Teisininkai apie stiprius prekių ženklus: palengvina išimtinių teisių gynimą, apsaugo konkurencinėje kovoje

2020-12-08
Teisininkai apie stiprius prekių ženklus: palengvina išimtinių teisių gynimą, apsaugo konkurencinėje kovoje

Vartotojų mėgstamiausi prekių ženklai visai nebūtinai yra stiprūs teisiniu požiūriu. Mylimiausiais jie tampa dėl rinkodaros sukuriamos pridėtinės vertės ir rinkai perduodamos žinutės. Tuo tarpu teisininkai stipriais laiko prekių ženklus, kurie turi ryškų skiriamąjį požymį ir nėra tiesiogiai aprašantys prekes ar paslaugas.

„Teisiniu požiūriu stiprius prekių ženklus yra lengviau apsaugoti konkurencinėje kovoje, todėl rekomenduojame kurti ir registruoti stiprius prekių ženklus. Kuo labiau prekės ženklas atitolsta nuo tiesioginio prekių ar paslaugų bei jų charakteristikų aprašymo, tuo stipresniu jį galime vadinti“, – gruodžio pradžioje Komunikacijos industrijos asociacijos (KIA) renginyje pasakojo Valstybinio patentų biuro Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus vedėja Kristina Vilkienė.

Ji pabrėžia, kad bet kurie prekių ženklai, kuriuos verslas sukuria kaip sau tinkamus, gali būti naudojami, tiesiog jeigu jie nėra teisiškai stiprūs, išauga teisinių konfliktų rizika.

Prekių ženklai tampa paprastesni ir prastesni

„Praktikoje matome, kad ženklai „paprastėja“ – atsisakoma spalvų, grafinių elementų pertekliaus. Deja, dažnai tai reiškia ir ženklų „prastėjimą“, nes pasirinkus minimalistinį dizainą ir bendrinius žodžius, tiesiogiai aprašančius prekes ir paslaugas (kas visiškai suprantama dėl rinkodaros strategijos – vartotojas lengviau „pagauna“ žinutę apie prekes ir paslaugas), atsiranda rizika, kad toks ženklas tampa silpnu“, – pasakojo Valstybinio patentų biuro teisininkė.

Prekės ženklui taikoma ir autorių teisių apsauga –  – ji įsigalioja nuo prekės ženklo sukūrimo, jo objektyvos išraiškos.

„Bet ką duoda prekės ženklo registravimas: mes jau turime paraiškos pateikimo datą, jūsų prekės ženklas yra viešame registre, nebereikia įrodinėti, kad jis – jūsų. Ženklo registracija palengvina išimtinių teisių gynimą. Net jei vykdau prekybą internetu ir matau, kad kažkas pažeidžia teises į mano prekės ženklą internete, tai paslaugų teikėjui nusiuntus pretenziją ir prisegus prekės ženklo registracijos liudijimą, yra daug lengviau ginti savo teises, negu tiesiog parašyti laišką „čia aš sukūriau“, – patirtį perteikia K.Vilkienė.

Aktyvi rinkodara padaro prekės ženklą teisiškai stipresniu

Valstybio patentų biuro (VPB) teisininkė papasakojo neseniai nagrinėtą pigu.lt atvejį, kaip aktyvi rinkodara sukuria stiprų skiriamąjį požymį ir dėl to prekės ženklas pasidaro stipresnis ne tik vartotojų, bet ir teisiniu požiūriu.

Pigu.lt vardo savininkai kreipėsi į VPB dėl šio ženklo registravimo. VPB ekspertai nusprendė, kad žymuo pigu.lt neturi skiriamojo požymio ir nebus registruojamas. Tačiau VPB apeliacinis skyrius, išnagrinėjęs pateiktus papildomus įrodymus, pripažino, kad žymuo pigu.lt reikalaujamą skiriamąjį požymį įgijo per naudojimą.

„Praktikoje tai pasitaiko ne dažnai, bet tokia galimybė yra. Žymens pigu.lt savininkai pateikė apklausos duomenis, kur, klausiant respondentų spontaniškai, šią elektroninę parduotuvę įvardino 73 proc. respondentų, o parodžius lietuviškų internetinių parduotuvių sąrašą, ją žinojo net 96 proc. gyventojų. Skaičiai labai dideli, net ne visada tokių aukštų skaičių reikia, kad būtų  pripažintas skiriamojo požymio įgyjimas“, – komentuoja K. Vilkienė.

