Kaip savivaldybėms sekasi perduoti viešąsias paslaugas socialiniam verslui

2019-10-11
Kaip savivaldybėms sekasi perduoti viešąsias paslaugas socialiniam verslui

Siekdama skatinti viešųjų paslaugų perdavimą nevyriausybinėms organizacijoms, kuris turi įtakos bendram šalies verslumui, socialinės ekonomikos augimui bei socialinio verslo kūrimuisi, „Versli Lietuva“ parengė „Viešųjų paslaugų perdavimo gidą“. Jame pateiktas rekomendacijas taikančios savivaldybės jau pastebi pirmuosius pokyčius – pagerėjo paslaugų kokybė, išsiplėtė socialinių paslaugų spektras, o perduodamų paslaugų skaičius auga. 

2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programoje yra iškeltas tikslas perduoti 15 proc. viešųjų paslaugų nevyriausybinėms organizacijoms, socialiniam verslui ar kitiems nevalstybinio sektoriaus subjektams. Šių paslaugų perdavimu siekiama dvejopo rezultato: didesnio teigiamo viešųjų paslaugų poveikio ir sumažėjusių jų teikimo kaštų.

„Viešųjų paslaugų perdavime pamatėme naudą bendram šalies verslumui, taip pat galimybę skatinti socialinės ekonomikos augimą, sustiprinti socialinius verslus, kurie perėmę šias paslaugas galėtų efektyviausiai spręsti regionuose vyraujančias opias problemas. Visų pirma, įvertinome socialinės ekonomikos potencialą ir priežastis, kodėl šių paslaugų perdavimas vyksta lėtai“, – sako Vytautas Adomaitis, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslo aplinkos gerinimo grupės vadovas.

„Versli Lietuva“ nustatė, kad 2018 m. viešajam sektoriui visa apimtimi perdavus socialinių paslaugų teikimą nevyriausybinėms organizacijoms ir verslui, metinis socialinės ekonomikos dydis būtų siekęs 234,83 mln. Eur. Jungtinės Karalystės patirtis rodo, kad perdavus paslaugas nevyriausybiniam sektoriui, sutaupoma nuo 10 % iki 30 % paslaugoms teikti skiriamų lėšų, lyginant su tuo, kiek pačioms savivaldybėms kainuoja teikti tas pačias paslaugas.

„Mes manome, kad 2030 m. galėtų būti perduota bent 50 % visų viešųjų socialinių paslaugų. Skaičiuojant nuo 2018 m. potencialaus socialinės ekonomikos dydžio, t. y. 234 mln. Eur, 50 % sudarytų 117 mln. Eur. Darant prielaidą, kad savivaldybės perduodamos paslaugas antraisiais metais galėtų sutaupyti apie 10 % socialinių paslaugų biudžeto, o ilgainiui ir visus 30 %, tai savivaldybių sutaupymai sudarytų 11,7–35,1 mln. Eur per metus. Taigi, matydami, jog paslaugų perdavimas yra labai reikšmingas socialinei ekonomikai, tačiau jis vyksta lėtai, inicijavome įrankio, galinčio palengvinti ir pagreitinti šį procesą, sukūrimą“, – teigia V. Adomaitis.

Bendradarbiaujant su specialistais, analizuojant kitų šalių gerąją patirtį šių metų balandį „Versli Lietuva“ išleido specialų Lietuvos savivaldybėms skirtą leidinį „Viešųjų paslaugų perdavimo gidą“. Siekiant, kad jame pateiktos rekomendacijos, gairės ir metodai būtų geriau įsisavinti ir taikomi praktikoje, Kauno miesto ir Kaišiadorių rajono savivaldybėse vyko pilotiniai projektai. Savivaldybėms buvo teikiami mokymai, pagalba organizuojant viešuosius pirkimus, teisininkų konsultacijos.

Anksčiau Kauno miesto savivaldybė kaip ir kitos šalies savivaldybės socialines paslaugas pavesdavo biudžetinėms įstaigoms arba organizuodavo projektines veiklas. Taikant tokią praktiką, nebuvo užtikrinamas paslaugų tęstinumas, buvo neaišku, ar finansuojamas paslaugas gauna būtent tie, kuriems jos iš tiesų reikalingos, sudėtinga įvertinti socialinių paslaugų poveikį bei kokybę.

