Sėkmės istorijos

Klaipėdos „Spiečiaus“ nariai Toma ir Robertas Liutikai įkūrė įmonę „Pilna galva“ ir šiuo metu vysto prekės ženklą „Kūnas Mags & Books“. Spietiečių galvos išties pilnos idėjų – leido žurnalą, kuris išaugo į knygyną, rašo tinklaraštį, kuria tinklalaides, teikia dizaino bei komunikacijos paslaugas ir tuo nė neketina apsiriboti. Nepaisant didelio veiklų kiekio, Toma ir Robertas neabejoja: verslas – ne tik kūryba, bet ir laisvė.

Prekės ženklo „Raminta VM” įkūrėja Raminta Vaišnorienė, nors kuria prabangius rankų darbo kašmyro drabužius, teigia, jog pelnas – nėra jos prioritetinis tikslas. Raminta pirmiausia kuria savo malonumui ir siekia klientams pristatyti išskirtinius drabužius. Vis tik menininkė pripažįsta, jog vystyti verslą yra kur kas sudėtingiau nei tikėjosi, todėl pasinaudojo galimybe pasisemti patirties iš patyrusių verslininkų ir dalyvavo „Verslios Lietuvos“ organizuotoje verslo mentorystės programoje, kuri vyko Klaipėdos „Spiečiuje“.

Šiaulių bendradarbystės centro „Spiečiaus“ nariai Benas Dobrikas ir Emilis Markulis yra patyrę verslininkai: sukūrę ne vieną verslą dabar drauge vysto „Getfix“ platformą, kuri jau sulaukė investuotojų dėmesio ir pritraukė 100 000 eurų investiciją.

Vilma Vainorė savo pomėgį keliauti pavertė socialiniu verslu: subūrė trokštančių keliauti šeimų bendruomenę ir įkūrė organizaciją „Keliaujančios mamos” – virtualų turizmo ir savitarpio pagalbos centrą. Projektas, propaguodamas aktyvų gyvenimo būdą, siekia padėti mamoms rasti balansą tarp rūpinimosi vaikais ir savimi. Prieš metus „Keliaujančios mamos“ prisijungė prie socialiniams verslams skirto „Įjunk poveikį“ projekto ir gautos paramos dėka patobulino savo veiklos procesus.

Antrajame vaizdo vebinare apie lietuviškus prekės ženklus Jungtinės Karalystės rinkodaros ekspertas dr. Darrenas Colemanas kalbina Žydrūnę Vitaitę, „Eldes“ pardavimų vadovę, apie tai, kaip B2B partnerystėmis kurti pasitikėjimą ir perduoti šį jausmą galutiniam produkto vartotojui.

Pirmajame vaizdo vebinare apie lietuviškus prekės ženklus kalbama, kokia yra Lietuvos pristatymo užsienyje strategija ir kaip ji buvo kuriama. Vystant Lietuvos prekės ženklą buvo sutarta, kad pagrindinė Lietuvos pristatymo užsienyje ašis yra ekonomika. Tokia strategija yra ir praktiška, ir funkcionali.

Prasidėjus karantinui ir renginiams bei mokymams persikėlus į virtualią erdvę, verslo mokymų trenerė Liana Mogišaitė nieko nelaukusi ėmė realizuoti jau kurį laiką brandintą idėją – kurti itin trumpus, koncentruotus mokymų įrašus, kurie sugulė į „Milžinų klubas“ platformą. Šiuos 2-7 minučių trukmės efektyvumo mokymus Liana vadina „piliulėmis“, kurios skirtos vis mažiau laiko turinčiam, bet žingeidžiam ir tobulėti siekiančiam šiuolaikiniam žmogui.

Kol lietuviai savo mylimus augintinius šeria žinomų užsienio prekės ženklų gaminamu ėdalu, lietuviškas maistas šunims „Rocketo“ skinasi kelią už šalies ribų. Prieš beveik trejus metus Vilniuje įkurta įmonė „Keto maistas“ šiandien džiaugiasi sėkmingai eksportuojama produkcija į Jungtinę Karalystę – lietuviška prekė čia jau spėjo rasti savo pirkėją.

Linksmas, lengvai įsimenamas ir keliantis minkštumo asociaciją. Tokius tris kriterijus kurdamas prekės ženklo „Pušku Pušku“ pavadinimą dar prieš daugiau nei dešimtmetį išsikėlė įmonės įkūrėjas, jos vadovas Remigijus Balčiūnas.

Prieš ketverius metus nusprendusi imtis verslo „Namuos“ prekės ženklo įkūrėja Rasa Kolesnikovaitė nė nebūtų pasvajojusi, kad lietuviško dizaino namų interjero detalės didžiausio populiarumo sulauks už Lietuvos ribų. Tačiau šiandien įmonės prioritetas – eksportas, į jį orientuota 85 proc. verslo.

Alytaus „Spiečiaus“ – „Verslios Lietuvos“ bendradarbystės centro, skirto smulkaus ir vidutinio verslo atstovams – narį Tomą Kupetį sunku įsprausti į rėmus ir pristatyti pora žodžių. Verslininkas šiuo metu vysto kelis projektus ir save apibūdina elektroninės komercijos specialistu-konsultantu, nardymo instruktoriumi ir kelionių Tailande planuotoju. Negana to, užsimena, jog ir toliau ieško naujų veiklų ir projektų.

„Verslios Lietuvos“ smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams skirto bendradarbystės centro Šiaulių „Spiečius” narys Tautvydas Gibieža kelerius metus dirbo samdomu darbuotoju, tačiau greitai suprato, kad toks darbo pobūdis – ne jam. Paklausęs draugo patarimo ir pasinaudojęs parama, per dvejus mėnesius įkūrė savo pirmąjį verslą. Pandemijos metu pasikeitus rinkos poreikiams, Tautvydas išplėtė savo įmonės MB „Pramoninis dažnis“ paslaugų ratą ir šiuo metu siūlo įvairius automatizavimo sprendimus.