Kodėl startuoliai žlunga nespėję įgyvendinti savo idėjų?

2021-01-19
Kodėl startuoliai žlunga nespėję įgyvendinti savo idėjų?

Pasaulinė statistika rodo, kad 9 iš 10 startuolių žlunga net neišvystę savo idėjų: 20 proc. jų veiklą baigia dar pirmaisiais gyvavimo metais, dar 30 proc. – antraisiais. Kokios didžiausios ir dažniausios ankstyvos stadijos startuolių klaidos tai lemia ir kaip jų išvengti? Įžvalgomis dalinasi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) „TechHub startuolių pre-akceleratoriaus mentoriai, mokymų metu konsultuojantys programoje dalyvaujančias komandas.

Nepagrįstas pasitikėjimas savo jėgomis

Startuolių įkūrėjai dažnai mano, kad turi visus naujam verslui reikalingus įgūdžius ir žinias, gali kylančias problemas spręsti vieni. Tačiau rinkoje, kurioje toks svarbus greitis, svarbu priimti visą įmanomą pagalbą – dalyvauti mokymuose, konsultuotis su ekspertais: „Startuolių gyvenime itin reikšmingą vaidmenį atlieka mentoriai, galintys ne tik suteikti reikalingų žinių, padėti išvengti kritinių klaidų, bet ir motyvuoti sudėtingame verslo kūrimo kelyje. Tai didžiausias „TechHub“ startuolių pre-akceleratoriaus išskirtinumas – intensyvi mentorių priežiūra visą mokymų laikotarpį“,– sako MITA vadovas Gintas Kimtys.

Klientams neaktuali problema

Kaip rodo ir pasaulio statistika – pagrindinė startuolių žlugimo priežastis yra neaktualios rinkai problemos sprendimas. „TechHub“ Pre-akceleratoriaus vadovas dr. Gediminas Rumšas pastebi, kad į programą besiregistruojančios komandos dažnai yra įsitikinusios savo inovacijos poreikiu, tačiau tuo remiasi iš savo asmeninės perspektyvos, o ne atlikusios rinkos analizę: „Pastebima startuolių tendencija siūlyti sprendimus problemoms, kurios įdomios tik jiems patiems, o ne vartotojams. Tai iš anksto užprogramuoja nesėkmei. Sumažinti tokios klaidos riziką gali nuodugni rinkos analizė, produkto testavimas su pirmaisiais klientais, konsultacijos su ekspertais.“

Per didelis atsargumas

Daugelis žmonių mano, kad nesėkmė yra priešinga sėkmei. Tačiau, kaip sako startuolių mentorius Ugnius Savickas, tai gali būti raktas į sėkmę – svarbiausia iš klaidų pasimokyti. „Mums, lietuviams, nebūdinga rizikuoti, mus persekioja bankroto baubas ir su tuo susijusi sugriuvusi verslininko reputacija. Dėl to esame pernelyg atsargūs, o kai atsargūs, tai kažko drąsaus nepamėginame, negauname grįžtamojo ryšio iš rinkos. Tokiu būdu patenkame į galvojimo spąstus – norime apžvelgti visas sąlygas ir aplinkybes, kad priimtume idealų sprendimą. Tačiau tai neįmanoma – iki idealaus sprendimo turime atkeliauti praktinėmis patirtimis, todėl kartais tiesiog reikia testuoti ir eksperimentuoti drąsiau.“

Idėjos įsimylėjimas

Dažnai verslininkai yra pernelyg įsimylėję savo idėją ir laiko ją tobula, todėl nenori keistis. „Drįstu teigti, kad 8 iš 10 startuolių būna taip stipriai susigyvenę su savo idėja, kad bet koks pakeitimas ar vartotojų pageidaujamas patobulinimas atrodo tarsi kažko brangaus atėmimas iš komandos. Tada startuoliai net priima gynybinę poziciją, neklauso partnerių ir klientų pasiūlymų ir pastabų, kai ankstyvojoje stadijoje kaip tik turėtų laikytis nuoširdaus ir ypatingai atidaus smalsumo – analizuoti, kaip reaguoja vartotojas, ko tikisi, kaip jo įpročius palenkti savo idėjos link“, – sako mentorius U. Savickas

Perfekcionizmas

Natūralu, kad verslininkai nori iškart sukurti tobulą, pilnai funkcionuojantį produktą ar paslaugą manydami, kad tai bus didžiausias išskirtinumas. Tačiau perfekcionizmas dažnai stabdo verslo pažangą: verslas niekada nebus tobulas, o ypač inovacijų srityje, kur konkurencija itin didelė. „Startuoliams svarbiausia kuo greičiau pažinti klientą ir jo vartojimo įpročius, suteikti jam galimybę įvertinti produktą ir nuspręsti, ar sprendimas geras, ar ne. Todėl kuo spartesnis minimalaus gyvybingo produkto (angl. MVP) kūrimas, tobulinimas ir testavimas yra būtina sąlyga, norint pirmiems atsidurti vartotojų akiratyje“,– sako mentorius Vaidotas Deksnys.

