Į popandeminį spurtą demonstruojančią Lietuvą žvalgosi vokiški verslai

2021-05-31
Į popandeminį spurtą demonstruojančią Lietuvą žvalgosi vokiški verslai

Gegužės 31 d. beveik 300 Lietuvos ir Vokietijos verslininkų dalyvavo virtualiame dvišaliame ekonomikos forume. Jame informacinių ryšių ir technologijų, gyvybės mokslų, inžinerijos sričių, automobilių ir energetikos pramonių įmonės ir asociacijos aptarė ateities bendradarbiavimo gaires tarp aukštą pridėtinę vertę kuriančių sektorių.

Vokietijos ir Lietuvos ekonomikos forumą atidarė Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Jos teigimu, bendradarbiavimas tarp abiejų šalių yra nepaprastai svarbus ir Lietuva nuolat skatina glaudesnius santykius ir tolimesnę eksporto plėtrą.

„Esame vos viena iš trijų Europos šalių, kurios jau šiandien gali drąsiai konstatuoti, kad po pandeminio šoko ekonomika atsistatė. Mūsų šalies verslas įrodė, kad yra kompetentingas ir išnaudoja atsiveriančias galimybes plėstis net ir sudėtingiausiomis sąlygomis. Norime, kad šis augimas ir toliau tęstųsi stiprinant bendradarbiavimą su Vokietija, kuri yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių investicijų ir prekybos srityse. Tik kartu dalydamiesi patirtimi ir išnaudodami bendras stiprybes galime tikėtis bendrų reikšmingų pasiekimų“, – sako A. Armonaitė.

Forume Lietuvos ir Vokietijos politikai, verslo atstovai ir mokslininkai diskutavo apie tvarumą, skaitmeninę ateitį ir ekonomiką realiu laiku, inžineriją, genų redagavimo perspektyvas. Tarp forumo pranešėjų – tokių Lietuvos ir Vokietijos kompanijų kaip „Bayer“, „Trafi“, RWE, „NRD Companies“, „Hella“, SAP, BIOK LAB atstovai.

Forumo atidarymas, diskusija apie tvarumą ir panelinė sesija „Future Talk. Real time economy“

Šiemet Lietuva ir Vokietija skaičiuoja 30 metų diplomatinių santykių sukaktį. 25-metį Lietuvoje šiemet mini ir abiejų šalių ekonominius santykius skatinantys Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK). Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Vokietijoje AHK vienija daugiau nei 400 narių.

„2021 metai yra ypatingi metai ekonominių santykių tarp Lietuvos ir Vokietijos atžvilgiu. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK) švenčia savo 25-ąjį jubiliejų Lietuvoje, ir mes labai didžiuojamės, kad galėjome aktyviai prisidėti prie šios didžiulės ekonominių santykių tarp mūsų dviejų šalių plėtros. Lietuva yra slaptoji čempionė (angl. hidden champion) tarp ES valstybių narių ir vis dar neatrastas perlas vystyti verslą ir investuoti. Europos žaliasis kursas yra didžiausia socioekonominė pertvarka per 30 metų. Vokietijos ir Lietuvos verslo forumas atsakė, kuriuo nauju sėkmingu keliu žengsime kartu į ateitį. Jame apžvelgti novatoriški verslo modeliai, ofšorinės vėjo energijos, medienos pramonės, automobilių, mobilumo ir kosmetikos srityse“, – sako Florianas Schröderis, AHK vykdantysis direktorius.

Forumo metu Lietuvos verslininkai privačiuose susitikimuose turėjo galimybę savo produktus ir paslaugas pristatyti ir bendradarbiavimo galimybes aptarti su Vokietijos aukštųjų technologijų įmonėmis, asociacijomis, konsultantais, padedančiais įeiti į šią rinką.

„Vokietija yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė ir daugeliui verslų – geidžiama užsienio rinka. Abiejų šalių verslininkus vienija tos pačios vertybės ir požiūris į verslo partnerystes – siekiama aukščiausios kokybės, konkretumo, skaidrumo ir punktualumo. Lietuvos įmonės išsiskiria tuo, kad greitai ir lanksčiai reaguoja, gali adaptuoti ir klientui pasiūlyti konkretų iššūkį sprendžiančias inovatyvias paslaugas ar produktus“, – sako Daina Kleponė, verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ generalinė direktorė.

Anot jos, Lietuvos verslas neslepia ambicijų Vokietijos rinkoje konkuruoti inovatyviais produktais. Tad  didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria aukštą pridėtinę vertę kuriančios Lietuvos įmonės, siekiančios įeiti į Vokietijos rinką, yra produkcijos standartai. Ilgai trunkantis ir brangus sertifikavimo procesas dalį Lietuvos gamintojų gali atbaidyti.

Forumo panelinė sesija „Future Talk. Life Sciences: Genetic engineering and gene therapy“ 

„Verslios Lietuvos“ analizė rodo, kad 2020 metais Vokietija buvo didžiausia eksporto rinka lietuviškos kilmės prekėms ir paslaugoms. Pernai į Vokietiją eksportuota lietuviškos kilmės produktų už 1,7 mlrd. eurų, o paslaugų – už 1,6 mlrd. eurų.

Abiejų šalių verslas glaudžiai bendradarbiauja baldų, elektros mašinų ir įrenginių, plastikų ir jų dirbinių sektoriuose. 2020 metų duomenimis, baldai sudarė 15 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto iš Lietuvos į Vokietiją, o transporto paslaugos – 78 proc. viso paslaugų eksporto. Iš Vokietijos į Lietuvą pernai daugiausia buvo importuojama antžeminių transporto priemonių (20 proc. eksporto), mašinų ir mechaninių įrenginių (17 proc.). Tarp importuojamų paslaugų iš Vokietijos dominavo transporto paslaugos (69 proc. viso paslaugų eksporto).

Forumo panelinė sesija „Engineering and technology. Digitization and supply chain strengthening“ 

Virtualų Vokietijos ir Lietuvos ekonomikos forumą „Versli Lietuva“ organizavo kartu su AHK, LR ambasada Vokietijoje ir „Investuok Lietuvoje“.

Toliau skaitykite

2020 m. prekybą su latviais ir estais smukdė sumenkęs mineralinio kuro eksportas
2020 m. prekybą su latviais ir estais smukdė sumenkęs mineralinio kuro eksportas
2021-06-15

„Versli Lietuva“ skelbia 2020 m. Lietuvos prekybinių santykių su Latvija ir Estija apžvalgas. Jose pateikiami pagrindiniai dvišalių prekybinių santykių rodikliai, apžvelgiama Latvijos ir Estijos ekonomikos ir analizuojami perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių eksportui.

Eksportas į Aziją: galimybių augimui dar yra
Eksportas į Aziją: galimybių augimui dar yra
2021-06-08

„Versli Lietuva“ skelbia 2020 m. Lietuvos prekybinių santykių su Kinija ir Japonija apžvalgas. Jose pateikiami pagrindiniai dvišalių prekybinių santykių rodikliai, apžvelgiama Kinijos ir Japonijos ekonomikos ir analizuojami perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių eksportui.