Inovacijų poreikis gynybos sektoriuje suartina verslą ir mokslą

2018-11-13
Inovacijų poreikis gynybos sektoriuje suartina verslą ir mokslą

Lietuvos mokslininkai karo pramonės išradimais ne tik gerina kareivių darbo sąlygas, bet ir siūlo unikalius sprendimus, kaip atpiginti kareivių paruošimą ir taip ženkliai sumažinti išlaidas krašto apsaugai. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklo „OPEN R&D Lietuva“ mokslininkų išrastos karinės pramonės inovacijos gerina krašto apsaugos kokybę ir suartina mokslo ir verslo bendradarbiavimą plėtojant šalies gynybos sektorių, o lapkričio 15-16 d. Vilniuje organizuojamas pirmasis karinių  technologijų renginys „Baltic Miltech Summit“ suteiks galimybę visuomenei iš arčiau pažinti gana uždaro sektoriaus pasiekimus ir ateities perspektyvas.

Diskutuoti apie ateities kariuomenės poreikius ir vystyti bendrų produktų idėjas kviečiami NATO kariuomenių oficialūs atstovai, tarptautinės gynybos sektoriaus įmonės, investiciniai fondai, moksliniai tyrimų centrai ir technologijų startuoliai. Renginį organizuoja verslumo ir plėtros agentūra „Versli Lietuva“, LR Krašto apsaugos ministerija, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), rizikos kapitalo fondas „Glade“, JAV Virdžinijos valstijos eksporto skatinimo agentūra.

Pagerins kareivių darbo sąlygas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) inovacijų vadybininkas Karolis Stašys atkreipia dėmesį į  mokslininkų sukurtas inovacijas, kurios skirtos pagerinti kareivių darbo sąlygas. Viena iš jų – terahercinė akis, specifinėmis elektromagnetinėmis bangomis veikianti technologija, kuri gali matyti sprogmenis per plastiką ir rūbus.  Ne mažiau svarbi inovacija – mikrobangų atakos aptikimo įrenginys.

„Mūsų sistema leistų identifikuoti mikrobangų atakos šaltinį. Atliekame tyrimus, kaip mikrobangomis numušti dronus. Ateities karuose šie įrenginiai bus aktyviai naudojami, o paprasta konvekcine įranga – bombomis, raketomis – juos sunku numušti. Šios srities tyrimai yra būtini saugumui užtikrinti ateityje“, – pabrėžia K. Stašys.

Tačiau tai – ne vieninteliai FTMC išradimai. Tai ir šarvinės liemenės, šildanti tekstilė. „Mūsų kuriamos šarvinės liemenės apsaugo nuo kulkų, skeveldrų, peilio ar smaigo dūrio. Šildanti tekstilė kariams praverčia dykumoje, kur labai šaltos naktys. Kariai neturi galimybės rengtis ar kuprinėje nešiotis paltų ar pūkinių striukių, todėl ši technologija – nepakeičiama. Netgi jeigu medžiaga yra pažeista, ji, kitaip nei įprasta konvencinė tekstilė, vis tiek veikia ir toliau šildo karį,“ – pasakoja pašnekovas.

Medicininė simuliacija kariuomenėms

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir LSMU ligoninės Kauno klinikos turi sukūrę sprendimą kelti kareivių kompetencijas teikiant medicininę pagalbą.

„Mūsų sukurta technologija leidžia mokytis medicininės pagalbos teikimo įgūdžių simuliuotoje aplinkoje. Ši sistema moko atlikti veiksmus automatiškai, kad bet kokiomis sąlygomis žmogus pirmiausiai atliktų būtiniausius pagalbos veiksmus prieš ištinkant streso būsenai“, – paaiškina LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros  lektorius Paulius Dobožinskas.

Jis paaiškina, kad medicininė simuliacija jau seniai yra taikoma medicinos studijose. Karo pramonėje šis sprendimas atpigintų kareivių paruošimą teikti medicininę pagalbą: „Standartizuotas gyvybės gelbstinčių procedūrų mokymas yra plačiai taikomas kariuomenėse, bet labai brangiai kainuoja. Simuliacijos metodas siūlo tokį patį kursą, tik pigesnį, kuriam nereikia brangiai kainuojančio kvalifikuoto instruktoriaus paslaugų.“

Mokslininkas pabrėžia, kad gebėjimas suteikti medicininę pagalbą padėtų ženkliai sumažinti sužeistų karių mirčių skaičių: „Kariuomenės ar jų daliniai, kurie buvo apmokyti teikti medicininę pagalbą, turi žymai geresnius išgyvenamumo rodiklius. 90 proc. sužeistų karių miršta nesulaukę medikų pagalbos. Tai reiškia, kad tik šalia esantis karys gali padėti sužeistajam išgyventi.“

Atpigins karinius mokymus

Kauno technologijos universiteto (KTU) Gynybos technologijų instituto direktorius, prof. habil. dr. Algimantas Fedaravičius pristato  KTU mokslininkų pasiūlytus sprendimus atpiginti karinius mokymus, kurie jau yra naudojami karinėje pramonėje.

Vienas jų – lazerinis šaulių treniruoklis, imituojantis šalies gynybos institucijų šaulių ruošimo centruose atliekamus pavienius šūvius ir šūvių serijas. Kitas – raketinis taikinys „RT-400“ STINGER sistemai. Taip pat pristatyta treniruočių įranga raketiniam kompleksui „RBS-70“, 120 mm ir 60 mm MOTAR treniruočių įranga.

