Kelias link ekonomikos atsigavimo: kaip jį įveikia skirtingos šalys?

2020-12-18
Kelias link ekonomikos atsigavimo: kaip jį įveikia skirtingos šalys?

Pasaulio Ekonomikos Forumas (PEF) gruodžio 16 d.  paskelbė netradicinę šalių konkurencingumo ataskaitą. Šiais metais, vietoje įprastinio šalių konkurencingumo palyginimo, PEF pateikia 11 veiksnių, kurie atspindi šalių pasirengimą  įveikti ateities ekonominės transformacijos iššūkius po pandemijos. Pastarojo dešimtmečio žemų palūkanų normų aplinkoje tapo sunkiau įžvelgti tolydžio blogėjusias fundamentalias konkurencingumo tendencijas. Greitas ekonomikos atsigavimas po pirmosios pandemijos bangos kai kuriose šalyse sudaro apgaulingą ekonominio atsparumo iliuziją. „Tikrovėje, atsigavimas bus ilgas, asimetriškas ir asinchroniškas“, – rašoma ataskaitoje. Todėl dabar pats metas išskirti tuos  veiksnius, kurie atspindi šalių pasirengimą ateities ekonominei transformacijai.

Tam, kad pasiektų ekonominę transformaciją, šalys į savo ekonominę sistemą turi integruoti socialinius, gamtosauginius ir institucinius tikslus. Šie tikslai ir rekomendacijos suskirstytos į keturias grupes. Pirmoji grupė apima institucijų ir infrastruktūros kokybę bei mokesčių sistemą. Antroji – kompetencijas ir socialinę apsaugą. Trečioji vertina ilgalaikes investicijas ir konkurencijos užtikrinimą. Ketvirtoji – inovacijos ir įtrauki visuomenė. Dėl nepakankamo duomenų prieinamumo, šių faktorių rėmuose lyginamos tik 37 šalys. Tarp jų yra ir Estija. Lietuvos šiame palyginime nėra.

Institucijų pasirengimas ateičiai

Ateities institucijų kokybę nusako ne tik jų skaidrumas ir efektyvumas, bet ir gebėjimas užtikrinti socialinį teisingumą ir užsitarnauti visuomenės pasitikėjimą. „Iš vyriausybių bus tikimasi ilgalaikės vizijos, gebėjimo atpažinti ateities tendencijas ir institucijų pajėgumo vikriai susidoroti su sparčia  technologijų plėtra bei išorės smūgiais. Tai apima teisinio reglamentavimo pritaikymą inovacijoms bei gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančio ekonominės vertės apibrėžimo ir jo apskaitos. Žinių ekonomika remiasi nematerialiu turtu: duomenimis, algoritmais ir programine įranga. Ši turto klasė reikalauja atnaujintų apskaitos principų“, –  rašoma ataskaitoje.  PEF institucijų kokybę vertina pasitelkdama teismų nepriklausomybės bei korupcijos suvokimo indeksus. Taip pat atsižvelgiama į kasmet vykdomą įmonių vadovų apklausas, atspindinčias kiekvienos šalies institucijų gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, ilgalaikės vizijos turėjimą bei teisinės sistemos gebėjimą adaptuotis prie skaitmeninės ekonomikos sąlygų. Tarp pažangiausių šalių pagal institucijų kokybę išskiriamos mažos šalys: Danija, Suomija, Naujoji Zelandija bei Šveicarija.

Infrastruktūros kokybę nusako ne tik skaitmeninės ir fizinės infrastruktūros skvarba ir prieiga prie jos, bet ir šios infrastruktūros gamtosauginis tvarumas: atsinaujinančios energetikos dalis šalies energetikos balanse, paskatos ją didinti bei transporto poveikis aplinkai. Elektroninė prieiga prie viešųjų paslaugų taip pat išskiriama kaip svarbus infrastruktūros kokybės veiksnys. Geriausią infrastruktūrą ateities transformacijai turinčiomis šalimis laikomos Danija, Estija, Suomija ir Olandija.

