Eksportui į Suomiją gali kliudyti tik per didelis konkurentų skaičius

2018-02-07
Eksportui į Suomiją gali kliudyti tik per didelis konkurentų skaičius

Nors Suomija užima aukštą 16 vietą Lietuvos užsienio prekybos partnerių sąraše, „Versli Lietuva“ ekspertų teigimu, prekybiniai santykiai tarp abiejų šalių galėtų būti intensyvesni, o progų parduoti prekių neišnaudoja maisto, įvairios technikos, cheminių produktų ir metalų gamintojai.

„Lietuva, kaip ir kitos panašaus ekonominio pajėgumo Europos šalys, tampa vis svarbesnė prekybos partnerė Suomijai. Naujų produktų ir paslaugų paklausa auga, rinka atvira, todėl galimybių šioje turtingoje šalyje gali rasti ir mažas, ir didelis eksportuotojas. Be to, Suomijoje dominuoja aukšta verslo kultūra, būdinga ir kitos Šiaurės šalims, o tai lankstiems ir į kokybe besiorientuojantiems lietuviškiems verslams yra paranku“, – sakė Aivaras Knieža, „Versli Lietuva“ Eksporto departamento direktorius.

A. Knieža pažymėjo, kad Suomija yra viena atviriausių ekonomikų pasaulyje, taigi vienintelė kliūtis norint plėsti verslą į Suomiją yra didelė konkurencija ir kokybiškų pasiūlymų gausa. Be to, suomių klientai ir vartotojai kelia aukštus reikalavimus produktų saugumui, tvarumui, orumą atitinkančioms darbo sąlygoms, todėl gamintojai ir paslaugų tiekėjai turi atitikti griežtus kokybės ir etikos standartus.

„Versli Lietuva“ analitikų vertinimu, po nuosmukio 2011-2015 m. Suomijos ekonomika pamažu atsigauna, ją skatina augantis eksportas, investicijos ir vidaus vartojimas. Nepaisant suomių ekonominių sunkumų, Lietuvos eksportas į Suomiją pastaruosius ketverius metus vidutiniškai augo po 9 proc. Per 2017 m. vienuolika mėnesių eksportas ūgtelėjo dar 13 proc., vien paslaugų eksportas per 2017 m. pirmus tris ketvirčius padidėjo 18 proc.

Iš viso 2016 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto į Suomiją vertė siekė 322 mln. eurų, o per praėjusių metų vienuolika mėnesių – 311 mln. eurų. Suomija yra antra pagal dydį užsienio rinka geležies ir plieno pramonei ir ketvirta pagal svarbą – tabako gamintojams. Per 2017 m. pirmus vienuolika mėnesių į Suomiją daugiausia eksportuota geležies ir plieno gaminių (16 proc. viso eksporto į Suomiją), plastiko gaminių (15 proc.), tabako (11 proc.), baldų (8 proc.) ir elektrinių įrenginių (6 proc.).

Suomijos ekonomikos apžvalga ir verslo kultūros ypatybės lietuvių verslininkams buvo pristatyti „Versli Lietuva“ organizuotuose eksporto klubo renginiuose „Eksporto klubas: Suomija“ vasario 6 d. Vilniuje ir vasario 7 d. Šiauliuose. 2018 m. „Versli Lietuva“ iš viso planuoja organizuoti 18 tokių renginių, kuriuose būtų dalijamasi įžvalgomis ir patirtimis apie prioritetines Lietuvai užsienio rinkas.

Toliau skaitykite

Reikšmingą postūmį prekybai su Kinija suteiks bendradarbiavimas su banku
Reikšmingą postūmį prekybai su Kinija suteiks bendradarbiavimas su banku
2018-07-09

„Versli Lietuva“ ir Kinijos bankas „Bank of China Limited“ pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, suteikiantį galimybę Kinijos ir Lietuvos verslo bendruomenėmis efektyviau bendradarbiauti prekybos, investicijų, paslaugų ir pramonės srityje. Bendradarbiavimo susitarimas pasirašytas liepos 7 d. per Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių vyriausybių vadovų susitikimą Sofijoje.

Vykstu verslo vizito į Norvegiją, ką svarbu žinoti?
Vykstu verslo vizito į Norvegiją, ką svarbu žinoti?
2018-06-30

Kasmet Lietuvos eksporto vertė į Norvegiją auga. Didžiąją eksporto dalį sudaro mediena, baldai ir medienos dirbiniai, metalai bei žemės ūkio, maisto produktai. Taip pat pastaraisiais metais pastebimas aktyvesnis norvegų susidomėjimas Lietuvos įmonių gaminama produkcija dėl aukštos kokybės. Tad siekiant užmegzti stipresnius santykius su norvegais, svarbu žinoti esminius bendravimo ir bendradarbiavimo niuansus.