Per didelis dėmesys finansavimo paieškai

Ambicingi ir viziją turintys startuolių savininkai neabejotinai patrauks rizikos kapitalo dėmesį, tačiau pinigai neturėtų būti vienintelis tikslas, sako mentorius Vaidotas Deksnys. „Startuoliai dažnai teikia pirmenybę pinigų paieškai, o ne siekia išsiaiškinti tinkamas produktų bei paslaugų rinkas ir kurti vartotojų bazę. Visgi, pirmiausia reikėtų orientuotis į pirmųjų klientų paiešką, produkto tobulinimą. Jei pavyksta pritraukti investuotoją, startuoliai mano, kad tai reiškia sėkmingą verslą. Tačiau kiekvienais metais daug gerai finansuojamų, bet galimai pervertintų startuolių žlunga“,–  sako jis.

Komandos narių atranka tik pagal kompetencijas

Startuolių įkūrėjai neretai daro klaidą komandos narius pasirinkdami tik pagal profesinę kvalifikaciją ar darbinę patirtį, tačiau neįvertindami asmeninių potencialių komandos narių savybių, charakterio, vertybių ir to, kokį poveikį komandai jos turės. „Startuoliai – tai nepaprastai intensyvi, pasiryžimo ir ištvermės reikalaujanti kelionė, tad viena svarbiausių komandos narių asmeninių savybių – gebėjimas susitvarkyti su sunkumais, įtampa, spaudimu ir stresu. Taip pat svarbi aukšta motyvacija, bendravimo ir bendradarbiavimo kultūra, gebėjimas džiaugtis diskusijomis. Svarbiausia – kad komandos nariai galėtų vieni kitais pasitikėti, vieni iš kitų sulauktų pagalbos, palaikymo ir paskatinimo“, – sako mentorė Lijana Kanarskienė.

Tarpusavio komunikacijos stoka

Dažnais atvejais komandos nariai neišsiaiškina asmeninių interesų ir tarpusavio lūkesčių, nenusistato ilgalaikių komandinių tikslų ir rezultatų, detaliai neaptaria tiek buvimo komandoje, tiek ir pasitraukimo iš komandos sąlygų. Pasak L. Kanarskienės, dėl šių priežasčių ilgainiui komandiniai santykiai pašlija ar pradeda irti: „Nuo pat startuolio ištakų vertėtų kurti tokią komandinę kultūrą, kurioje atvirai ir nuoširdžiai kalbamasi, diskutuojama ir tariamasi tarpusavyje, kartu mokantis kurti ryšius, paremtus įsiklausymu į vienas kitą. To išmokti galėtų padėti puiki Maršalo Rosenbergo knyga „Nonviolent Communication: A Language of Life“ (liet. „Nesmurtinė komunikacija: gyvenimo kalba“).“

„TechHub“ pre-akceleratorius – tai tris mėnesius trunkantys mokymai, kurių metu su inovacijų ekspertų ir asmeninių mentorių pagalba startuoliai turės galimybę vystyti savo idėjas, gaus reikalingų žinių tolesnei verslo plėtrai, susipažins su investuotojais ir verslo angelais, turės galimybę pasipildyti komandos nariais. Registracija į antrąjį „TechHub“ pre-akceleratoriaus ciklą tęsis iki sausio 17 d. Pre-akceleratorius prasidės vasario 22 d., vyks nuotoliniu būdu, lietuvių arba anglų kalba.

 

TechHub – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvių verslo idėjų kūrimui, intensyviam startuolių augimui bei verslumo ekosistemos tvariai plėtrai vystyti. Projekto tikslas paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus vystyti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviam aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįsto verslo segmento augimui Lietuvos ekonomikoje. Kviečiame visas su projektu susijusias naujienas sekti Facebook, ir LinkedIn platformose, taip pat https://mita.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/mita-vykdomi-projektai/techhub.

Toliau skaitykite

Dėl paramos jau gali kreiptis ir susijusios įmonės
Dėl paramos jau gali kreiptis ir susijusios įmonės
2021-02-26

Nuo penktadienio dėl subsidijų gali kreiptis ir nuo karantino apribojimų nukentėjusios susijusios įmonės – kontroliuojamos kitos bendrovės arba pačios turinčios akcijų kitoje įmonėje.

56% Lietuvos startuolių nepajautė neigiamo pandemijos poveikio, o 19% jų teigia sulaukę palankių veiklos rezultatų COVID-19 metu
56% Lietuvos startuolių nepajautė neigiamo pandemijos poveikio, o 19% jų teigia sulaukę palankių veiklos rezultatų COVID-19 metu
2021-02-26

Nepaisant to, kad pandemijos laikotarpis daugeliui verslų buvo tikras iššūkis, daugiau nei pusė Lietuvos startuolių teigia nepajautę pokyčių savo versle, o dalis jų netgi COVID-19 akivaizdoje sulaukė gerokai daugiau klientų ir padidėjusių pajamų.