Kodėl IMD pasaulio talentų reitinge Lietuva krito žemyn

2017-11-21
Kodėl IMD pasaulio talentų reitinge Lietuva krito žemyn

Vadimo Ivanovo, „Versli Lietuva“ vyriausiojo analitiko, komentaras

IMD Pasaulio talentų reitinge (IMD World Talent Report 2017) Lietuva šiemet nukrito 9 pozicijomis žemyn ir užima 33 vietą. Šiais metais reitinge krito visos trys Baltijos šalys – iš 26 vietos į 29 nusileido Estija, iš 30 į 35 – Latvija. Kaimyninė Lenkija taip pat leidosi žemyn iš 29 į 34 vietą.

Talentų reitingą nuo 2005 metų sudarinėja IMD Pasaulio konkurencingumo centras, siekdamas įvertinti, kaip skirtingose šalyse vyksta darbuotojų ugdymas įmonėse, talentingiausių pritraukimas ir jų išlaikymas.

Šį reitingą sudaro 30 įvairių kriterijų apjungtų į tris pagrindinės kriterijų grupės: Investicijos ir vystymas (angl. Investment and development), Patrauklumas (angl. Appeal), Pasirengimas (Readiness). Šiemet situacija vertinta iš viso 63 pasaulio šalyse.

Pagal investicijų bei vystymo kriterijų Lietuva vertinama pakankamai gerai – 12 vieta, nors 2016 m. buvom dešimti.  Šioje kriterijų grupėje Lietuva yra aukštai vertinama pagal moksleivių bei studentų ir mokytojų bei dėstytojų santykį (3 ir 2 vietos atitinkamai).  Beje, reitingo sudarytojų vertinimų, tai yra vienos iš Lietuvos stiprybių. Mūsų per metus prarastos dvi pozicijos daugiausiai buvo sąlygotos dviejų kriterijų: santykinės išlaidos švietimui procentais nuo BVP vienam gyventojui ir įmonių vadovų požiūrio į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, kaip į aukšto prioriteto veiksnį, svarbą įmonei.

Santykinių išlaidų švietimui procentais nuo BVP vienam gyventojui kriterijus šių metų reitinge buvo įvertintas prasčiau nei prieš metus dėl to, kad Lietuvos BVP vienam gyventojui augo sparčiau nei santykinės išlaidos švietimui.

Krenta įmonių vadovų teigiamas požiūris į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Šiais metais apklaustų įmonių vadovai darbuotojų mokymui skyrė ne tokį aukštą prioritetą, vertinimas sumažėjo nuo 6,77 iki 5,93 balo. 

Iš esmės pagal investicijų ir vystymo kriterijų grupę dviejų pozicijų praradimas nėra jau toks ir reikšmingas.

Tuo tarpu Patrauklumo ir Pasirengimo kriterijų grupėse mes atitinkamai praradome 12 ir 13 pozicijų.

Jeigu Patrauklumo kriterijų grupėje pagal pragyvenimo kaštų lygį esame labai aukštoje 9-oje vietoje, tai likusiuose 4-iuose iš 9-ių kriterijų esame prie atsiliekančių. Čia mums koją taip pat pakišo ir didelė emigracija – pagal Protų nutekėjimo kriterijų esame 56-i (2016 m.  – 40-i). Įmonių požiūris į talentų pritraukimą ir išlaikymą taip pat pablogėjo – nukritome iš 17-os į 34-ą vietą, pablogėjo ir darbuotojų motyvacijos vertinimas – nukritome iš 21-os į 38-ą poziciją.

Pasirengimo kriterijų grupėje daugiausiai pozicijų praradome švietimo sistemos vertinime, 3-juose kriterijuose per metus praradome po 10 ir daugiau pozicijų, išskyrus mokyklų lygmenį, kur praradome 5 pozicijas. Taip pat verslas nurodė, kad per metus tapo sudėtingiau rasti kvalifikuotus darbuotojus: prieš metus buvome reitinguojami 27-oje vietoje, o šiemet jau tik 38-oje.

Šių metų IMD Pasaulio talentų reitinge suprastėjusios Lietuvos pozicijos atspindi šiuo metu Lietuvoje aktualias problemas. Tai ir aštrėjanti situacija darbo rinkoje, kuomet surasti talentus ir juos išlaikyti darbdaviams darosi vis sunkiau, ir besitęsiantis protų nutekėjimas į užsienį, taip pat vis dar egzistuojanti takoskyra tarp darbuotojų kvalifikacijos poreikių ir švietimo sistemos rengiamos pasiūlos.

Lietuvos nukritimas į 33 vietą yra rimtas signalas, kad pradėtos iniciatyvos dėl švietimo sistemos reformų, darbo rinkos subalansavimo bei emigracijos suvaržymo Lietuvoje artimiausiais metais turėtų išlikti prioritetinėmis.

Mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, labai svarbu sudaryti palankias sąlygas pritraukti kvalifikuotus užsienio piliečius, kurie  dirbtų ir kurtų verslą Lietuvoje. Šią problemą iš dalies padeda spręsti šiemet Lietuvoje startavusi „Startup visa“ (programa siekianti pritraukti ne tik aukštos kvalifikacijos žmones, bet ir jų verslą, t.y. galimybė ne Europos Sąjungos gyventojams kurti startuolius Lietuvoje), kuri neabejotinai kilstels Lietuvos, kaip talentus pritraukiančios šalies, įvaizdį. Taip pat kelią skinasi „Startup Employee visa“ idėja, kurios įgyvendinimas leistų pritraukti trūkstamą aukštos kvalifikacijos darbo jėgą į startuolius. 

Nemenką proveržį Lietuvoje gali padaryti sugrįžę emigrantai, kuriems labai svarbu užtikrinti ekonominę gerovę. Auganti Lietuvos ekonomika ir patrauklios sąlygos verslui kurti po truputį sugrąžina iš Lietuvos išvykusius gyventojus, bet tai dar nėra ryški tendencija.

Kitais metais „Versli Lietuva“ tęs iš Lietuvos išvykusių talentų pritraukimo programą „Sparnai“, kurios metu kvies dirbti Lietuvoje eksporto srityje ir tokiu būdu išlaikyti jų poreikį dirbti globaliame pasaulyje.  


Daugiau informacijos šia tema

Vadimas Ivanovas
Vadimas Ivanovas
Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas

Toliau skaitykite

Lietuvos eksporto augimo tempai lėtėja, bet eksportuotojai rekordus muš toliau
Lietuvos eksporto augimo tempai lėtėja, bet eksportuotojai rekordus muš toliau
2019-03-27

Lėtėjant pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ir pasaulio ekonomikos aktyvumui, tarptautinės prekybos sąlygos išlieka palankios Lietuvos eksporto tolimesnei plėtrai, tačiau augimo tempai lėtės, rodo „Versli Lietuva“ analitikų apžvalga.

Prekių eksporto augimo rezultatai būtų dar geresni, jei ne prastas grūdų derlius
Prekių eksporto augimo rezultatai būtų dar geresni, jei ne prastas grūdų derlius
2019-02-08

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. bendras prekių eksportas per metus augo 7,3 proc. iki 28,3 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksportas augo 8,2 proc. iki 13,4 mlrd. eurų. Prekių reeksportas (be energetinių produktų) augo 5,1 proc. iki 10,7 mlrd. eurų.