Pasaulio talentų reitinge rekordinis Lietuvos šuolis aukštyn

2019-11-19
Pasaulio talentų reitinge rekordinis Lietuvos šuolis aukštyn

IMD pasaulio talentų reitinge (IMD World Talent Report 2019) Lietuva pakilo aukštyn net 8 pozicijomis. Šiuo metu pagal tinkamos aplinkos kvalifikuotai darbo jėgai sukūrimą, jos pritraukimą ir išlaikymą Lietuva užima 28 vietą tarp 63 pasaulio šalių.

„Tiek šiandien, tiek netolimoje ateityje pasaulio ekonomikos vis labiau konkuruos pagal jų gebėjimą ugdyti, pritraukti ir išlaikyti talentus. Dėl to džiugu, kad daugelio Lietuvos valstybės institucijų, švietimo įstaigų ir verslo pastangos vis labiau atsispindi tarptautiniuose reitinguose. Norėtųsi tikėtis, kad tai paskatins tik dar labiau didinti pokyčių tempą ir spręsti neatidėliotinus Lietuvos ekonomikos iššūkius“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.

Talentų reitingą sudaro IMD Pasaulio konkurencingumo centras, siekdamas įvertinti, kaip skirtingose šalyse vyksta darbuotojų ugdymas įmonėse, talentingiausiųjų pritraukimas ir jų išlaikymas. Šį reitingą sudaro 32 įvairūs kriterijai, sujungti į tris pagrindines kriterijų grupes: „Investicijos ir vystymas“, „Patrauklumas“ ir „Pasirengimas“. Situacija vertinta 63 pasaulio šalyse.

2019 metų IMD pasaulio talentų reitinge šeštus metus iš eilės pirmoje vietoje stabiliai įsitvirtinusi Šveicarija, antroje vietoje poziciją išlaiko Danija, o konkurencingiausiųjų trejetuką papildė Švedija. Po jų atitinkamai seka Austrija, Liuksemburgas, Norvegija, Islandija, Suomija, Nyderlandai ir Singapūras.

Geriausiai Lietuvoje vertinama „Investicijų ir vystymo“ kriterijų grupė. Reitingų sudarytojų atlikta apklausa rodo, kad verslo atstovai palankiau nei prieš metus vertino švietimo, sveikatos priežiūros sistemas ir skyrė didesnį dėmesį darbuotojų mokymui.

Jau ne vienerius metus Lietuva išlaiko pirmą poziciją tarp šalių pagal moterų užimtumą. Praėjusių metų duomenimis, moterų dalis tarp visų dirbančiųjų siekė 50,2 procento.

„Patrauklumo“ kriterijų grupėje 2019 metų reitinge Lietuva užimamą vietą pagerino 11 pozicijų.

Pasak M. Skuodžio, galima pasidžiaugti, kad reitingo sudarytojų atliktos verslo atstovų apklausos rezultatai rodo, jog didesnė įmonių dalis pirmenybę teikia talentams pritraukti, deda didesnes pastangas gerinti darbuotojų motyvaciją ir išlaikyti darbuotojus. Taip pat gerėjo požiūris ir į šalies gebėjimą pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio, o tam įtakos turėjo ir geriau vertinama šalies gyvenimo kokybė.

Didžiausias teigiamas pokytis „Pasirengimo“ kriterijų grupėje – Lietuva pakilo net 12 pozicijų.

„Proveržiui šioje kriterijų grupėje įtakos turėjo darbo jėgos dydžio augimas, geriau vertinama universitetų paslaugų kokybė, besikeičiantis požiūris į vadovų išsilavinimą ir aukšti darbuotojų užsienio kalbų įgūdžiai“, – teigė M. Skuodis.

Iš Baltijos šalių aukščiausias pozicijas užima Estija (27 vieta) ir Lietuva (28 vieta). Latvija užima 34 vietą. Kaimyninė Lenkija žemiau – 37 vietoje.  Paskutinės šalys reitinge: Indija (59), Meksika (60), Brazilija (61), Venesuela (62), Mongolija (63).