Teikėjai taip pat patentų biurui pristatė duomenis, kiek lėšų nuo 2013 iki 2018 metų skyrė savo elektroninės parduotuvės reklamai, kad prekės ženklas įeitų į rinką, įsitvirtintų ir taptų atpažįstamu tarp vartotojų. Pateiktų įrodymų duomenimis, 2015 m. pigu.lt sudarė 33 proc. elektroninės prekybos rinkos, o 2018 m. buvo pripažinta populiariausia elektronine parduotuve Lietuvoje.

Visi šie papildomai pateikti duomenys lėmė VPB apeliacinio skyriaus sprendimą registruoti šį prekės ženklą nacionaliniame registre.

Sugalvokite bent minimalų skiriamąjį požymį

Iš visų Valstybiniam patentų biurui pateikiamų registruoti prekių ženklų maždaug 70 proc. jų yra grafiniai arba grafiniai su žodiniais elementais, 30 proc. – žodiniai, 45 proc. – spalvoti.

Renginyje VPB teisininkė pateikė daug pavyzdžių iš Europos patentų biuro ir Europos intelektinės nuosavybės biuro praktikos, kai teikiami registruoti labai paprasti, elementarūs bendriniai žodžiai.

„Tas paprastumas yra visiškai suprantamas iš rinkodaros pusės, nes toks ženklas yra kur kas greičiau nuskaitomas vartotojo. Jeigu parašyta meniu.lt, aš ir žinau, kas turima omenyje, į kokį vartotoją orientuojasi, kokias prekes ar paslaugas rasiu po šituo ženklu. Tačiau tai kartu reiškia ir tam tikrą riziką, kad tokio ženklo nebus galima registruoti, nes jis neturės stipraus skiriamojo požymio, o tiesiog bus bendrinis aprašomasis elementas“, – aiškina K.Vilkienė.

Todėl, kuriant prekės ženklą, ekspertė pataria pridėti bent minimalų skiriamąjį požymį. Pavyzdyje meniu.lt pavaizduota šakutė buvo tas papildomas grafinis elementas, kuris suteikia bent jau minimalų skiriamąjį požymį ir atskiria šį nuo kitų prekių ženklų, kuriuose paminėti žodžiai „meniu“.

Teisiškai silpnu prekės ženklu lengvai pasinaudos konkurentai

„Kai kurdami ženklą pasirenkame žodžius, grafiką, spalvas, tokį jį pateikiame registruoti ir gauname apsaugą visai šių elementų kombinacijai. Tai nereiškia, kad turime išimtines teises į kurį nors vieną iš tų elementų atskirai, tiesiog galiu siekti, kad rinkoje nebūtų naudojami tapatūs arba itin panašūs prekių ženklai“, – pasakoja K.Vilkienė.

Ji akcentuoja, kad kuriant prekės ženklą visai nereikia galvoti, ar jį registruos, ar neregistruos patentų biuras, bet reikia galvoti, kaip jums seksis rinkoje su tokiu prekės ženklu, ir jeigu jis bus silpnas, teisiškai nesaugus, – konurentai gali lengvai tuo pasinaudoti.

„Jeigu ženklas – silpnas, tada sudėtinga sukurti savo išskirtinumą rinkoje, atribojant konkurentus. Todėl negalvokite, kaip praslįsti pro VPB, bet kaip rinkoje atrodys mano prekės ženklas, ar vartotojo akis užklius lentynoje, ar tai nebus laikoma kaip tiesiog kažkokiu papildomu elementu etiketėje, kuris nurodo prekės rūšį, kokybę ar kitokias charakteristikas. Ar vartotojas jį supras kaip konkretaus gamintojo prekės ženklą“, – siūlo apgalvoti K. Vilkienė.

Su prekių ženklais susiję nesąžiningi veiksmai

Patentų biuro teisininkė pateikė pavyzdį, kad nacionalinių prekių ženklų su žodiniu elementu „zoo“ yra daugiau kaip 30, įskaitant ir atvejus, kai domenai registruojami kaip prekių ženklai.

