Trumpo tarifai – ką iš tiesų jie reiškia

2018-04-06
Trumpo tarifai – ką iš tiesų jie reiškia

Thomas Notteno, „Versli Lietuva“ vyriausiojo analitiko komentaras

Kovo mėn. pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas oficialiai paskelbė apie įvedamą 25 proc. tarifą importuojamam plienui ir 10 proc. tarifą importuojamam aliuminiui. Remtasi dar 1962 m. priimtu įstatymu, kuriuo galima pagrįsti importui taikomus tarifus nacionalinio saugumo pagrindais. Po kelių savaičių kabineto narys prekybos klausimais Robertas Lighthizeris pranešė JAV Senato finansiniam komitetui patikslindams, kad be Kanados ir Meksikos, tarifai nebus taikomi Europos Sąjungos šalių blokui bei dar keletui kitų šalių iki gegužės mėn. 1 d. Prezidentas Donaldas Trumpas niekada neslėpė, kad pagrindinis šių tarifų tikslas yra apmokestinti Kinijos plieno ir aliuminio importą. Keletą valandų po Roberto Lighthizerio pareiškimo, prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė papildomus tarifus, specialiai nukreiptus apmokestinti iš Kinijos importuojamiems produktams, kurių vertė yra 60 milijardų JAV dolerių. Tikėtina, kad šie tarifai bus nukreipti į aukštųjų technologijų produktus, tokius kaip robotikos ir oro erdvės gaminius, nes Kinija yra kaltinama vogusi JAV intelektinę nuosavybę. Sausio mėn. prezidento administracija jau buvo nustačiusi importo tarifus saulės baterijoms ir skalbimo mašinoms – produktams, kurie labiausiai importuojami iš Kinijos. Kinija iškart po JAV pranešimo, atsakė į jį pranešdama, kad įveda importo tarifus tam tikriems JAV produktams, tokiems kaip kiauliena, obuoliai ir plieniniai vamzdžiai, kurių vertė yra 3 milijardai JAV dolerių. Tiek analitikai, tiek ir kiti apžvalgininkai sutaria, kad abipusiai veiksmai gali pasibaigti prekybos karu.

Plienui taikytini tarifai Lietuvai iš esmės įtakos neturės, nes 2017 m. šių produktų lietuviškos kilmės eksportas į JAV buvo 74 tūkst. eurų.

Lietuvos produktams plieno ir aliuminio tarifai kol kas netaikomi, be to, nėra ir planuojama apmokestinti visų be išimties plieno ir aliuminio gaminių. Didžiąją dalį plieno produktų, kuriuos ketinama apmokestinti sudaro lydyti plieno gaminiai, o importo tarifai aliuminio produktams bus labiausiai taikomi apdirbtam ir neapdirbtam aliuminiui. Plienui taikytini tarifai Lietuvai iš esmės įtakos neturės, nes 2017 m. šių produktų lietuviškos kilmės eksportas į JAV buvo 74 tūkst. eurų. Lietuvoje pagamintų ir į JAV eksportuotų aliuminio produktų, kuriems taikytini tarifai, kiekis taip pat buvo labai nedidelis, vertė siekė 409 tūkst. eurų. Kita vertus, manoma, kad JAV įvesti tarifai sumažins šių produktų kainas užsienio rinkose, nes dabartinis produktų importas į JAV bus nukreiptas į kitas rinkas ir tai lems kainų mažėjimą. 2017 m. Lietuvos gamintojai iš viso eksportavo lydyto plieno gaminių už 118,7 mln. eurų, o ir apdirbto ir neapdirbto aliuminio gaminių už 11,4 mln. eurų. Didžioji šių produktų dalis buvo skirta ES šalių rinkoms – atitinkamai 92 proc. lydyto plieno ir 84 proc. apdirbto ir neapdirbto aliuminio gaminių.

Ar mes tikrai esame ant prekybos karo slenksčio?