Galiausiai, institucijų pasirengimą ateičiai atspindi mokesčių sistemos būklė. Pastaruosius du dešimtmečius, aukštų pajamų šalyse globalizacija sąlygojo mokestinės naštos santykinį didėjimą vidutines pajamas gaunantiems visuomenės sluoksniams. Tuo tarpu ji mažėjo aukštas pajamas gaunantiems ir kapitalo savininkams. Pandemijos suvaldymo priemonės toliau reikalauja didžiulių nenumatytų viešojo sektoriaus išlaidų, dabar finansuojamų skolintomis lėšomis. Ateityje, tai neišvengiamai pareikalaus didinti viešojo sektoriaus pajamas. Reikės  iš naujo persvarstyti gyventojų pajamų, pelno ir turto mokesčių struktūrą taip, kad ji ne tik skatintų investicijas ir augimą, bet ir mažintų pajamų atskirtį. PEF vertinimu, šalys turės pereiti prie progresinių mokesčių sistemų bei geriau tarpusavyje koordinuoti mokesčių politiką. Atskirties mažinimas pareikalaus didinti pajamų dalį, surenkamą iš tiesioginių, o ne vartojimo mokesčių, tokių kaip PVM ar akcizai. Mokesčių sistemos transformacijai geriausiai pasirengusiomis šalimis laikomos Korėja, Japonija, Australija ir Pietų Afrikos Respublika.

Kompetencijos ir socialinė apsauga

Vertindama kompetencijų ir žmogiškojo kapitalo veiksnius, ataskaitoje teigiama, kad šalių pasiruošimą dalyvauti ateities ekonomikoje lems ne vien jų švietimo sistemos, bet ir privataus sektoriaus įsitraukimas į žmogiškojo kapitalo kūrimą. „Formalus išsilavinimas nebėra pakankamas. Švietimas turi apimti tiek skaitmeninių kompetencijų ir kritinio mąstymo įgūdžių ugdymą mokyklose ir universitetuose, tiek ir praktinių įgūdžių visą gyvenimą lavinimą“, –  rašoma ataskaitoje. Tarp kitų faktorių, yra vertinamas darbdavių indėlis į savo darbuotojų mokymą. Olandija, Danija, Šveicarija ir Suomija – pažangiausios šalys pagal šiuos rodiklius –  ne tik atnaujina savo švietimo programas, pritaikydamos jas ateities ekonomikos įgūdžiams lavinti. Darbdaviai šiose šalyse patys įgyvendina pameistrystės programas.

Žmogiškąjį kapitalą reikia ne tik ugdyti, bet ir gebėti jį išsaugoti sparčių technologinių pokyčių ir ekonominių nuosmukių laikotarpiais.  Socialinės apsaugos sistemos ir darbo įstatymai turėtų tapti paslankesni ir labiau pritaikyti dinamiškai darbo rinkai, kurioje sparčių pokyčių sąlygojami bedarbystės epizodai kiekvieno žmogaus karjeroje bus dažnesni.  „Šiuo požiūriu, svarbu apsaugoti ir paskatinti darbuotojus, o ne saugoti darbo vietas“, – rašoma ataskaitoje. Šalys, iš kurių galime pasimokyti, yra Vokietija, Danija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė.

Ilgalaikės investicijos ir konkurencijos užtikrinimas

Ateities ekonomika reikalauja sukurti paskatas ilgalaikėms investicijoms į realią ekonomiką, o ne trumpalaikį pelną. „Reikia pasitelkti labiau įpareigojančias vadovų atlygio, dividendų, savo įmonės akcijų supirkimo, finansinių investicijų tarp nefinansinio sektoriaus įmonių taisykles, siekiant nukreipti finansinius resursus į ilgalaikes investicijas, o ne trupalaikius įmonių vertės pokyčius“, – skelbiama PEF ataskaitoje. Jungtinės Valstijos, būdamos didžiausiu pasauliniu finansų centru, kartu yra mažiausiai pasirengusios minimiems pokyčiams.

Konkurencijos užtikrinimo politika ateityje turės atsižvelgti į naujus rinkos galios veiksnius, tokius kaip disponavimas duomenimis ir interneto platformomis bei atitinkamai pritaikyti savo poveikio instrumentus. Šie veiksniai ataskaitoje matuojami pagal interneto kompanijų apmokestinimą, didžiųjų įmonių užimamą rinkos dalį, inovatyvių kompanijų augimą, rizikos kapitalo prieinamumą bei paskolų prieinamumą smulkioms ir vidutinėms įmonėms.  Pagal šiuos parametrus pirmauja Kanada, Suomija, Kinija ir Jungtinės Valstijos.

