Biurokratinė našta Lietuvoje: geriau nei Ukrainoje, blogiau nei Čekijoje ar Slovakijoje

2018-10-10
Biurokratinė našta Lietuvoje: geriau nei Ukrainoje, blogiau nei Čekijoje ar Slovakijoje

252. Tiek valandų maža Lietuvos metalo apdirbimo įmonė kiekvienais metais sugaišta valdiškiems formalumams – pildant įvairias formas, ataskaitas bei vykdydama atitikties įpareigojimus. Tai rodo „Biurokratijos indeksas“ – tyrimas, kurį Lietuvoje atliko Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Versli Lietuva“ ir Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmai. Tyrimo partnerių kitose šalyse skaičiavimais, Ukrainoje formalumams ir atitikčiai verslas užtrunka 469 valandas, Čekijoje – 233 valandas, o Slovakijoje – 222 valandas.

„Taip, Lietuva Europoje nėra prasčiausia vieta verslui“ – sako Žilvinas Šilėnas, LLRI prezidentas. „Bet jei jau sutinkame, kad „vidutiniškai gerai“ yra nepakankama, o Lietuvos ambicija yra būti konkurencingiausia ekonomika regione, tuomet Lietuvoje verslo priežiūros institucijos turėtų veikti geriau ir greičiau“.

Lietuvoje itin dažnai keičiami teisės aktai, kuriuos įmonių atsakingi asmenys privalo išmanyti, prie pasikeitimų pritaikyti įmonės veiklą, buhalterines programas, IT sistemas. O tai kainuoja ir laiko, ir pinigų mokymams, konsultantams, paslaugų tiekėjams. Neišvengiama ir dubliavimo – neretai įmonių prašoma pateikti duomenis, kuriuos viešojo administravimo subjektas turi pats ar gali gauti iš kitų viešojo administravimo subjektų.

„Jaučiame verslo nuogąstavimus, kad biurokratinė našta Lietuvoje kartais yra per didelė ir kai kur jos galėtų būti mažiau. Pavyzdžiui, vienas iš biurokratinės naštos šaltinių yra ne ataskaitų teikimas, o jų dažnis. Įnstitucijos įpareigoja įmones teikti informaciją kas mėnesį, kas ketvirtį ar kas metus, bet kyla klausimas, ar gavus ataskaitas kas mėnesį, duomenys yra tikslingai panaudojami? Kitas akivaizdus biurokratijos šaltinis – nuolatinis ataskaitų formų kaitaliojimas – reiškia naujas lydinčias instrukcijas ir papildomą laiko gaišatį“, – teigia Daina Kleponė, „Versli Lietuva“ generalinė direktorė.

D. Kleponė kelia mintį, kad galbūt ataskaitų formų kaitaliojimui vertėtų įvesti panašius apribojimus, kaip verslą reguliuojančių įstatymų pakeitimams, pvz., pakeitimai negalėtų būti daromi dažniau, negu vieną kartą per du metus.

Vienas iš biurokratinės naštos šaltinių pavyzdžių,– tai prievolė vidutiniškai 12 valandų per metus, praleisti darbo saugos ir sveikatos mokymuose. Tyrimas atskleidė, kad pvz., Slovakijoje ir Čekijoje tokios prievolės nėra, o darbo saugos lygis – panašus kaip Lietuvoje. Kitas įpareigojimas, kuriam maža Lietuvos įmonė vidutiniškai sugaišta 15 valandų per metus, tai elektroninių važtaraščių sistemos „iVAZ“ pildymas.

“Mikro ar smulkiose įmonėse administracijos darbuotojai atlieka įvairias užduotis, o apyvartinės lėšos riboja konsultantų ar paslaugų pirkimą iš išorės, todėl valstybė turi sudaryti kuo paprastesnes ir aiškesnes sąlygas vykdyti verslą. Taip skatintume verslumą” – primena Zigmantas Dargevičius, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.

Apie tyrimą. „Biurokratijos indeksas“ pradėtas skaičiuoti 2017 metais, Slovakijoje, INESS ekonominių tyrimų centro. Tyrimas vertina, kiek valandų per metus biurokratinėms prievolėms užtrunka maža keturių žmonių įmonė užsiimanti metalo gaminių gamyba.

 


Daugiau informacijos šia tema

Vytautas Adomaitis
Vytautas Adomaitis
Grupės vadovas

Toliau skaitykite

Administracinė našta verslui pernai sumažinta 103,9 mln. eurų
Administracinė našta verslui pernai sumažinta 103,9 mln. eurų
2019-03-07

Praėjusiais metais administracinė našta verslui buvo sumažinta 103,9 mln. eurų, o tai leis daliai įmonių sutaupyti daugiau nei po 6 tūkst. eurų per metus, rodo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimai. Šią sumą sudaro laiko ir finansų kaštai, kurių verslas nebepatirs dėl įsigaliojusių naujų taisyklių: pakeista kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarka, atnaujintos higienos taisyklės viešojo maitinimo įstaigoms, supaprastinta prisijungimo prie elektros tinklų tvarka.

Bendradarbystės centrai „Spiečius“ tampa sugrįžtančių emigrantų verslo namais Lietuvoje
Bendradarbystės centrai „Spiečius“ tampa sugrįžtančių emigrantų verslo namais Lietuvoje
2019-03-01

Didėjantis neaiškumas dėl „Brexit“ verčia užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius vis dažniau pagalvoti apie grįžimą į Lietuvą. Jau turinčių smulkų verslą ar dar tik verslo idėją Lietuvoje laukia bendradarbystės centrų „Spiečius“ tinklas visoje Lietuvoje. Šiose nemokamose aktyvaus verslo erdvėse kas penktas verslą vykdantis rezidentas yra sugrįžęs iš užsienio.