„Pasiūlyti sprendimai leidžia atpiginti kareivių paruošimą tam tikroms užduotims, kurioms atlikti jie yra ruošiami ne vienerius metus. Pavyzdžiui, lazerinis šaulių treniruoklis gali pakeisti brangiai kainuojančias šaudymo pratybas. Vien paskaičiavus, kiek šovinių leidžia sutaupyti šis lazerinis įrenginys, gaunasi įspūdingos sumos. Vidutiniškai vienas šovinys kainuoja nuo 0,6 iki 1 Eur. Tarkime, kad kasmet vienas kareivis pratyboms išnaudoja tūkstantį šovinių, o kareivių turime per 19 tūkst. Pakeitus šovinius į lazerinius treniruoklius kasmet būtų galima sutaupyti nuo 11 iki 19 tūkst. eurų“, – skaičiuoja mokslininkas.

Jis priduria, kad šūviai atliekami „STINGER“ sistema į KTU mokslininkų pagamintus raketinius taikinius „RT-400“ ženkliai atpigina ir vienas brangiausių oro gynybos pajėgų pratybas: „Dažnai oro gynybos pajėgų pratyboms yra naudojamas senas lėktuvas, kaip taikinys. Pigiausias tokio taikinio variantas kainuoja nuo 200 tūkst. eurų, o KTU mokslininkų sukurti raketiniai taikiniai kainuoja 10 kartų mažiau. Oro gynybos pratybos be galo brangiai kainuoja, bet inovatyviomis alternatyvomis jau galima formuoti reikalingus įgūdžius kur kas pigiau.“

„Open R&D Lietuva“ skatina inovacijas

Anot A. Fedaravičiaus, Lietuvoje karo pramonės inovacijas vystyti sudėtinga, nes tam dar dažnai trūksta finansavimo.

Kęstutis Šetkus, MITA  direktorius, pabrėžia, kad inovacijų projektus skatina OPEN R&D Lietuva“ tinklas, skirtas sutelkti moderniausiomis technologijomis dirbančius aukščiausios kvalifikacijos mokslo specialistus ir Lietuvos bei užsienio verslininkus bendram darbui.

„Mokslo laimėjimai yra būtini sėkmingam verslui, tačiau, deja, ne visada inovatyvus ir pažangus produktas randa savo investuotoją. Atviras Lietuvos mokslo ir inovacijų tinklas būtent ir yra ta vieta, kuri leidžia susitikti mokslui ir verslui ir kartu nuveikti mūsų šalies ir viso pasaulio labui“, – sako K.  Šetkus.

Atviras Lietuvos mokslo ir inovacijų „OPEN R&D Lietuva“ tinklas, įkurtas 2014 m. ir kuruojamas MITA,  vienija mūsų šalies universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus. Tinklo nariai teikia daugiau nei 2500 mokslo ir eksperimentinės plėtros paslaugų. Priklausantys šiam tinklui sulaukia daugiau nei 100 verslo užklausų per metus. Vienas iš „Open R&D Lietuva“ tinklo tikslų yra pritraukti užsakovus iš užsienio, kad šie naudotųsi lietuvių mokslininkų paslaugomis bei užsakinėtų įvairaus pobūdžio tyrimus.

„Bendradarbiavimas su užsienio įmonėmis, universitetais bei investuotojais plėtojasi itin sklandžiai, o tai leidžia daryti prielaidas, kad ateityje šis tinklas atneš itin reikšmingų Lietuvai rezultatų. Vyksta aktyvus bendradarbiavimas ne tik su Europos verslo įmonėmis, kuriame ryšius ir su, pavyzdžiui, Japonijos universitetais. Užmegzti ryšiai su Kinija atvėrė galimybes pademonstruoti Lietuvos potencialą ir šioje rinkoje, o pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su „JAV International Association of Innovation Professionals“ leido dar labiau plėsti potencialių verslo partnerių tinklą“, – priduria K. Šetkus.

Toliau skaitykite

Klaipėdoje įsikurs pirmasis Baltijos šalyse karinių inovacijų centras
Klaipėdoje įsikurs pirmasis Baltijos šalyse karinių inovacijų centras
2018-12-11

Klaipėdoje duris atvers pirmasis Baltijos šalyse Karinių jūrinių inovatyvių technologijų centras (KITC). Praėjusį lapkritį pasirašyta tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartis, davusi impulsą Lietuvos kariuomenės, mokslo ir verslo bendradarbiavimo pradžiai karinių inovacijų srityje.

Vykstu verslo vizito į Suomiją, ką svarbu žinoti?
Vykstu verslo vizito į Suomiją, ką svarbu žinoti?
2018-12-11

Suomija yra svarbi Lietuvos prekybos partnerė, kuriai Lietuvos gamintojai kasmet parduoda vis daugiau prekių. Tai yra viena svarbiausių eksporto rinkų Lietuvos metalo gaminių, plastiko, tabako gaminių gamintojams. Daugelis Lietuvos įmonių Suomijos rinką vertina patraukliai, tačiau norint sėkmingai įsitvirtinti svarbu žinoti ir tam tikrus bendravimo su Suomijos verslininkus niuansus, kuriuos pristato Lietuvos komercijos atašė Suomijoje Aleksandras Laurinavičius.