Europos Komisija paskelbė Komunikatą dėl pasirengimo Jungtinės Karalystės išstojimui iš ES

2018-07-20
Europos Komisija paskelbė Komunikatą dėl pasirengimo Jungtinės Karalystės išstojimui iš ES

Europos Komisija priėmė komunikatą, kuriame aprašoma, kaip šiuo metu rengiamasi visiems Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos padariniams.

2019 m. kovo 30 d. Jungtinė Karalystės išstos iš ES ir taps trečiąja šalimi. Tai turės poveikį piliečiams, įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Europos Sąjungoje. Šis poveikis bus įvairus: pradedant naujais patikrinimais prie ES išorės sienos su Jungtine Karalyste ir baigiant Jungtinės Karalystės išduotų licencijų, sertifikatų ir leidimų galiojimu, taip pat nevienodomis duomenų perdavimo taisyklėmis.

Atsižvelgiant į praėjusį mėnesį posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos (50 straipsnis) prašymą suintensyvinti parengiamąjį darbą visais lygmenimis ir rengiantis visiems galimiems rezultatams, šiandienos komunikate valstybės narės ir privačiojo sektoriaus subjektai raginami stiprinti pasirengimą.

Nors ES deda milžiniškas pastangas, kad būtų pasiektas susitarimas, kuriuo būtų užtikrintas tvarkingas išstojimas, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES neabejotinai sukels trikdžių – pavyzdžiui, verslo tiekimo grandinėje, – neatsižvelgiant į tai, ar susitarimas bus pasiektas, ar ne. Kadangi dar nėra aišku, ar tą dieną susitarimas dėl išstojimo jau bus ratifikuotas arba kokia bus jo reikšmė, toliau atliekamas parengiamasis darbas siekiant užtikrinti, kad ES institucijos, valstybės narės ir privačiojo sektoriaus subjektai būtų pasirengę Jungtinės Karalystės išstojimui. Net jei susitarimas bus pasiektas, bet kokiu atveju išstojusi iš ES Jungtinė Karalystė praras valstybės narės statusą, todėl nebeturės tų pačių teisių kaip ir valstybės narės. Taigi pasirengti tam, kad Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi, yra ypač svarbu net jei ES ir Jungtinės Karalystės susitarimas bus sudarytas.

Tai reiškia, kad pasirengti Jungtinės Karalystės išstojimui iš ES yra ne tik ES institucijų atsakomybė. Tai bendras ES, nacionalinio ir regioninio lygmens subjektų, taip pat visų pirma ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų privačiojo sektoriaus subjektų darbas – dabar kiekvienas turi intensyviau rengtis visiems scenarijams ir prisiimti atsakomybę už konkrečią savo situaciją.

Pagrindiniai faktai

2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė pranešė Europos Vadovų Tarybai apie ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos. Visa Sąjungos pirminė ir antrinė teisė Jungtinei Karalystei nebebus taikoma nuo 2019 m. kovo 30 d. 00.00 val. (Vidurio Europos laiku) (išstojimo dienos), jeigu ratifikuotame susitarime dėl išstojimo nebus nustatyta kita data arba Europos Vadovų Taryba, vadovaudamasi Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio 3 dalimi, susitarusi su Jungtine Karalyste, vieningai nenuspręs, kad Sutartys nebetaikomos nuo vėlesnės dienos. Tada Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi.

Todėl suinteresuotieji subjektai, taip pat nacionalinės ir ES institucijos turi pasirengti dviem galimiems pagrindiniams scenarijams:

  • Jei susitarimas dėl išstojimo bus ratifikuotas dar prieš 2019 m. kovo 30 d., Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje ES teisė nebebus taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d., t. y. pasibaigus 21 mėnesio pereinamajam laikotarpiui.
  • Jei susitarimas dėl išstojimo nebus ratifikuotas prieš 2019 m. kovo 30 d., pereinamojo laikotarpio nebus ir Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje ES teisė nebebus taikoma nuo 2019 m. kovo 30 d. Šis scenarijus vadinamas „baigties be sutarties“ arba „skardžio“ scenarijumi.

