Kuo pasaulinėje žaidimų industrijoje išsiskiria lietuviai

2018-11-23
Kuo pasaulinėje žaidimų industrijoje išsiskiria lietuviai

Praėjusių metų gruodį Vilniuje vykusiose kūrybinėse verslo idėjų varžytuvėse „Hacker Games“ žaidimų lygoje nugalėtojais tapo komanda sukūrusi žaidimą „Mushrooming“. Šių metų rudenį žaidimas buvo nominuotas kaip vienas geriausių žaidimų mobiliųjų aplikacijų kategorijoje. Išsiskirti itin konkurencingoje žaidimų industrijoje lietuviams pavyko įgyvendinus netikėtą ir genialų sprendimą.

Vienas geriausių žaidimų Lietuvoje buvo sukurtas 2017 metais, dalyvaujant 48 valandų kūrybinėse dirbtuvėse (angl. hackathon) „Hacker Games“. Anot Povilo Jankūno, grybavimo žaidimo „Mushrooming“ idėjos autoriaus, mintis sukurti arkadinio tipo žaidimą gimė aktualiu rudens sezonu, tačiau nuo pat pradžių vystant žaidimą buvo aišku – jis bus skirtas tarptautinei rinkai.

„Orientuotis tik į Lietuvos rinką žaidimų industrijoje yra beveik neįmanoma. Apskritai, žaidimų industrija tai globali rinka, dėl elektroninių parduotuvių prieinamumo visame pasaulyje. Būtent elektroninė pardavimų rinka ir palengvinta prieiga prie programinės įrangos suteikė galimybę kurti labai dideliam žmonių skaičiui, iš kurių visi nori savos pyrago dalies. Naudojomės tokiomis galimybėmis ir kūrėme žaidimą, kurį galėtų žaisti bet kuris pasaulio pilietis,“ – teigia P. Jankūnas.

Žaidimo kūrėjas įsitikinęs, jog kuriant žaidimą labai svarbu sugalvoti inovatyvią ir visiems aktualią idėją, būti arčiau tikslinio vartotojo – šis požiūris yra itin svarbus siekiant nepranykti itin dideliame informacijos lauke, esančiame interneto platybėse. P. Jankūnas ragina žaidimų kūrėjus, įmonių vadovus atsižvelgti ir į jų darbuotojų motyvaciją, kuri yra vienas stipriausių garantų, užprognozuojančių tikrąją kuriamo žaidimo sėkmę.

Vis dėlto, nors žaidimų industrija išgyvena kaip niekada didelį kūrėjų susidomėjimą, P. Jankūnas pastebi ir nemažą visuomenės nuomonės ir įsitraukimo spragą tokių produktų kūrimo atžvilgiu.

„Viena industrijos problema yra ta, kad Lietuvos vyresnėje visuomenės dalyje vis dar vyrauja požiūris, kad žaidimus žaidžia tik vaikai, o juos kurti yra gana nerimtas užsiėmimas. Sunkiai suvokiamas žaidimų medijos meninis bei ekonominis potencialas. Toks užsispyrimas ir kietakaktiškumas iš tėvų pusės dažnai atbaido jaunuolius nuo šios industrijos,“ – patirtimi dalinasi kūrėjas.

Ekspertai patvirtina – žaidimų kūrimas išties pelningas

Tai, jog žaidimų kūrėjai yra labai svarbi startuolių ekosistemos dalis, o jų vystymas generuoja dideles pajamas ne tik jų kūrėjams bet ir visai šaliai, patvirtina VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros departamento vadovė Roberta Rudokienė, bei Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos valdybos pirmininkas Šarūnas Ledas.

