Multimilijoninės japonų kompanijos tikrins Lietuvos verslo potencialą

2018-09-03
Multimilijoninės japonų kompanijos tikrins Lietuvos verslo potencialą

Penktadienį, rugsėjo 7 d., į Vilnių atvyksta daugiau nei dvi dešimtys garsių Japonijos korporacijų atstovų. Japonijos bendrovės, tarp kurių yra tokie milžinai kaip „Marubeni“, „Toyota“, „Mitsubishi“, „Hitachi“, domėsis bendradarbiavimo su Lietuvos verslu perspektyvomis.

„Versli Lietuva“ ekspertų vertinimu, Japoniją kaip eksporto kryptį turėtų labiau išnaudoti Lietuvos aukštųjų technologijų įmonės. Japonija yra viena svarbiausių Lietuvos lazerių pardavimo rinka, sėkmingai verslo ryšius šioje šalyje plėtoja gyvybės mokslų įmonės, gaminančios medicinos prietaisus, farmacijos produktus. Pernai lietuviškos kilmės prekių eksportas į Japoniją siekė beveik 120 mln. eurų – pagal eksporto apimtį ši šalis buvo 27 didžiausia lietuviškos kilmės prekių rinka.

Japonijos verslininkų misiją į Lietuvą „Versli Lietuva“ organizuoja kartu su Japonijos užsienio prekybos organizacija. Jos atstovas, vyriausiasis direktorius globaliai strategijai Europoje Naofumi Makino sako, kad Lietuva yra patraukli kryptis verslininkams iš Japonijos vystyti bendradarbiavimą ir ieškoti bendrų sąlyčio taškų.

Liepą Europos Sąjunga ir Japonija pasirašė laisvosios prekybos susitarimą, pagal kurį 99 proc. tarifų, kuriuos iki šiol turėjo papildomai mokėti japonų ir europiečių verslai, bus panaikinti. Kokia susitarimo reikšmė Europos bendrovėms ir Japonijos vartotojams? – paklausėme N. Makino.

Tarifų sumažinimas ir panaikinimas verslui turės didžiulį tiesioginį poveikį. Ir vartotojai, ir verslai gali gauti kokybiškus produktus iš Europos ar Japonijos už geresnę kainą. Vis dėlto dar svarbiau yra sustiprinti supratimą apie vieni kitus. Iki šiol neatrodė, kad japonų rinka būtų lengvai įkandamas riešutas Europos bendrovėms ir atvirkščiai – Japonijos kompanijoms buvo sudėtinga įžengti į europietišką rinką. Tačiau pasirašius šį susitarimą abi rinkos gauna vis daugiau dėmesio iš viena kitos. Tai turės labai didelę įtaką Europos ir Japonijos verslo santykiams ir paskatins prekybą bei investicijas.

Dauguma į Lietuvą atvykstančių verslininkų domisi galimybėmis rasti čia partnerių iš technologijų srities, kitos dairosi, į ką galėtų investuoti, o trečios gali svarstyti Baltijos šalyse kurti ir verslo bazę. Viena iš misijos tikslų – įtvirtinti Lietuvos kaip aukštųjų technologijų valstybės vaizdinį. Kaip jums atrodo, kokie yra Lietuvos pranašumai vertinant ją kaip aukštųjų technologijų partnerę Japonijos verslininkams?

Baltijos šalys vis labiau garsėja kaip informacinių technologijų ir technologinių kompanijų centras. Tarp Lietuvos pranašumų – žmogiškieji ištekliai ir lanksti valdžios politika. Vystomi projektai, susiję su „blockchain“, finansinėmis technologijomis arba virtualiomis ribotos atsakomybės bendrovėmis, atrodo labai įdomūs. Tai atsispindi ir verslo misijos programoje.

Viena vertu, Japonija garsėja giliomis tradicijomis ir pasaulyje pripažintais vardais tokiuose sektoriuose kaip maistas, elektroninė įranga, biotechnologijos. Kita vertus, turime visai šviežią pavyzdį, kaip Lietuvos bendrovė pasirašė prekybinę sutartį su viena didžiausių Japonijos verslo korporacijų dėl  premium klasės lašišinių upėtakių filė eksporto. Kaip japonų vartotojai priima užsienio produktus, kurių gamyba garsėja pati Japonija?

Ne tik maisto, bet ir visos Japonijos bendrovės ieško naujų produktų ir technologijų visame pasaulyje. Be surimi gamintojų, sėkme užmezgant verslo ryšius gali pasigirti ir kitos Lietuvos įmonės. Pavyzdžiui, ilgalaikius ryšius su Japonijos rinka yra užmezgusios lietuviškos lazerių bendrovės. IT infrastruktūra paremtus duomenų surinkimo, apdorojimo, pateikimo sprendimus kurianti „Syno International“ irgi demonstruoja gerus rezultatus nuo 2016 m. sausio, kai įkūrė filialą mūsų šalyje. Esu tikras – po šios misijos turėsime dar daugiau sėkmės istorijų tarp Lietuvos ir Japonijos.

Ką patartumėte Lietuvos bendrovėms, kurios ruošiasi susitikimams su potencialiais partneriais iš Japonijos?

Nusiteikite, kad kai kurios Japonijos bendrovės labai ilgai svarsto ir diskutuoja, o prieš pradėdamos bendradarbiauti jos gali prašyti labai daug informacijos. Tačiau užmegzti verslo ryšiai truks ilgai ir bus stabilūs.

Ačiū už pokalbį.

Publikacijų ciklas „Kuo Lietuvoje domisi užsienio šalių verslininkai“ 

Toliau skaitykite

Lietuvoje sukurtas pirmasis turistinis autobusas
Lietuvoje sukurtas pirmasis turistinis autobusas
2018-09-20

„ALTAS komercinis transportas“ sukūrė pirmąjį keleivinį turistinį midi autobusą „ALTAS Viator“. Rugsėjį jis pristatomas Lietuvoje ir svarbiausioje komercinio transporto sektoriui tituluojamoje parodoje Vokietijoje IAA 2018 (vok. Internationale Automobil-Ausstellung), kuri vyksta rugsėjo 20-27 dienomis Hanoveryje.

Ūkio ministras V. Sinkevičius: „Lietuvos verslas atranda nišą Vokietijos automobilių pramonėje“
Ūkio ministras V. Sinkevičius: „Lietuvos verslas atranda nišą Vokietijos automobilių pramonėje“
2018-09-14

Inovatyvios Lietuvos įmonės ir startuoliai galėtų tapti stipriais partneriais Vokietijos automobilių pramonei tobulinant ateities transporto priemones, o šalies inžinerinė pramonė jau dabar atranda bendradarbiavimo galimybių su Vokietijos automobilių gamintojais, teigia Vokietijoje viešintis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Kartu su Lietuvos verslo delegacija ministras dalyvauja susitikimuose su Vokietijos pramonės įmonėmis, taip pat šios šalies verslininkams ir politikams pristato investicinę aplinką ir šalies gamybos bei inžinerinės pramonės potencialą.