„Kauno miesto savivaldybė perduoti paslaugas pradėjo 2017 m., tuomet jos buvo nupirktos iš 8 nevyriausybinių organizacijų. 2019 m., pradėjus taikyti „Verslios Lietuvos“ parengto „Viešųjų paslaugų perdavimo gido“ rekomendacijas, planuojama, kad paslaugos bus įsigytos jau iš 21 nevyriausybinės organizacijos. Taip pat išsiplėtė ir Kauno miesto gyventojams teikiamų socialinių paslaugų spektras. 2017 m. daugiausiai jų buvo perkama vaikams ir jaunuoliams, o 2019 m. jos jau perkamos beveik visoms asmenų grupėms – prisidėjo senyvo amžiaus, neįgalūs, socialinės rizikos veiksnius patiriantys asmenys, asmenys ar šeimos susiduriančios su sunkumais“, – viešųjų paslaugų perdavimo naudą pristato Jolanta Baltaduonytė, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Anot jos, dabar Kauno miesto gyventojams paslaugų teikimo nebereikia laukti arba laukti reikia minimaliai, nevyriausybinės organizacijos perimtas paslaugas teikia lanksčiau, labiau atliepia vartotojų poreikius. Be to, tarp paslaugų teikėjų yra skatinama konkurencija, kuri daro įtaką paslaugų kokybei. Pastebimas ir viešųjų paslaugų perdavimo ekonominis naudingumas – jos teikiamos pagal poreikį, apmokant už valandų kiekį, trukmę bei gavėjų skaičių.

Vienas iš socialinių verslų pavyzdžių, perėmusių paslaugų teikimą iš viešojo sektoriaus, yra „Socialinis taksi“. Tai – socialinė inovacija, leidžianti žmonėms su negalia tapti mobilesniais ir savarankiškesniais, planuojant savo kasdienines veiklas.

„Mes teikiame pavėžėjimo ir palydos paslaugas žmonėms su negalia, kad jie turėtų galimybę gyventi pilnavertį socialinį ir kultūrinį gyvenimą: nuvykti ne tik pas daktarą su savivaldybės autobusiuku ir tik jų darbo metu, tačiau nevaržomai keliauti po Lietuvą, lankyti įvairius užsiėmimus. Esame sukūrę bendruomenę, palaikome glaudų ryšį su savo klientais, šioje srityje sparčiai tobulėjame, domimės naujovėmis, investuojame į inventorių, todėl savivaldybės, perdavusios paslaugas mums, gali savo miesto ar rajono gyventojams suteikti kokybiškas šios srities specialistų paslaugas, kurios atliepia visus jų poreikius“, – kalba Solveiga Ratkevičiūtė, „Socialinis taksi“ vadovė.

„Verslios Lietuvos“ vertinimu, šiuo metu tik labai mažoje dalyje Lietuvos savivaldybių vykdomi socialiniai verslai, kuriais siekiama teigiamo socialinio poveikio, tačiau potencialas yra labai didelis. Viešųjų paslaugų perdavimas nevyriausybiniam ir privačiam sektoriui neabejotinai paskatins verslumą regionuose bei sukurs socialinio verslo teikiamų paslaugų paklausą.

Socialinis verslas – tai verslo modelis, pagal kurį pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, taikomos socialinės inovacijos, o didžioji dalis iš ekonominės veiklos gauto pelno skiriama visuomenės socialinėms problemoms spręsti. Socialinis verslas remiasi viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis.

Toliau skaitykite

Ekonomikos ir inovacijų ministerija socialiniams verslams skirs beveik 3 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija socialiniams verslams skirs beveik 3 mln. eurų
2019-06-20

Startavo nauja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojama Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų priemonė, skirta socialiniams verslams. Pagal ją ketinama paskirstyti beveik 2,9 mln. eurų ES fondų investicijų, skirtų socialinio verslo pradžiai ir plėtrai.

Spartesniam Lietuvos ekonomikos augimui – socialinio verslo receptas iš EBPO
Spartesniam Lietuvos ekonomikos augimui – socialinio verslo receptas iš EBPO
2019-05-09

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų pirmą kartą Lietuvoje atlikta socialinės ekonomikos analizė parodė, kad prie spartesnio Lietuvos ekonomikos augimo galėtų prisidėti socialinio verslo ekosistemos plėtra. Tai turėtų pagerinti skurdo, žemo darbo produktyvumo ir įsitraukimo į darbo rinką rodiklius.