Kodėl Japonijos rinka lietuvių verslininkams yra kietas riešutėlis

2018-05-09
Kodėl Japonijos rinka lietuvių verslininkams yra kietas riešutėlis

Nors Japonija yra tarp prioritetinių, potencialo turinčių eksporto krypčių, lietuviški produktai kelią į šią rinką skinasi sunkiai. Eksporto lūžiu galima įvardinti 2016 metus, kai nišą atrado tabako ir jo perdirbtų pakaitalų gamintojai. Tada pirmą sykį lietuviškos kilmės prekių eksportas viršijo 100 mln. eurų. Tuo tarpu likusių gamintojų pastangos įsitvirtinti atrodo kur kas kukliau – jų dalis eksporto į Japoniją struktūroje sudaro kiek mažiau nei trečdalį.

„Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas santūriai vertina savo galimybes Japonijoje ir, apskaičiavę logistikos kaštus, baimindamiesi kalbos barjero, mieliau ieško kontaktų kaimyninėse, artimesnėse rinkose. Kita vertus, viena didžiausių ekonomikų pasaulyje labai atvira inovatyviems sprendimams. Į tolimą rinką drąsiau žengia lietuvių aukštųjų technologijų kūrėjai – pernai gyvybės mokslų produkcijos eksportas į šią šalį viršijo 10 mln. eurų ir pagal eksporto apimtį Japonija atsidūrė tarp šešių šiam sektoriui svarbiausių rinkų“, – sako Aivaras Knieža, „Versli Lietuva“ Eksporto departamento vadovas.

Pasak jo, iš dalies gyvybės mokslų sėkmę Japonijoje lemia ir ilgas įdirbis su šalies valstybinėmis institucijomis ir asociacijomis, vienijančiomis inovatyvias kompanijos, mokslo ir tyrimų centrus, universitetus, kviečiant į kas dvejus metus „Versli Lietuva“ organizuojamą tarptautinės gyvybės mokslų renginį „Life Sciences Baltics“.

Prieš 15 metų į Japoniją pradėjusio eksportuoti lietuviško prekės ženklo „Jūratė“ rinkodaros vadovė Indrė Dargytė pripažįsta, kad Lietuva vis dar išlieka didelė egzotika Japonijos gyventojams, nors prekybiniai ir turistiniai ryšiai po truputį gilėja. „Esame viena iš nedaugelio lietuviškų kompanijų, į Japoniją eksportuojančių su nuosavu prekės ženklu. Daliai partnerių Lietuva vis dar yra gamintojų, bet ne dizaino kūrėjų kraštas, nors matome augančią kompanijų tendenciją kurti aukštesnės pridėtinės vertės ir gero dizaino produktus, kurie skinasi kelią į japonų širdis“, – sako I. Dargytė.

Pernai „Jūratės“ lino gaminių eksportas į Japoniją sudarė 34 proc. visų lietuviško prekės ženklo pardavimų užsienyje – japonai vertina tai, kad didžioji dalis gaminių yra rankų darbo, lininiai. Anot I. Dargytės, norėdamas įeiti į Japonijos rinką lietuvių verslininkas turi gerai pasiruošti ir ją pažinti, nuspręsti, kuriuos didmenos pirkėjus norisi pritraukti ir kaip tą daryti – per parodas, vietinį partnerį ar agentą, ar tiesiogiai kontaktuojant.

„Japonai atidžiai renkasi partnerius, gerai išmano mūsų vietinės gamybos specifiką ir kaštus. Norint plėstis į Japoniją reikia turėti kokybišką, ištestuotą produktą. Be to, atsižvelgiant į kultūrinius ypatumus, reikia įvertinti, ar tikrai šioje rinkoje yra tokios produkcijos poreikis“, – pataria I. Dargytė.

2017 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Japoniją sudarė 114,3 mln. eurų. Daugiausia į Japoniją eksportuota tabako ir perdirbto tabako pakaitalų (68 proc. viso eksporto), optikos ir matavimo prietaisų, chirurginių instrumentų (9 proc.), baldų (4 proc.), įvairių chemijos produktų (3 proc.), maisto (3 proc.) ir drabužių (2 proc.).

Apie Japonijos rinkos ypatybes ekspertai, analitikai, verslininkai ir diplomatai diskutavo „Versli Lietuva“ organizuotame eksporto klubo renginyje „Eksporto klubas: Japonija“ gegužės 9 d. Vilniuje. Organizuodama renginių ciklą apie skirtingas rinkas „Versli Lietuva“ skatina Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmones geriau pažinti užsienio rinkas ir planuoti eksporto plėtrą.

Toliau skaitykite

Didžiausiame gyvybės mokslų renginyje Baltijos šalyse tikimasi sulaukti apie 30 startuolių
Didžiausiame gyvybės mokslų renginyje Baltijos šalyse tikimasi sulaukti apie 30 startuolių
2018-05-25

Rudenį didžiausias Baltijos šalyse gyvybės mokslų renginys „Life Sciences Baltics“ suburs apie 30 gyvybės mokslų startuolių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Ankstyvosios stadijos gyvybės mokslų startuoliams bus pasiūlyti dviejų dienų nemokami intensyvūs verslumo mokymai, o dešimt geriausių turės galimybę pristatyti savo idėją investuotojams ir visuomenei.

 

Kviečiame teikti paraiškas konkursui  „Kauno augančio verslo apdovanojimai“ (K.A.V.A. 2018)
Kviečiame teikti paraiškas konkursui „Kauno augančio verslo apdovanojimai“ (K.A.V.A. 2018)
2018-05-21

Kaune veikia beveik kas penkta smulkaus ir vidutinio verslo įmonė ir koncentruojasi didžioji dalis Lietuvos eksportuotojų. Todėl drauge su Kauno miesto savivaldybės administracija kviečiame teikti paraiškas konkursui „Kauno augančio verslo apdovanojimai“ (K.A.V.A. 2018) ir kandidatuoti į „Versli Lietuva“ įsteigtas nominacijas „Plėtra užsienyje“, „Plėtra Kaune“ bei kitas.