Per pastaruosius metus Komisija peržiūrėjo visą Sąjungos acquis (ES teisyną) ir išnagrinėjo, ar dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES reikia padaryti kokių nors pakeitimų. Tuo tikslu Komisija priėmė (ir prireikus priims) konkrečius tikslinius pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais užtikrinama, kad Jungtinei Karalystei išstojus iš ES jos taisyklės ir toliau sklandžiai veiktų 27 valstybių narių Sąjungoje. Komisija taip pat paskelbė daugiau kaip 60 konkretiems sektoriams skirtų pranešimų dėl pasirengimo, kuriuose visuomenė informuojama apie Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES padarinius, jei susitarimas dėl išstojimo nebus pasiektas. Galiausiai, iki 2019 m. kovo 30 d. dvi Londone įsikūrusios agentūros – Europos vaistų agentūra ir Europos bankininkystės institucija, taip pat kitos Jungtinėje Karalystėje esančios įstaigos, kaip GALILEO saugumo stebėjimo centras, išsikels iš šalies, o įvairios Jungtinės Karalystės valdžios institucijų vykdomos funkcijos bus pavestos kitiems ne Jungtinės Karalystės subjektams.

Komisijos pasirengimo darbą koordinuoja Komisijos generalinis sekretoriatas.

Daugiau informacijos

– Komunikato tekstas

– Dar nepriimtų teisėkūros iniciatyvų dėl pasirengimo sąrašas

– Europos Komisijos pasirengimo „Brexit’ui“ interneto svetainė (įskaitant pranešimus dėl pasirengimo „Brexit’ui“)

– 2018 m. birželio 29 d. Europos Vadovų Tarybos (50 straipsnis) išvados

– Europos Vadovų Tarybos (50 straipsnis) gairės dėl pagrindinių būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių principų (2018 m. kovo 23 d.)

Toliau skaitykite

Vienas kelių eksportui – dalyvavimas tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose
Vienas kelių eksportui – dalyvavimas tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose
2020-06-02

Ieškodamos naujų verslo partnerių ar eksporto krypčių, Lietuvos įmonės dalyvauja tarptautinėse parodose, vyksta į vizitus, tačiau vis dar reta įmonė išnaudoja tarptautinius viešuosius pirkimus. Europoje kiekvienais metais tarptautinių viešųjų pirkimų biudžetas siekia daugiau kaip 2,5 mlrd. eurų, tačiau Lietuvos įmonės juose dalyvauja vangiai. „Versli Lietuva“ antrus metus kviečia Lietuvos verslą dalyvauti specialioje programoje, išmokti profesionaliai dalyvauti tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose ir išplėsti savo eksporto galimybes.

Iniciatyva „Verslas prieš COVID-19“: tiekėjų ir gamintojų sąraše jau daugiau nei 200 įmonių
Iniciatyva „Verslas prieš COVID-19“: tiekėjų ir gamintojų sąraše jau daugiau nei 200 įmonių
2020-05-18

Pandemijos akivaizdoje visų valstybių verslai bei įstaigos pradėjo ieškoti sprendimų, kaip prisidėti prie greitesnio COVID-19 suvaldymo. Neišimtis ir Lietuva – eksportą ir verslumą Lietuvoje skatinanti agentūra „Versli Lietuva“ operatyviai mobilizavosi ir ėmėsi iniciatyvos „Verslas prieš COVID-19“, kuri skirta koordinuoti Lietuvos įmonių galimybes tiekti ir gaminti asmens apsaugos priemones (AAP). Įstaigos sudarytame įmonių, gaminančių ar teikiančių AAP, sąraše yra daugiau nei 200 Lietuvos įmonių, iš kurių net 30 proc. yra gamintojos, galinčios tiekti savo pagamintas AAP.