„Šiuo metu mūsų duomenų bazėje iš daugiau nei 500 startuolių žaidimų kūrėjų įmonių yra 50. Džiugu, kad Lietuvoje turime labai sėkmingų šios srities įmonių (startuolių), kaip pavyzdžiui „Nordcurrent“, „GameInsight“, kurie ne tik kuria darbo vietas, bet ir aiškią pridėtinę vertę mūsų šaliai. Matydami šios industrijos potencialą mes bandome dar labiau skatinti tokios srities įmonių augimą ir kūrimąsi – jau daugelį metų organizuojamose kūrybinėse dirbtuvėse „Hacker Games“ išskiriame atskirą žaidimų kūrimo ir varžymosi kategoriją. Taip skatiname įsitraukti į šią sritį daugiau inovatyvių asmenų, siekiame parodyti, kad žaidimų kūrimas gali būti tikras verslas, kuris generuos pajamas. Labai vertiname ir tai, kad sėkmingi žaidimų kūrėjai (minėtieji „GameInsight“) taipogi aktyviai prisideda prie žaidimų industrijos auginimo ir skatinimo Lietuvoje dalindamiesi savo žiniomis ir sukaupta patirtimi hakatonų mentorystės sesijose, suteikdami galimybę nugalėtojams išvykti į specializuotas žaidimų industrijos konferencijas užsienyje,“ – apie augančią žaidimų industriją pasakoja R. Rudokienė.

Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos valdybos pirmininkas Šarūnas Ledas patvirtindamas teigia, jog Lietuvos žaidimų industrija sparčiai auga ir tai parodo vien šios srities darbuotojų generuojamos pajamos. Šių metų duomenimis, vieno žmogaus sugeneruojamos pajamos žaidimų industrijoje siekia net 200 000 Eur.

„Nuo 2013 iki 2017 m. Lietuvos žaidimų industrijoje dirbančių įmonių pajamos išaugo daugiau nei 10 kartų ir vien pernai sugeneravo apie 100 mln. Eur apyvartą. 2018 metams prognozuojame, jog šis skaičius turėtų užaugti iki 120 mln. eurų,“ – pasakoja Š. Ledas.

Nors Lietuvos žaidimų industrijoje daugiau galima pastebėti esamų įmonių plėtros tendencijas, ne naujų įregistravimą, skaičiuojama, jog šiuo metu šalyje yra įregistruota 50 įmonių dirbančių žaidimų industrijoje, kurios sugeneruoja 0.19 proc. Lietuvos BVP.

Kūrybinės dirbtuvės „Hacker games“ Vilniuje, kurias organizuoja VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinys „Startup Lithuania“, vyks lapkričio 30 – gruodžio 2 dienomis. Prognozuojama, jog renginyje dalyvaus per šimtą dalyvių, kurie kartu su kvalifikuotais mentoriais kurs produktų ar paslaugų prototipus. Paprastai hakatonuose dalyvauja 16-40 metų amžiaus kūrėjai – programuotojai, grafikos dizaineriai, verslo idėjos vystytojai ir kiti save išbandyti norintys jauni žmonės.

Toliau skaitykite

Startuolių idėjų tendencijos – kur link keliauja šių dienų inovatyvūs verslininkai
Startuolių idėjų tendencijos – kur link keliauja šių dienų inovatyvūs verslininkai
2018-12-10

Visas pasaulis šiandien išgyvena didžiulį informacinių technologijų ir dirbtinio intelekto skverbimąsi į verslo aplinką – automatizuojami procesai ar balsu valdomi įrankiai yra šių dienų tendencija. Šiose srityse aktyviai kelią skinasi ir lietuviai – pagal naujausius „Startup Lithuania“ duomenis, kūrybinių verslo dirbtuvių (angl. hackathon) metu, 81 proc. naujų startuolių yra kuriami būtent IT srityse.

„Life Sciences Baltics“ startuolių konkurso nugalėtojai – „Oxipit“ komanda
„Life Sciences Baltics“ startuolių konkurso nugalėtojai – „Oxipit“ komanda
2018-09-28

Lietuvos gyvybės mokslų startuolis „Oxipit“ pelnė didžiausio Baltijos šalyse tarptautinio gyvybės mokslų forumo „Life Sciences Baltics“ startuolių konkurso „Pitch Challenge“ nugalėtojo vardą.  Specialiai gyvybės mokslų startuoliams skirtame konkurse „Oxipit“, naudojantis dirbtinį intelektą lengvesniam ligų diagnozavimui, įveikė devynis varžovus iš Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos.