„Brexit“ poveikis Lietuvos eksportui

2017-08-01

2016 m. Jungtinė Karalystė 2016 m. buvo 8-a didžiausia Lietuvos eksporto rinka Lietuvos prekių eksportui ir 7-a didžiausia eksporto rinka paslaugų eksportui. Atitinkamai prekių eksportas į šią šalį iš Lietuvos 2016 m. siekė 962 mln. eurų, o paslaugų eksportas – 348 mln. eurų.

Junginės Karalystės buvimą Lietuvos didžiausių 10-ies eksporto rinkų sąraše lėmė 4,3% viso Lietuvos prekių eksporto ir 5,1% viso paslaugų eksporto į šią šalį 2016 m. Šiuo atveju, santykinai maža eksporto dalis į Jungtinę Karalystę, parodo gerą bendrą Lietuvos eksporto rinkų diversifikaciją Brexit kontekste.

Tačiau svarbu pažymėti, kad daliai Lietuvos pramonės ir paslaugų sektorių Jungtinė Karalystė yra gana svarbi rinka. Pavyzdžiui 10,8% Lietuvoje pagamintų ir eksportuotų baldų 2016 m. buvo eksportuoti į Jungtinę Karalystę, medienos ir medienos dirbinių – 8,8%, 8,3 % visų eksportuotų trąšų 2016 m. taip pat keliavo į šią rinką. Atitinkamai Lietuvoje pagamintiems baldams, Jungtinė Karalystė buvo 4-ta didžiausia eksporto rinka, o medienai ir jos dirbiniams bei lietuviškoms trąšoms – 3-ia didžiausia eksporto rinka.

2016 m. paslaugų  eksporte Jungtinei Karalystei teko 11,5% visų užsakomosios gamybos paslaugų ir 10,8% telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinių paslaugų. Taigi, Jungtinė Karalystė  atitinkamai užėmė 4-ą vietą užsakomosios gamybos paslaugų eksporto rinkų sąraše bei 3-ią vietą telekomunikacijų ir IT paslaugų eksporto rinkų sąraše.

Jungtinės Karalystės dalis bendrame Lietuvos eksporte 2016 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos Bankas.

Šiuo metu dar nėra galimybių visapusiškai įvertinti Brexit poveikį Lietuvos ir Jungtinės Karalystės užsienio prekybai, ypač paslaugų sferoje. Bet prekybai prekėmis, kaip vienas blogiausių scenarijų, svarstomas Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) muitų režimo taikymas. Šis muitų režimas šiuo metu Europos Sąjungos (ES) yra taikomas prekių importui iš Brazilijos, Rusijos, Japonijos ir kitų šalių, su kuriomis nėra sudarytos atskiros užsienio prekybos sutartys. Taigi, jeigu per ateinančius dvejus metus nebus spėta susitarti dėl atskiros prekybos sutarties tarp Jungtinės Karalystės ir ES, įsigaliotų PPO muitų tarifas, dėl ko iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę eksportuojamos prekės būtų papildomai apmokestintos. Žinoma, atitinkamai pabrangtų ir iš kitų ES šalių eksportuojamos prekės, o tai atskirose prekių grupėse stipriai padidintų pačioje Jungtinėje Karalystėje ir trečiose šalyse pagamintų prekių konkurencingumą. Pirmuoju atveju priežastys yra akivaizdžios – Jungtinėje Karalystėje pagamintoms prekėms nebus taikomi jokie muitai, tuo tarpu ES pagamintos prekės pabrangs. O  trečiose šalyse gaminamoms prekėms importo muitai jau yra taikomi ir šiuo metu, todėl ES prekių papildomas apmokestinimas pasunkins ES įmonių konkuravimą su trečiųjų šalių įmonėmis Jungtinės Karalystės rinkoje.

Preliminariu vertinimu, pritaikius PPO muitų režimą, 2016 m. prekių eksportas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę „brangtų“ apie 5-8%.

Tarp prekių grupių, kurios brangtų labiausiai, būtų žemės ūkio ir maisto produktai, kurie vidutiniškai brangtų 13-15%. Tekstilės gaminiai ir drabužiai brangtų apie 11-13%, chemijos pramonės gaminių ir plastikų prekės brangtų 5-7%, iš jų trąšų eksportas pabrangtų 6-8%.

Lietuvos eksporto brangimas pagal prekių grupes, pagal 2016 m. eksporto struktūrą į Jungtinę Karalystę.

Šaltinis: Eurostat, Pasaulio prekybos organizacija, VšĮ „Versli Lietuva“ skaičiavimai.

Bendruoju atveju prekių eksporto brangimas 5-8% dėl muitų taikymo nėra jau toks ir didelis, bet svarbu pažymėti, kad atskiros prekių grupės gali „brangti“ net ir 40-50%. Mūsų vertinimu su didžiausiu iššūkiu, išlaikant arba plečiant eksporto rinkas Jungtinėje Karalystėje po Brexit‘o, susidurs Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų bei drabužių ir tekstilės sektorių įmonės. Pavyzdžiui Mozzarella rūšies sūriui būtų pritaikytas 1,85 eurų/kg muito mokestis, dėl kurio 2016 m. šios rūšies sūrio vidutinė eksporto kaina į Jungtinę Karalystę būtų padidėjusi apie 38% – nuo maždaug 4,90 eurų/kg iki 6,70 eurų/kg. Pasiūtiems drabužiams papildomas muitas siektų 11,9%, namų tekstilė brangtų apie 11,6%. Tuo tarpu baldų bei medienos ir medienos gaminių eksportas į Jungtinę Karalystę, pagal 2016 m. duomenis, vidutiniškai brangtų gerokai mažiau – tik apie 1-3%.

Todėl Lietuvos eksportuotojai jau dabar turėtų pradėti domėtis kiek gali brangti jų produktai Jungtinės Karalystės rinkoje ir pradėti ruoštis savo veiklos strategijas, jeigu realizuotųsi pesimistinis PPO muitų režimo scenarijus.


Daugiau informacijos šia tema

Vadimas Ivanovas
Vadimas Ivanovas
Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas

Toliau skaitykite

Ar Lietuvos darbo rinka tikrai įkaitusi? Alternatyvus požiūris
Ar Lietuvos darbo rinka tikrai įkaitusi? Alternatyvus požiūris
2018-11-23

Pastarąsias kelias savaites viešosiose diskusijose Lietuvoje – žiniasklaidoje bei teminėse konferencijose – daug diskutuota apie galimai artėjančią ekonomikos krizę ar bent jau ekonomikos nuosmukį. Šių diskusijų kontekste ypač akcentuota „įkaitusi“ ar net „perkaitusi“ darbo rinka, kaip vienas iš indikatorių, parodančių, kad ateinantys metai nebus tokie geri, kaip šie ar praėję.

Kur tarp popierių užkasti mažiausių Lietuvos įmonių 20 mln. eurų?
Kur tarp popierių užkasti mažiausių Lietuvos įmonių 20 mln. eurų?
2018-10-24

Spalio pradžioje paskelbtas Biurokratijos indeksas 2018 leido pirmą kartą eurais įvertinti keturis žmones įdarbinančios Lietuvos įmonės, užsiimančios metalinių kiemo vartų gamyba, per metus patiriamą reguliavimo naštą. Tokia įmonė vidutiniškai 252 valandas praleido pildydama įvairias formas, ataskaitas ir tvarkydama formalius bei atitikties galiojančioms taisyklėms įpareigojimus.