Ar koronavirusas gali būti laikomas force majeure?

2020-03-10
Ar koronavirusas gali būti laikomas force majeure?

Pastaruoju metu visame pasaulyje plintantis koronavirusas kelia nemažai iššūkių verslui. Siekdamos sumažinti viruso plitimą, Kinijos ir Italijos įmonės laikinai sustabdė veiklą, to rezultatas – didelės dalies sutarčių vykdymo nutraukimas. Šios šalys yra labai svarbios Lietuvos verslo partnerės, tad daugeliui verslininkų kyla klausimas – ar koronavirusas gali būti laikomas force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybe, kuriai įvykus, šalis turi teisę nutraukti sutarties vykdymą be jokių neigiamų pasekmių?

Force majeure Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse apibūdinama kaip aplinkybė, kurios šalis negalėjo kontroliuoti ir numatyti sutarties sudarymo metu. „Versli Lietuva“, kaip verslumą skatinanti organizacija, kiekvieną dieną iš verslo klientų sulaukia klausimų, ar šią nenugalimos jėgos aplinkybę galima taikyti dėl neigiamų koronaviruso padarinių verslui bei dėl paskelbtos ekstremalios situacijos Lietuvoje“, – mūsų šalies verslui dažnai kylantį klausimą įvardina Daina Kleponė, VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė.

Teisininkų teigimu, geriausias būdas nustatyti, kada įvykius galima laikyti nenugalima jėga, yra tarpusavio susitarimas – jei viena šalis teigia, kad negali įvykdyti susitarimo dėl nenugalimos jėgos, o kita šalis su tuo sutinka, įvykis bus laikomas nenugalima jėga. Tačiau ką daryti, jei visgi šalims nepavyksta susitarti?

„Teismai yra įtvirtinę, kad force majeure – netikėti įvykiai, kurių nei viena šalis negalėjo numatyti ir nėra už juos prisiėmusi atsakomybės sutartyje, pavyzdžiui, pakilusi įsipareigojimo vykdymo kaina nebus laikoma nenugalima jėga. Taip pat šalis, norinti pasinaudoti nenugalimos jėgos faktu, turi įrodyti, kad nėra jokio kito būdo įvykdyti savo įsipareigojimus ir kad ėmėsi visų reikalingų priemonių, siekiant įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Nenugalimos jėgos faktas kiekvienu atveju turi būti vertinamas individualiai“, – paaiškina Vytautas Kalmatavičius, advokatų kontoros „Triniti Lithuania“ partneris.

 Kalmatavičius prideda, kad vertinant, ar koronaviruso protrūkis ir su juo susiję valstybiniai apribojimai gali būti laikomi nenugalima jėga, reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip force majeure įtakojo sutarties neįvykdymą ir kaip force majeure tai aprašytos sutartyje. Taip pat įvertinti, ar šalis ėmėsi visų reikalingų priemonių įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

„Įprastai virusų epidemijos nėra laikomos nenugalima jėga. Kinijos vyriausybė paskelbė, kad dėl jos nustatytų apribojimų suinteresuotoms įmonėms suteiks force majeure sertifikatus, kurie padėtų Kinijos verslams ginčuose su užsienio subjektais. Tikėtina, kad dėl Kinijos vyriausybės įvykių vertinimo ir pagalbos įmonėms, Kinijos įmonės bandys siekti jų sutarčių neįvykdymą laikyti force majeure“, – komentuoja V. Kalmatavičius.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos įstatymuose įtvirtinta, jog nenugalima jėga nelaikomi atvejai, kai rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Tai reiškia, kad Lietuvos įmonės, kurių produktų ar paslaugų tiekėjai yra Kinijoje esančios įmonės, dažniausiai negalės pasinaudoti force majeure kaip susitarimo nevykdymo priežastimi – tokiu atveju įmonė turi ieškoti tiekėjų iš kitų šalių. Taip pat, jei ateityje kitose šalyse, įskaitant Italiją, bus imtasi panašių saugumo priemonių kaip Kinijoje, jos, tikriausiai, nebus laikomos force majeure, nes žinant Kinijos pavyzdį galima iš anksto numatyti, kokių priemonių gali imtis vyriausybės siekiant sustabdyti viruso plitimą ir tam galima iš anksto pasiruošti.

Lietuvoje juridiniams asmenims nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymas išduoda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Jūratė Radzevičienė, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų advokatė, sako, kad force majeure pažymos išduodamos individualiai išnagrinėjus susiklosčiusią situaciją ir jeigu tos aplinkybės atsirado bei egzistavo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

„Pavyzdžiui, jei nenugalimos jėgos aplinkybė įvyko Kinijoje, mes neturime pagrindo organizacijai išduoti šią pažymą. Tačiau, jei dėl koronaviruso bus suformuoti tam tikri Lietuvos Respublikos Vyriausybės draudimai ar apribojimai, turintys įtakos verslui, iššaukiantys įmonių nuostolius ar kitas neneigiamas pasekmes, tuomet sunkumus patyrusios organizacijos galės teikti prašymus force majeure pažymai gauti“, – paaiškina J. Radzevičienė.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad sudarant sutartis, būtina ne tik įprastai įsirašyti force majeure aplinkybę, kuri būtų taikoma pagal tam tikros šalies įstatymus, bet labai svarbu papildomai aptarti, kokių veiksmų ir konkrečių įsipareigojimų bus imtasi, įvykus nenugalimos jėgos aplinkybei. Dar vienas svarbus aspektas – operatyvus kitos šalies informavimas apie force majeure. Uždelsus ir praleidus sutartyje nustatytą terminą, laikoma, kad buvo nevykdomos sutarties sąlygos ir tuomet atsakomybę bei nuostolius turi prisiimti pati nenugalimos jėgos aplinkybę patyrusi šalis.

Detalų aprašą dėl force majeure pažymos gavimo galima rasti čia.

Kviečiame žiūrėti diskusijos „Koronaviruso iššūkiai verslui: pasitark su ekspertais“ vaizdo įrašą, kuriame patiekti praktiniai patarimai verslui. Vaizdo įrašas čia.

Toliau skaitykite

INVEGA jau priima paraiškas dėl paskolų „atostogų“ palūkanų kompensavimo
INVEGA jau priima paraiškas dėl paskolų „atostogų“ palūkanų kompensavimo
2020-04-03

Nuo šiandien sunkumų dėl COVID-19 patiriantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai gali teikti paraiškas INVEGAI dėl atidėtų paskolų ar finansinės nuomos (lizingo) mokėjimų palūkanų kompensavimo. Finansų įstaigai atidėjus paskolos ar finansinės nuomos (lizingo) mokėjimą, paskolų gavėjams bus kompensuota 100 proc. palūkanų, kurias reikėtų mokėti atidėjimo laikotarpiu.

Nuo koronaviruso kenčiančiam verslui – finansinė parama ir nauji sprendimai
Nuo koronaviruso kenčiančiam verslui – finansinė parama ir nauji sprendimai
2020-04-03

Karantino metu pasikeitusios verslo sąlygos skaudžiai palietė daugelio Lietuvos įmonių finansinius srautus, todėl valstybė ėmėsi skubių priemonių, kad padėtų joms išgyventi. Numatyta paskirstyti apie 1,3 mlrd. eurų iš suplanuoto Vyriausybės finansinių priemonių paketo Lietuvos verslui. Ekspertai teigia, kad parama ir lengvatos bus skiriamos tiek smulkiam, tiek vidutiniam, tiek ir dideliam verslui, siekiama ne tik palaikyti įmonių likvidumą, sumažinti mokestinę naštą, bet ir paskatinti perorientuoti savo veiklas.