Stiprėjantis verslumas Lietuvoje išlieka jautrus verslo sąlygas bloginantiems pokyčiams

2018-05-10
Stiprėjantis verslumas Lietuvoje išlieka jautrus verslo sąlygas bloginantiems pokyčiams

Nors šiuo metu Lietuvoje rinkos augimo ir jos pelningumo tempus lėtina aštrėjančios verslo rizikos, ekonominė aplinka vis dar išlieka palanki naujo verslo kūrimui bei esamo verslo plėtrai – juridiniai asmenys steigiasi sparčiai, įmonių išgyvenamumo rodikliai gerėja, o savarankiškai dirbantys asmenys steigia verslą arba pereina dirbti samdomais darbuotojais, teigiama naujausioje „Versli Lietuva“ verslumo tendencijų apžvalgoje.

„Lietuviams netrūksta verslumo, bet trūksta drąsos pradėti verslą, tai turime galimybę daugelį kartų įsitikinti nemokamai konsultuodami gyventojus verslo pradžios klausimais. Todėl galime drąsiai teigti, kad šiuo metu valstybėje sudarytos sąlygos žengti pirmą žingsnį link verslo pasirenkant savarankiškos veiklos formą bei diferencijuota mokestinė sistema yra didžiulė paskata verslumo augimui Lietuvoje. Nors šiuo metu stebime savarankiškai dirbančių asmenų skaičiaus mažėjimo tendenciją, bet tuo pačiu augantis smulkių įmonių skaičius rodo, kad pradėję nuo pirmojo verslo laiptelio su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma verslūs gyventojai ryžtasi prisiimti didesnę riziką, siekia dar didesnių savo veiklos rezultatų ir pereina į kitą verslumo lygį steigdami bendroves“, – sako Gytis Morkūnas, „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius.

G. Morkūnas nuogąstauja, kad pastaruoju metu keičiant įstatyminę bazę, reglamentuojančią savarankiškai dirbančiųjų veiklą, šios veiklos formos tampa mažiau patrauklios ir ilguoju laikotarpiu neigiamai atsilieps Lietuvos verslumo tendencijoms. „Tokie ribojantys veiksniai kaip mokestinė sistema ir administracinė našta neigiamai veikia paskatas kurti verslą arba jau veikiančius smulkius verslus toliau veikti rinkoje, su kurios iššūkiais neretai yra lengviau susidoroti nei su institucinės verslo aplinkos pokyčiais“, – teigia G. Morkūnas.

Vytautas Adomaitis, „Versli Lietuva“ Verslo aplinkos gerinimo vadovas, atkreipia dėmesį, jeigu savarankiškai dirbančio ir samdomo darbuotojo mokestinės sąlygos būtų vienodos, daugeliui neliktų paskatos imtis verslo ir prisiimti su juo susijusią riziką.

„Samdomas darbuotojas žino, kad nustatytą dieną gaus nustatyto dydžio atlyginimą, o savarankiškai dirbančio žmogaus pajamos nuolat svyruoja, priklausomai nuo sezono, verslo brandos ir įdedamų pastangų, bet tuo pačiu jis nuolat siekia sėkmės, kad užsidirbtų pragyvenimui ir dar daugiau. Mes manome, kad mažesnis savarankiškos veiklos apmokestinimas, lyginant su samdomu darbu, yra ta paskata, kuria valstybė skatina piliečių verslumą. Kodėl valstybei svarbu skatinti savarankiškų žmonių savarankišką veiklą? Todėl, kad savarankiškų piliečių visuomenė yra stipresnė visuomenė, negu samdinių visuomenė. Iš mažų savarankiškų veiklų ilgainiui išauga dideli verslai. Verslumas skatina žmonių sumanumą ir konkurenciją, kurios savo ruožtu yra inovacijų ir gerovės šaltinis”, – pažymi V. Adomaitis.

Anot jo, Lietuvoje vietoje dviejų užtektų vienos individualios veiklos formos, kuri turėtų būti lengvai suprantama, paprastai ir greitai administruojama, bet tai neturėtų būti tiesiog verslo liudijimo panaikinimas paliekant individualią veiklą pagal pažymą.

Be šiuo metu įžvelgiamų verslo sąlygas bloginančių institucinių veiksnių, „Versli Lietuva“ verslumo tendencijų apžvalgoje taip pat išskiriami verslo plėtrą ribojantys rinkos veiksniai. Tai nepakankama paklausa, darbuotojų trūkumas ir finansiniai sunkumai, o iš jų verslui šiuo metu  reikšmingiausia – tinkamos kvalifikacijos darbuotojų stoka, nes tai toliau didina spaudimą darbo užmokesčio augimui ir verslo pelningumo mažėjimą. „Tačiau yra ir gera šio medalio pusė – tai skatina įmones ieškoti verslo plėtros sprendimų, o vienas jų – investicijos į naujų įrenginių įsigijimą ir esamų atnaujinimą. Materialinės investicijos auga sektoriuose, kurie yra labiausia jautrūs darbuotojų trūkumui – informacijos ir ryšių, finansų ir draudimo, apdirbamojoje gamyboje, statybų sektoriuje. Investicijos atsiperka, nes šiose sektoriuose taip pat stebimas spartus darbo našumo augimas. Tai parodo, kad verslininkai ieško išeičių, investuoja ir kuria dar didesnę pridėtinę vertę“, – pažymi Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas.

Lietuvos verslumo tendencijų apžvalgą „Versli Lietuva“ atlieka du kartus per metus ir pristato spalio ir gegužės mėnesiais. Joje apžvelgiami praėjusių metu ir einamųjų metų pradžios verslumo rodikliai, kaita, naujo verslo kūrimosi tendencijos, verslo finansavimo šaltinių prieinamumas bei verslo plėtrą ribojantys veiksniai. Susipažinti su naujausia Lietuvos verslumo tendencijų apžvalga galite čia.

Toliau skaitykite

Didžiausiame gyvybės mokslų renginyje Baltijos šalyse tikimasi sulaukti apie 30 startuolių
Didžiausiame gyvybės mokslų renginyje Baltijos šalyse tikimasi sulaukti apie 30 startuolių
2018-05-25

Rudenį didžiausias Baltijos šalyse gyvybės mokslų renginys „Life Sciences Baltics“ suburs apie 30 gyvybės mokslų startuolių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Ankstyvosios stadijos gyvybės mokslų startuoliams bus pasiūlyti dviejų dienų nemokami intensyvūs verslumo mokymai, o dešimt geriausių turės galimybę pristatyti savo idėją investuotojams ir visuomenei.

 

Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva vėl kopia į viršų
Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva vėl kopia į viršų
2018-05-24

Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD skaičiuojamame pasauliniame konkurencingumo indekse pernai trimis laipteliais smuktelėjus žemyn, šiemet Lietuvai pavyko atsitiesti vienu laipteliu ir pakilti į 32 vietą iš  63. Pagal keturias šalių vertinimo kriterijų grupes, Lietuva pagerino savo pozicijas visose iš jų: ekonomikos raidos, viešojo sektoriaus efektyvumo, verslo efektyvumo bei infrastruktūros srityse.