Lietuvos ekonomikos skaitmenizacijos iššūkiai

2020-10-02
Lietuvos ekonomikos skaitmenizacijos iššūkiai

Komentaras. Vytautas Adomaitis, „Verslios Lietuvos“ Verslo aplinkos gerinimo grupės vadovas

JAV, Singapūras, Danija ir Švedija yra konkurencingiausios skaitmeninės ekonomikos pasaulyje, rodo spalio 1 dieną paskelbtas 2020 metų IMD skaitmeninio konkurencingumo reitingas. Šis reitingas matuoja 63 pasaulio šalių gebėjimus ir pasiruošimą prisitaikyti prie ekonomikos skaitmenizacijos iššūkių. Lietuva šiais metais reitinge užima 29, Latvija – 38, Estija – 21 vietą.

Pandemija paspartino skaitmeninę ekonomikos transformaciją visame pasaulyje: tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje nuotolinės paslaugos tapo nebe virtualioje erdvėje gyvenančios „tūkstantmečio“ kartos egzotika, o kasdiene būtinybe. Viena iš penkių Lietuvos Ateities ekonomikos DNR plano krypčių yra ekonomikos skaitmenizacija. Skaitmeninio konkurencingumo indeksas įgalina įsivertinti, kur esame dabar ir ką turime daryti, kad ateityje pasiektume pažangos.

Indeksą sudaro trys dalys: kompetencijos (žmogiškasis kapitalas ir jo indėlis į mokslinių tyrimų ir inovacijos procesus), technologinė pažanga (technologinė infrastruktūra, kapitalo prieinamumas jos vystymui bei teisinis reguliavimas) bei pasiruošimas ateities iššūkiams (viešojo sektoriaus bei verslo gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių).

Žmogiškąjį kapitalą sudaro tiek šalies gebėjimas ugdyti savus talentus, tiek pritraukti juos iš svetur. Indeksas rodo, kad talentų pritraukimas iš svetur yra Lietuvos silpnoji vieta. Tai sąlygoja keletas faktorių: tiek užsieniečių įdarbinimo procedūrų sudėtingumas bei ribojimai, tiek aukštojo mokslo institucijų gebėjimas pritraukti užsienio studentus. 2019 m. Lietuva išdavė tik 285 Mėlynąsias korteles, suteikiančias teisę aukštos kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečiams su šeimomis dirbti ir gyventi ES. Lietuvos įmonėms dar sunkiau įdarbinti jaunesniuosius aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie neatitinka ES mastu reglamentuojamos Mėlynosios kortelės reikalavimų.

Lietuva taip pat ženkliai atsilieka nuo kitų šalių pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų indėlį į šalies ekonomiką. Konkurencingos šalys sugeba užtikinti sąlygas sklandžiai mokslo ir verslo sąveikai: išradimų komercializacijai, patentų registracijai bei klasteriams kurtis. Valstybės vaidmuo šioje srityje labai svarbus, nes įgalina sumažinti didelę inovacijų riziką. Ieškant priežasčių, matyti tiek fragmentuota inovacijų paramos institucinė sąranga, tiek biurokratizuotos ir inovacijų ciklo neatitinkančios inovacijų finansavimo priemonės. Lietuvoje finansinę paramą inovacijoms teikia net keturios skirtingos institucijos. Nenuostabu, kad skirtingos institucijos nustato skirtingus paramos kriterijus, o jų teikiamos paramos priemonės nesusisieja į nuoseklų ciklą.

Reitingas rodo labai žemą Lietuvos skaitmeninio įsitraukimo (angl. e-participation) rodiklį – elektroninių įrankių panaudojimą sąveikai tarp valdžios institucijų ir visuomenės užtikrinti. Suinteresuotų šalių įtraukimas į reguliavimo kūrimą bei peržiūrą yra esminis veiksnys, kuriant inovacijoms palankią, prie ateities pokyčių prisitaikančią reguliavimo aplinką. Skaitmeninės priemonės – teisės aktų projektų viešinimo ir viešųjų konsultacijų platformos – gali pasitarnauti, įtraukiant suinteresuotas šalis į teisėkūros procesą. Tačiau tuomet, kai valdžios institucijos nepratusios atsižvelgti į visuomenės nuomonę, skaitmeniniai įrankiai suinteresuotų šalių įtraukimo problemos patys savaime neišsprendžia. Lietuvoje sukurtos ir veikia puikios teisės aktų viešinimo (TAPIS) bei viešųjų konsultacijų (ePilietis) platformos, tačiau verslo apklausos rodo, kad verslas nejaučia, kad yra įtraukiamas į projektų svarstymą, o priimant sprendimus į jų nuomones atsižvelgiama.

Kita vertus, reitingas atspindi labai aukštą Lietuvos verslo gabėjimą prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos bei naujų iššūkių – pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia. Gerai vertinamos elektroninės viešojo sektoriaus paslaugos piliečiams (e-Valdžia – 20 vieta) bei kibernetinio saugumo lygis (24 vieta). Lietuva turi didelį potencialą, kuriant viešojo sektoriaus duomenimis pagrįstas aplikacijas (GovTech). Pavyzdžiui, pakartotinis sveikatos duomenų panaudojimas įgalina kurti labai pažangius, dirbtiniu intelektu pagrįstus diagnostinius įrankius. Išnaudodama atsirandančias sąveikas tarp viešojo ir privataus sektoriaus bei sistemingai spręsdama talentų pritraukimo, inovacijų skatinimo ir suinteresuotų šalių įtraukimo į sprendimų priėmimą problemas, Lietuva ateityje gali pasistiebti ir skaitmeninio konkurencingumo reitinge.

Daugiau apie IMD Skaitmeninio konkurencingumo indeksą čia. 

Toliau skaitykite

Farmacijos srities kūrybinėse dirbtuvėse triumfavo komanda, pasiūliusi kurti mobilius vaistų atsiėmimo punktus
Farmacijos srities kūrybinėse dirbtuvėse triumfavo komanda, pasiūliusi kurti mobilius vaistų atsiėmimo punktus
2020-10-30

Spalio 23-25 d. Kaune įvyko antrosios Europos inovacijų ir technologijų instituto Sveikatos inovacijų centro (EIT Health) iniciatyva su partneriais organizuotos sveikatos srities kūrybinės dirbtuvės (angl. hackathon) „Hospiton. Pharma“, šiemet sprendusios aktualiausius šių dienų farmacijos iššūkius. Renginyje savo idėjas vystė ir komisijai pristatė 11 komandų, trys iš jų pasidalijo 2 tūkst. eurų prizų fondą, o viena apdovanota specialiuoju prizu.

Startuoja dvi naujos ES paramos priemonės verslui: bus kuriami ir sertifikuojami kovai su  COVID-19 skirti produktai
Startuoja dvi naujos ES paramos priemonės verslui: bus kuriami ir sertifikuojami kovai su COVID-19 skirti produktai
2020-10-29

Verslas kviečiamas pasinaudoti Europos Sąjungos investicijų parama ir įgyvendinti projektus, kuriais siekiama spręsti COVID-19 pandemijos sukeltas problemas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė kvietimus teikti paraiškas pagal dvi naujas 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemones: „COVID-19 MTEP“ ir „COVID-19 produktai LT“.