Prekių eksporto augimo rezultatai būtų dar geresni, jei ne prastas grūdų derlius

2019-02-08
Prekių eksporto augimo rezultatai būtų dar geresni, jei ne prastas grūdų derlius

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. bendras prekių eksportas per metus augo 7,3 proc. iki 28,3 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksportas augo 8,2 proc. iki 13,4 mlrd. eurų. Prekių reeksportas (be energetinių produktų) augo 5,1 proc. iki 10,7 mlrd. eurų.

„Vertinant lietuviškos kilmės eksporto (be energetinių produktų) dinamiką iš kainų ir apimčių perspektyvos, matyti, kad pirmąjį 2018 m. pusmetį kainų poveikis eksporto augimui buvo minimalus ir augimą daugiausiai lėmė sparčiau didėjusios eksporto apimtys. Antrame pusmetyje kainų įtaka eksporto augimui sustiprėjo ir paskutiniame metų ketvirtyje kainų indėlis į augimą jau buvo pastebimai didesnis nei eksporto apimčių“, – sako Vadimas Ivanovas, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

Prie lietuviškos kilmės prekių (išskyrus energetinius produktus) eksporto augimo daugiausiai prisidėjo chemijos pramonė (apie 3 proc. p.), inžinerinė pramonė (2,1 proc. p.), tabako gaminių (1,9 proc. p.) ir baldų (1,1 proc. p.) sektoriai.

„Prasčiausiai pernai sekėsi žemės ūkio produktams, jų indėlis į eksporto augimą buvo neigiamas (-1,6 proc. p.), daugiausiai dėl penktadaliu mažesnio grūdų derliaus. Taip pat bendrą eksporto augimą lėtino (-0,2 proc. p.) beveik 1 proc. punktu sumažėjęs maisto pramonės eksportas“, – analizuoja V. Ivanovas.

„Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovo vertinimu, lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto augimas 8,2 proc. atitiko 2018 m. vasarą „Verslios Lietuvos“ pateiktas prognozes (tuomet tikėtasi 8,4 proc. augimo). „Tačiau prekių reeksporto augimas buvo lėtesnis nei tikėtasi – prognozavome 6,1 proc. augimą. Mažesnį reeksporto augimą daugiausia lėmė lėtesnė Rusijos ekonomikos plėtra bei rublio nuvertėjimas euro atžvilgiu“, – sako V. Ivanovas.

2019 m. Lietuvos eksporto rezultatams didelę įtaką turės prastėjanti tarptautinė aplinka. „Pernai vasaros pabaigoje prognozavome, kad šiemet lietuviškos kilmės prekių ir reeksporto augimas turėtų paspartėti, tačiau tarptautiniai prekybos karai, sumažintos augimo prognozės didžiosioms Vakarų Europos rinkoms (ypač Italijai, Vokietijai ir Nyderlandams), didėjanti kietojo „Brexit“ tikimybė, lėtėjantis Kinijos ekonomikos augimas kelia vis daugiau iššūkių Lietuvos eksportuotojams bei mažina spartesnės eksporto plėtros tikimybę“, – sako „Verslios Lietuvos“ analitikas.

Indėlis į lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) augimą 2018 m. pagal pramonės šakas, proc. p.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, VšĮ „Versli Lietuva“ skaičiavimai.

 


Daugiau informacijos šia tema

Vadimas Ivanovas
Vadimas Ivanovas
Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas

Toliau skaitykite

Lietuvos IT įmonės žygį į didžiausią Afrikos rinką pradėjo nuo vietinių talentų žvalgytuvių
Lietuvos IT įmonės žygį į didžiausią Afrikos rinką pradėjo nuo vietinių talentų žvalgytuvių
2019-05-21

Lietuvos informacinių ryšių ir technologijų sektoriui Nigerija gali tapti ne tik tiltu į Afrikos rinką, bet ir aprūpinti talentingais specialistais. Tuo įsitikino gegužę Nigerijos sostinėje Abudžoje apsilankiusios penkios Lietuvos IRT bendrovės. Tai pirmoji Lietuvos verslo misija Nigerijoje, kuri išgyvena sparčią skaitmeninių technologijų plėtrą.

Naujus kariuomenės infrastruktūros objektus projektuos UAB „Sweco Lietuva“
Naujus kariuomenės infrastruktūros objektus projektuos UAB „Sweco Lietuva“
2019-04-18

Dalyvavimas tarptautiniuose gynybos srities pirkimuose yra vienas iš papildomų tarptautinės prekybos kanalų įmonėms. Krašto apsaugos ministerija ir NATO Paramos ir pirkimų agentūra pasirašė sutartį su UAB „Sweco Lietuva“ dėl Lietuvos kariuomenės infrastruktūros vystymo projektų.