 

Komentaras

Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas

Lietuva stiprina savo konkurencingumą greitai kintančiame pasaulyje pagal vieną svarbiausių kriterijų – talentų ugdymą, pritraukimą ir išlaikymą. Pirmaujančios pasaulio ekonomikos pasižymi dideliu dėmesiu talentams, todėl ženklus šio konkurencingumo veiksnio gerėjimas Lietuvoje leidžia manyti, kad Lietuvos ekonomika labai rimtai pretenduoja į pirmaujančių šalių gretas.

Geriausią poziciją Lietuva buvo užėmusi 2015 metais, kai pasiekė 23 poziciją, 2016 metais įvyko kritimas, kuris tęsėsi iki šiol. 2016 metais reitinge Lietuva krito į 24 vietą, 2017 metais – į 33, 2018 – į 36, o šiemet net 8 pozicijomis pakilo į 28 vietą. Įvertinus, kad tris metus vyko kritimas, toks reikšmingas šuolis šiemet išties nuteikia optimistiškai ir iliustruoja įvykusius teigiamus pokyčius Lietuvos ekonomikoje.

Pastebimą Lietuvos šuolį reitinge lėmė geresnis „Patrauklumo“ ir „Pasirengimo“ kriterijų grupių vertinimas, tačiau yra ir praradimų – aukščiausiai vertinamoje „Investicijų ir vystymo“ kriterijų grupėje Lietuva viena pozicija nukrito

„Investicijų ir vystymo“ kriterijų grupė Lietuvoje yra vertinama geriausiai. 2019 m. esame rikiuojami 14 vietoje. Tiesa, reikia pripažinti, kad su kiekvienais metais mes vis prarandame po 1-2 pozicijas šioje grupėje. Pavyzdžiui 2015-2016 m. buvome 10-oje vietoje, tačiau vėliau kiekvienais metais vis po vieną poziciją prarandame. Atsižvelgiant į šios kriterijų grupės sudėtį, slinkimą žemyn šioje grupėje vertiname nevienareikšmiškai. Didžiausias abejones kelia moksleivių ir mokytojų santykis, kuris neženkliai išaugo, tai yra, 2019 m. reitinge vienam mokytojui vidutiniškai apskaičiuotas didesnis skaičius mokinių, dėl ko „nukritome“ iš 2-os į 5-ą poziciją pagal šį rodiklį. Turint mintyje nevisiškai efektyviai veikiančią Lietuvos švietimo sistemą, vietų praradimas pagal šį kriterijų turėtų būti vertinamas teigiamai. Tačiau 7-ių vietų praradimas dėl to, kad sumažėjo išlaidų dalis nuo BVP, kuri skiriama švietimui (reitingo duomenimis sumažėjo nuo 5,4% iki 4,9%),  jau verčia sunerimti.

Tiesa, reitingų sudarytojų atliktos apklausos gauti atsiliepimai indikuoja, kad verslo atstovai gerokai palankiau nei prieš metus vertino švietimo sistemą, sveikatos priežiūros sistemą ir darbuotojų mokymą. Tai iš dalies atsvėrė pozicijų praradimus kitose rodikliuose, ir leido „Investicijų bei vystymo“ kriterijų grupėje prarasti tik vieną poziciją.

 „Patrauklumo“ kriterijų grupėje 2019 m. reitinge Lietuva savo užimamą vietą pagerino net 11 pozicijų, pakilo iš 46-os į 35 vietą. 2018 m. ypač įtempta situacija darbo rinkoje  šiemet pradėjo stabilizuotis. Tai matome iš lėtėjančio darbo užmokesčio augimo, taip pat mažėja skaičius įmonių, kurios kaip plėtrą ribojantį veiksnį nurodo kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Pokyčius šioje srityje matome ir iš reitingo sudarytojų atliktos verslo atstovų apklausos rezultatų. Didesnė įmonių dalis labiau prioretizuoja talentų pritraukimą, pagerėjo darbuotojų motyvacija įmonėse, prie ko prisidėjo pačių įmonių pastangos išlaikyti darbuotojus, gerėjo požiūris į aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio pritraukimą, kam turėjo įtakos ir geriau vertinama gyvenimo kokybė.