Inovacijos ir įtrauki visuomenė

Šalies imlumą ateities rinkoms – apjungiančioms technologines inovacijas su visuomenine nauda – nusako vartotojų imlumas naujoms technologijoms, viešojo sektoriaus paklausa naujoms technologijoms, atsispindinti viešuosiuose pirkimuose bei naujų technologijų reguliavimas. Forumas išskiria 15 ateities technologijų, tarp kurių yra 3D ir 4D spausdinimas ir modeliavimas; biotechnologijos ir DNA; švari energetika; blokų grandinės (angl. Blockchain); pastatų energetinis efektyvumas; dirbtinis intelektas, didelių duomenų kiekių apdorojimas ir virtuali realybė; maisto ir žemės ūkio technologijos; robotika; interneto tinklų apsauga ir saugūs duomenų protokolai; vandens ir atliekų valymas bei kosmoso technologijos. Būtina sąlyga šioms technologijoms vystyti yra valstybės kaip rizikos kapitalo valdytojo vaidmuo. Minimų technologijų vystymas yra ilgalaikis ir rizikingas procesas, todėl privačios kompanijos į šias sritis investuoja vėlesniuose etapuose, kai atsiveria šių technologijų komercializacijos galimybės. Vertinant šį faktorių, pasitelkiami du rodikliai: atskirose šalyse vykdomų šių sričių tyrimų būklė ir valstybės investicijų dalis šių technologijų tyrimuose.

Ateities inovacijų ekosistemų gyvybingumas, anot Forumo ataskaitos, tarp kitų dalykų priklausys ir nuo jas kuriančių žmonių įvairovės ir įsitraukimo. Tai apima ne tik skirtingas patirtis turinčių žmonių įdarbinimą tyrimų komandose, bet ir galimybes jiems tapti startuolių bendrasavininkais. Vertindamas šiuos veiksnius, Forumas taip pat atsižvelgia į profesionalių vadybininkų, ne šeimos narių ir draugų, vaidmenį startuolių valdyme bei moterų dalį tarp įmonių savininkų. Forumo vertinimu, Kinija, Švedija, Naujoji Zelandija ir Jungtinės Valstijos yra toliausiai pažengusios šia kryptimi.

Apibendrindami šalių pasirengimą ateities ekonomikos transformacijai, Forumo ekspertai pažymi, kad nei viena iš vertintų šalių nėra pilnai pasirengusi. Tačiau remiantis turimais duomenimis, Skandinavijos, arba Šiaurės šalių modelis atrodo labiausiai perspektyvus, apjungiant ekonominį augimą, socialinį ir gamtosauginį tvarumą ir technologines inovacijas. Suomija, Danija ir Švedija yra geriausiai pasirengusios ateities ekonominei transformacijai pagal daugumą iš 11 Forumo pateiktų kriterijų. Nežiūrint visų skirtumų, šioms šalims bendra yra viena: stiprios, adaptyvios ir visuomenės pasitikėjimą turinčios viešojo sektoriaus institucijos.

Visą Pasaulio Ekonomikos Forumo ataskaitą galima rasti čia: http://www3.weforum.org/docs/WEF_TheGlobalCompetitivenessReport2020.pdf

VšĮ „Versli Lietuva“ yra Pasaulio Ekonomikos Forumo partnerių institucijų tinklo atstovė Lietuvoje.

Komentaro autorius – Vytautas Adomaitis, „Verslios Lietuvos“ Verslo aplinkos grupės vadovas

Toliau skaitykite

Lietuvos eksporto prognozės: nuo santūraus džiaugsmo prie šoko modelių
Lietuvos eksporto prognozės: nuo santūraus džiaugsmo prie šoko modelių
2020-03-26

Nors 2019 metais Lietuvos eksporto augimo tempas lėtėjo, tačiau šalies eksportuotojai vis tiek turėjo kuo pasidžiaugti. Visai kitomis nuotaikomis pasitinkamas šis pavasaris – pasaulinė COVID-19 viruso pandemija jaukia verslininkų planus ir ardo net pačias atsargiausias prognozes.

„Versli Lietuva“ analizė: lėtesnis, bet užtikrintas eksporto augimas išliks
„Versli Lietuva“ analizė: lėtesnis, bet užtikrintas eksporto augimas išliks
2019-09-26

Situacija tarptautinės prekybos arenoje Lietuvos eksportuotojams išlieka palanki ir netrukdo vystyti tolimesnės eksporto plėtros, tačiau yra požymių, kas silpnina Lietuvos konkurencingumą eksporto rinkose, rodo naujausia „Versli Lietuva“ eksporto prognozių apžvalga.