Slovakija – šalis – aukso vidurys

2017-04-25

„Eksportas: Slovakija“ tęsia vertimų biuro „Ars libri“ straipsnių seriją. Kaip ir anksčiau dalijamės kalbinėmis įžvalgomis, įdomiais faktais apie šalies kalbą ir verslo etiketą. Sakoma, kad slovakai nėra tokie uždari kaip skandinavai ir nėra perdėtai draugiški kaip Balkanų šalių žmonės. Puikus variantas ieškantiems aukso vidurio.

Verslo etiketas

Verslo susitikimuose elkitės dalykiškai, toks elgesys juos žavi. Jie nėra linkę iš karto bičiuliautis, todėl prireiks keleto susitikimų, kol šalia jūsų jie pradės jaustis jaukiai.

Nors slovakų verslo kultūra sparčiai vakarėja, vis dėlto reiktų laikytis tam tikrų tradicijų. Tarp valdžios ir pavaldinių išlaikomas tam tikras atstumas ir žemesnio rango darbuotojai nėra linkę siūlyti savo idėjų viršininkams. Reikėtų vengti tokių draugiškumo išraiškų kaip paplekšnojimas per nugarą, bučiavimas į skruostą ar rankas. Bučiuoti moters ranką taip pat nebepriimtina. Susitikimuose dažniausiai nieko nedovanojama, nebent mažą, simbolinę dovaną. Dėl visų susitikimų tariamasi iš anksto, o į punktualumą žiūrima griežtai. Slovakai nėra linkę konfrontuoti, todėl užduotis stengiasi įvykdyti „per aplinkui“. Verslas vykdomas lėtai, todėl apsišarvuokite kantrybe. Svarbu nenuvertinti savo partnerio, reikėtų išklausyti jo idėjų, negrūsti per prievartą savo minčių, rekomendacijų, nes bendradarbiaujant su slovakais turi būti jaučiama lygybė tarp partnerių ir abipusė pagarba. Taip pat svarbu nebūti arogantiškam, nes slovakų vadovams tai nepriimtina. Jei jaučiate, kad partneris į pasiūlymus žiūri pesimistiškai ar nesupranta, ką norite pasakyti, turėtumėte supaprastinti savo pristatymą ir pabrėžti tikslą bei siekiamus rezultatus. Nereikėtų organizuoti susitikimų penktadienio popietę, nes dauguma slovakų tuo metu važiuoja į savo sodybas užmiestyje. Apranga turėtų būti konservatyvi. Vyrams dera vilktis tamsų kostiumą su kaklaraiščiu, o moterims rengtis kukliai. Nerekomenduojama vilktis ryškiaspalvių rūbų.

Pirmasis susitikimas

Susitinkant su partneriais ranką paspausti reiktų tvirtai ir žiūrėti tiesiai į akis, priešingu atveju jie pamanys, kad esate silpnas ir kažką slepiate. Priėmėjas visada ranką ištiesia pirmas. Spaudžiant rankas sakoma „dobre den“ („laba diena“), „dobrý večer“ („labas vakaras“) ar sutikimo frazes, pavyzdžiui, „vítáj vás“ („sveiki atvykę“) ar „těší mne, že vás mohu přivítat v naší společnosti“ (malonu jus priimti į mūsų draugiją). Susitikimų pradžioje išdalijamos verslo kortelės, dažniausiai slovakų kalba. Vyresnės kartos atstovai pradžioje gali papasakoti apie savo šalį, tuo tarpu jaunesni iš karto linkę pereiti tiesiai prie reikalų. Po pasisveikinimo stovėkite tol, kol jums pasiūlys atsisėsti, nes gali būti, kad jums yra specialiai skirta vieta. Per pirmuosius susitikimus siekiama su partneriais sukurti pasitikėjimą. Pirmą kartą susitikimui gali vadovauti žemesnio rango vadybininkas, o prieš dalykinį pokalbį bandoma geriau pažinti pašnekovą.

 

Atvejis

Lietuvių k.

Slovakų k.

Kabutės

Įmonių pavadinimai skiriami kabutėmis: UAB „Ars libri“, bet rašant didžiosiomis raidėmis, kabutės nededamos, pvz., UAB ARS LIBRI.

Produktų pavadinimai skiriami pasviruoju šriftu ar kabutėmis

Įmonių pavadinimai neskiriami kabutėmis: Akciová spoločnosť Slovnaft.

 

Procentai

15 %

15 %

Matavimo vnt.

100 g

100 g

Vienaskaita ir daugiskaita

Vartojami abu variantai. Pvz.: „sūdyta silkė“ ir „sūdytos silkės“.

Vartojami abu variantai.

 

www.arslibri.lt

Toliau skaitykite

Bendra ES ir Afrikos skaitmeninė vizija Lietuvos IRT įmonėms atvers naujas rinkas
Bendra ES ir Afrikos skaitmeninė vizija Lietuvos IRT įmonėms atvers naujas rinkas
2019-02-13

Pastaraisiais metais Afrikos šalys yra tarp sparčiausiai augančių pasaulio ekonomikų, o milžiniškas žemyno potencialas informacinių ir ryšio technologijų (IRT) srityje žada tolimesnį augimą. Europos Sąjunga (ES) yra apsisprendusi skirti daugiau dėmesio Afrikos skaitmenizacijai ir skaitmeninės ekonomikos plėtrai, didelį vaidmenį tikimasi patikėti ir europietiškoms IRT bendrovėms.

Prekių eksporto augimo rezultatai būtų dar geresni, jei ne prastas grūdų derlius
Prekių eksporto augimo rezultatai būtų dar geresni, jei ne prastas grūdų derlius
2019-02-08

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. bendras prekių eksportas per metus augo 7,3 proc. iki 28,3 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksportas augo 8,2 proc. iki 13,4 mlrd. eurų. Prekių reeksportas (be energetinių produktų) augo 5,1 proc. iki 10,7 mlrd. eurų.