„Tad jeigu registruojame bendru šriftu, „zoo“ – viena spalva, „prekės“ – kita spalva, toks ženklas nebus registruotas. Vartotojui egzistuojantys domenai zoobaze, zoomaistas, zooprekes, zoosalis skamba labai panašiai, ne išskirtinai“, – sako K. Vilkienė.

Komunikacijos industrijos asociacijos renginyje dalyviams kilo klausimas, ar galima kaip savo prekės ženklą įsiregistruoti kitos įmonės naudojamą interneto svetainės pavadinimą, nesuderinus su ja?

„Įsiregistruoti galima, nes mes registruojame neatlikdami ankstesnės trečiųjų šalių paieškos, tačiau tas, kuris turi ankstesnį juridinio asmens pavadinimą ar prekės ženklą, gali tiesiog nuginčyti. Todėl tokia registracija reikštų, kad patampysite nervus savo konkurentams, nes jiems reikės imtis teisinių priemonių, bet galų gale tokia svetimo žymens registracija bus panaikinta, nes tokios registracijos yra laikomos nesąžiningais veiksmais“, – pasakoja K.Vilkienė.

„Džiaugsmo“ pavyzdys – ar tikrai norite tokios situacijos?

Ji pateikė šviežią pavyzdį, kai UAB „Akropolis group“ įregistravo prekės ženklą „Džiaugsmas“. Kiek vėliau tokį patį prekės ženklą pareiškė norą registruoti UAB „Džiugu“, valdanti restoraną „Džiaugsmas“. „Akropolis group“ pateikė protestą prieš bendrovę „Džiugu“. Tačiau VPB apeliacinis skyrius, išnagrinėjęs ginčą, nusprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog restoranas „Džiaugsmas“ kelis kartus iš eilės buvo patekęs į geriausių restoranų Top 30, turi daug paminėjimų žiniasklaidoje, yra žinomas, taip pat įvertinus tai, kad „Akropolis group“ nepateikė jokių įrodymų apie ketinimus teikti restoranų paslaugas, ir dar atsižvelgus į aplinkybę, kad „Akropolis group“ formaliai teisiškai bandė panaikinti restorano „Džiaugsmas“ prekės ženklą, nusprendė, kad visos šios aplinkybės rodo, jog buvo elgtasi nesąžiningai ir „Akropolis group“ prekės ženklo registracija buvo panaikinta.

„Ar tikrai norite tokios situacijos? Todėl linkiu dar prekės ženklo kūrimo stadijoje atsižvelgti į teisinius niuansus. Būtų idealu, jeigu prekių ženklus kurtų rinkodaros specialistai kartu su teisininkais: teisinkai revizuoja ir tada prekės ženklas išeina į rinką. O praktioje yra atvirkščiai: rinkodaristai sukuria, prekės ženklas išeina į rinką, tada paduodama paraiška Valtybiniam patentų biurui ir tik tada situaciją pamato teisininkai“, – apie nusistovėjusią praktiką siūlo pagalvoti K. Vilkienė.

Komunikacijos industrijos asociacijos renginio „Kodėl vieni prekių ženklai – mylimi, o kiti – ne?“ dalyviai juokavo, kad tai amžina reklamos ir komunikacijos žmonių sankirta su teisininkais, esą jeigu rinkodaros specialistai kurtų prekės ženklą kartu su teisininkais, rezultatas nebūtinai gimtų, todėl „geriau padaryti darbą ir po to atsiprašinėti“.

 

Toliau skaitykite

A.Armonaitė: svarbu pasirengti geram ekonomikos startui po karantino
A.Armonaitė: svarbu pasirengti geram ekonomikos startui po karantino
2021-01-22

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį nuotoliniu būdu susitiko su VšĮ „Versli Lietuva“ vadove Daina Klepone ir aptarė, kaip skatinti eksportą, gerinti verslo aplinką, mažinti biurokratinę naštą įmonėms ir pasirengti geram ekonomikos startui po karantino pabaigos.

Startuoja pirmasis pagalbos verslui paketas: subsidijos ir paskolos
Startuoja pirmasis pagalbos verslui paketas: subsidijos ir paskolos
2021-01-20

Nuo trečiadienio, sausio 20 d., verslas jau gali teikti paraiškas gauti subsidijas ir lengvatines paskolas. Pirmąjį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengto pagalbos verslui paketą sudaro 180 mln. eurų – 150 mln. eurų skiriama subsidijoms, 30 mln. eurų – paskoloms.