Prekių eksporto augimo rezultatai būtų dar geresni, jei ne prastas grūdų derlius

2019-02-08
Prekių eksporto augimo rezultatai būtų dar geresni, jei ne prastas grūdų derlius

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. bendras prekių eksportas per metus augo 7,3 proc. iki 28,3 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksportas augo 8,2 proc. iki 13,4 mlrd. eurų. Prekių reeksportas (be energetinių produktų) augo 5,1 proc. iki 10,7 mlrd. eurų.

„Vertinant lietuviškos kilmės eksporto (be energetinių produktų) dinamiką iš kainų ir apimčių perspektyvos, matyti, kad pirmąjį 2018 m. pusmetį kainų poveikis eksporto augimui buvo minimalus ir augimą daugiausiai lėmė sparčiau didėjusios eksporto apimtys. Antrame pusmetyje kainų įtaka eksporto augimui sustiprėjo ir paskutiniame metų ketvirtyje kainų indėlis į augimą jau buvo pastebimai didesnis nei eksporto apimčių“, – sako Vadimas Ivanovas, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

Prie lietuviškos kilmės prekių (išskyrus energetinius produktus) eksporto augimo daugiausiai prisidėjo chemijos pramonė (apie 3 proc. p.), inžinerinė pramonė (2,1 proc. p.), tabako gaminių (1,9 proc. p.) ir baldų (1,1 proc. p.) sektoriai.

„Prasčiausiai pernai sekėsi žemės ūkio produktams, jų indėlis į eksporto augimą buvo neigiamas (-1,6 proc. p.), daugiausiai dėl penktadaliu mažesnio grūdų derliaus. Taip pat bendrą eksporto augimą lėtino (-0,2 proc. p.) beveik 1 proc. punktu sumažėjęs maisto pramonės eksportas“, – analizuoja V. Ivanovas.

„Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovo vertinimu, lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto augimas 8,2 proc. atitiko 2018 m. vasarą „Verslios Lietuvos“ pateiktas prognozes (tuomet tikėtasi 8,4 proc. augimo). „Tačiau prekių reeksporto augimas buvo lėtesnis nei tikėtasi – prognozavome 6,1 proc. augimą. Mažesnį reeksporto augimą daugiausia lėmė lėtesnė Rusijos ekonomikos plėtra bei rublio nuvertėjimas euro atžvilgiu“, – sako V. Ivanovas.

2019 m. Lietuvos eksporto rezultatams didelę įtaką turės prastėjanti tarptautinė aplinka. „Pernai vasaros pabaigoje prognozavome, kad šiemet lietuviškos kilmės prekių ir reeksporto augimas turėtų paspartėti, tačiau tarptautiniai prekybos karai, sumažintos augimo prognozės didžiosioms Vakarų Europos rinkoms (ypač Italijai, Vokietijai ir Nyderlandams), didėjanti kietojo „Brexit“ tikimybė, lėtėjantis Kinijos ekonomikos augimas kelia vis daugiau iššūkių Lietuvos eksportuotojams bei mažina spartesnės eksporto plėtros tikimybę“, – sako „Verslios Lietuvos“ analitikas.

Indėlis į lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) augimą 2018 m. pagal pramonės šakas, proc. p.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, VšĮ „Versli Lietuva“ skaičiavimai.

 


Daugiau informacijos šia tema

Vadimas Ivanovas
Vadimas Ivanovas
Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas

Toliau skaitykite

„Brexit“: kaip lietuviškos įmonės valdo rizikas
„Brexit“: kaip lietuviškos įmonės valdo rizikas
2019-03-19

Į Jungtinę Karalystę eksportuojančios lietuviškos įmonės tikina, kad britų partneriai yra lankstūs ir linkę dalytis „Brexit“ rizikos kaštus, siekdami išlaikyti tiekėjus iš Lietuvos. 

„IMD World Competitiveness Ranking“ kviečia dalyvauti apklausoje
„IMD World Competitiveness Ranking“ kviečia dalyvauti apklausoje
2019-03-04

Kviečiame dalyvauti šiuo metu atliekamoje pasaulinio šalių konkurencingumo tyrimo „IMD World Competitiveness Ranking“ įvairių lygių įmonių vadovų apklausoje ir įvertinti mūsų šalies konkurencingumą. Jūs, kaip Lietuvos verslo atstovas, turite galimybę įvertinti Lietuvos ekonominės aplinkos konkurencingumą ir prisidėti prie svarbios žinutės formavimo apie Lietuvą tarptautinėje rinkoje.