lietuvos verslininkų veiklą ir privertė juos ieškoti naujų sprendimų. Elektroninės komercijos specialistas Aurimas Junčis sako, kad verslo iškėlimo į internetą poreikis yra objektyviai pamatuojamas ir tam nebūtina sulaukti tokios situacijos, į kurią dabar pasinėręs visas pasaulis.

Visus pirkėjus dėl koronaviruso krizės praradęs personalizuotų laikrodžių „Hubert S.“ verslas vos per porą mėnesių sugebėjo atsitiesti, kai prisijungė prie pagalbos verslui  platformos „Internete karantino nėra“. Šio verslo įkūrėja penktadaliu padidino savo e. parduotuvės  lankomumą ir per karantino laikotarpį jau pardavė 14 unikalių laikrodžių.

Individualių futbolo treniruočių treneriai, Darius Jankauskas ir Ernestas Pilypas, dar prieš paskelbiant ekstremalią situaciją Lietuvoje baigė mentorystės programą, kurios metu kartu su patyrusiu verslininku, jų mentoriumi, sustiprino savo verslą taip, kad jo nepalaužė net karantinas. Aiški strategija, išgrynintas konkurencinis pranašumas, išlaisvintas šiauliečių trenerių kūrybiškumas padėjo išlaikyti lojalius klientus net ir itin sudėtingomis sąlygomis.

Prasidėjus karantinui judesio studiją ENSO ištiko kone paralyžius, tačiau kiek vėliau, kaip ir kiti panašaus likimo verslai, įmonė nusprendė perkelti savo veiklą į internetą. Tam pasirinko netipinį formatą – vos per kelias dienas šios studijos sporto treneriai sukūrė savo TV platformą. Joje šiandien jau yra beveik 100 sveikatingumo treniruočių, o per karantiną studijos klientai internetinėje platformoje jau sportavo 1300 valandų.

Nors daugeliui Lietuvos verslų karantinas tapo dideliu iššūkiu, kiti į jį pažvelgė kaip į galimybę – tinkamą laiką pradėti savo naują verslą. Klaipėdiečių Simonos Zulonienės ir Kęstučio Igario sugalvota aukcionų internetu platformos „Kupčius“ idėja šiuo neįprastu laikotarpiu tapo dar aktualesnė, todėl nieko nelaukdami užbaigė ją vystyti ir paleido prasidėjus karantinui. Dalį aukcionuose surinktų lėšų jie skatina skirti pagalbos medikams fondui.

Dešimtokas Adrijus Jakučionis dar prieš penkerius metus nusprendė, kad nori tapti verslininku ir pradėjo atkakliai siekti savo užsibrėžto tikslo. Dabar jis sukūrė startuolį ir jau greitai rinkai pristatys perspektyvią sutelktinio finansavimo platformą. Adrijus tikisi, kad ateityje ji bus viena iš lyderiaujančių turinio monetizavimo platformų pasaulyje.

„Vystant savo pirmąjį verslą, atėjo momentas, kai susikaupė per daug klausimų, į kuriuos tapo vis sunkiau pačiai atsakyti“, – sako juvelyrikos dizainerė Deimantė Makauskaitė, prekių ženklo DEIMĖ JEWELLERY įkūrėja. Pasinėrusi į produktų kūrybą ir gamybą, ji visiškai pamiršo, kad savo kūrinius reikia rodyti pasauliui, pasiekti tikslinę auditoriją. Sužinojusi apie „Versli Lietuva“ inicijuojamą mentorystės programą ir jos sėkmės istorijas, nusprendė prisijungti. Ir nesuklydo – prekių ženklo identiteto bei matomumo pokyčiai – akivaizdūs.

Dirbdama neformalaus ugdymo mokytoja Asta Jasiulionienė pastebėjo Lietuvoje dar neatrastą verslo nišą ir nusprendė imtis savarankiškos veiklos – pradėjo kurti elektroninį užduočių / žaidimų šablonų žurnalą „Kiškio obuoliukai“. Supratus, kad norint mėgstamą veiklą paversti verslu, reikia daugiau žinių, patirties ir drąsos, ji pradėjo dalyvauti „Versli Lietuva“ sukurtoje mentorystės programoje ir konsultuotis su patyrusia verslininke. Rezultatai buvo akivaizdūs jau po pirmojo mėnesio.

Jauniems verslininkams dažnai kyla klausimų, kaip teisingai vystyti savo verslą ar kokią kryptį pasirinkti. Skirmantė Sirevičienė, tinklaraščio apie maistą ir prieskonių elektroninės parduotuvės „Raudona virtuvė“ įkūrėja, išaugus verslo populiarumui, sulaukė daug įvairių pasiūlymų ir nebežinojo, kuria kryptimi reikėtų pasukti. Atsidūrus kryžkelėje, ji nutarė pasinaudoti mentorystės programa – praėjus vos keliems programos mėnesiams, Skirmantė identifikavo stipriąsias savo verslo puses, susidėliojo veiksmų planą ir net buvo pakviesta filmuotis televizijos laidoje apie maistą. 

Noras statybų sektoriuje įžiebti naujumo, šioje srityje pritaikyti tvarios ekonomikos, pagarbos klientui, aplinkai ir darbuotojui principus Donatą Gulbiną paskatino atsisakyti ilgametės tarnybos Lietuvos kariuomenėje ir save realizuoti statybų versle. Pradėjęs nuo samdomo darbuotojo pozicijos, supratęs, ko reikia teisingam ir kokybiškam verslui, jis įkūrė savo įmonę „Blaivi statyba“.