Gerėjanti gyvenimo kokybė turi ir kitą medalio pusę. Pavyzdžiui, pragyvenimo kaina Vilniuje 2017 m. duomenimis siekė apie 60 proc. Niujorko lygio, tai 2018 m. duomenimis pragyvenimas Vilniuje išaugo jau iki 68 proc. Niujorko lygio. Tai buvo vienintelis veiksnys šioje rodiklių grupėje, kur praradome keletą pozicijų.

Teigiamas pokytis „Pasirengimo“ kriterijų grupėje buvo didžiausias – Lietuva pakilo net 12 pozicijų, iš 45-os į 33-ią vietą. Didžiausią proveržį šioje kriterijų grupėje lėmė palankus ekonominis ciklas, kurio dėka 2018 m. augo dirbančiųjų skaičius. Besikeičiantis požiūris į vadovų tarptautinę patirtį, kurį vis labiau vertinama, geriau vertinama universitetų paslaugų kokybė bei vadovų įgūdžiai taip pat ženkliai prisidėjo prie mūsų pozicijos šioje kriterijų grupėje gerinimo. Tradiciškai gerai vertinami darbuotojų užsienio kalbų įgūdžiai (geriausiai šioje grupėje).

Vertinant reitingą, šiek tiek stebina tinkamos kvalifikacijos darbuotojų pasiūlos darbo rinkoje padėtis. Bendras vertinimas šiek tiek pablogėjo, bet mūsų vieta reitinge pakilo per 3 pozicijas. Tai yra, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas yra aktuali problema ne vien Lietuvoje. Pagal šio kriterijaus vertinimą esame maždaug per vidurį tarp visų ES šalių, labai panašiai kaip Slovėnija, Belgija, Ispanija, Prancūzija, Latvija. Gerokai atsiliekame nuo Skandinavijos šalių, tačiau lenkiame kitas ES šalis, tame tarpe ir Vokietiją bei Rytų Europos šalis, o situacija Estijoje yra įvertinta prasčiausiai tarp visų 63-jų reitinguojamų šalių.

IMD konkurencingumo centro vertinimu, aukščiausioje reitingo pusėje dominuoja mažos ir vidutinio dydžio Europos šalys, iš Rytų Europos tarp konkurencingiausių patenka tik Estija ir Lietuva.

Iš Baltijos šalių aukščiausias pozicijas užima Estija (27 vieta, pakilo 1 pozicija per metus) ir Lietuva (28 vieta, pakilo 8 pozicijomis per metus). Latvija užima 34 vietą ir per metus kilo 1 pozicija. Kaimyninė Lenkija dar žemiau – 37 vietoje (pakilo 1 pozicija per metus).

Toliau skaitykite

Verslo misijų nauda: gyvų susitikimų metu bendradarbiavimas užsimezga greičiau
Verslo misijų nauda: gyvų susitikimų metu bendradarbiavimas užsimezga greičiau
2019-12-05

Eksporto partnerystės užmezgimui yra svarbus gyvas kontaktas, nes susitikimai su potencialiais partneriais padidina tikimybę, kad užsimezgęs kontaktas virs į kontraktą.  Todėl viena iš eksporto skatinimo priemonių, kurią taiko „Versli Lietuva“  – išvykstamųjų verslo misijų organizavimas. Spalio 23-24 dienomis organizuota verslo misija į Japoniją ir ten vykęs  Lietuvos – Japonijos verslo forumas Lietuvos įmonėms tapo atspirties tašku tiek naujų partnerysčių pradžiai, tiek ir seniai prasidėjusio bendradarbiavimo atnaujinimui.

„Verslios Lietuvos“ personalo vadove tapo Valdonė Ugianskienė
„Verslios Lietuvos“ personalo vadove tapo Valdonė Ugianskienė
2019-12-03

Verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ nauja personalo vadove tapo Valdonė Ugianskienė.