Jei padėtis bus toliau eskaluojama, daugelis analitikų ir apžvalgininkų mano, kad mūsų laukia tikras tarptautinės prekybos karas, dėl kurio daugelis produktų smarkiai pabrangs, o tai savo ruožtu paveiks daugelį sektorių, šalių ir gyventojų. Paskutinį kartą didžiulis pasaulinis prekybos karas siautėjo Didžiosios depresijos laikotarpiu (XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje); jį sukėlė JAV Smoot-Hawley tarifų įstatymas, kuriuo tarifai buvo padidinti daugiau nei 20 000 importuojamų produktų. Dėl šio įstatymo ir jo nulemtų JAV prekybos partnerių įvestų atsakomųjų tarifų iš esmės žlugo pasaulio prekybos sistema, todėl Didžioji depresija užsitęsė. Tada nuo protekcionistinių priemonių labiausiai nukentėjo mažosios šalys, kurios yra labai priklausomos nuo užsienio prekybos, to galima būtų tikėtis ir dabar. Po Antrojo pasaulinio karo, JAV tapo tvirta laisvosios prekybos šalininke ir atliko didelį vaidmenį steigiant pasaulinę, tam tikromis taisyklėmis pagrįstą, prekybos sistemą, iš kurios vėliau išsivystė Pasaulio prekybos organizacija (PPO).

Pastaraisiais metais pasitaikė tik vienas atvejis, kuriam būdingi tam tikri prekybos karo požymiai – tai Rusijos pritaikytos sankcijos ES bei kitoms šalims ir atvirkščiai. 2014 m. buvo įvestas draudimas JAV ir ES įmonėms plėtoti verslą su tam tikrais Rusijos bankais, ginklų gamintojais ir energetikos įmonėmis. Į tai Rusija atsakė įvesdama žemės ūkio ir maisto produktų importo embargą. Šios sankcijos galioja iki šiol. Jas pirmiausia nulėmė ne ekonominės, o geopolitinės priežastys: Rusija buvo nubausta už Krymo aneksiją ir kišimąsi į Rytų Ukrainą. Nors pats konfliktas yra geopolitinio pobūdžio, sankcijos atitinka prekybos karo savybes. Abi pusės gina savo interesus ir žino, kokiomis priemonėmis galima labiausiai paveikti oponentus. Pavyzdžiui, ES ir JAV sankcijos yra nukreiptos ne į Rusijos gamtinių dujų, bet į naftos pramonę, nes ES smarkiai priklauso nuo Rusijos gamtinių dujų importo. Rusija savo ruožtu įvedė žemės ūkio ir maisto produktų importo embargą, tokiu būdu uždarydama žemės ūkio ir maisto rinką kai kurioms mažesnėms, su Rusija besiribojančiomis, ES šalims (pavyzdžiui, Lietuvai ir Suomijai), siekdama sukelti kuo didesnį ekonominį poveikį.

Vien grasinimai prekybos karu jau reiškia galingą retorinę priemonę, tačiau pats prekybos karo terminas yra klaidinantis. Prekybos karo apibrėžimas dažnai painiojamas su įprastais prekybos ginčais. Prekybos ginčai paprastai nesiejami su dideliu produktų skaičiumi ar daugeliu šalių: dažniausiai tai siejama tik su vienu ar keletu produktų ir tik keliomis šalimis

Vien grasinimai prekybos karu jau reiškia galingą retorinę priemonę, tačiau pats prekybos karo terminas yra klaidinantis. Prekybos karo apibrėžimas dažnai painiojamas su įprastais prekybos ginčais. Prekybos ginčai paprastai nesiejami su dideliu produktų skaičiumi ar daugeliu šalių: dažniausiai tai siejama tik su vienu ar keletu produktų ir tik keliomis šalimis (arba visu prekybos bloku, pavyzdžiui ES). Galima paminėti 2009 m. kilusį JAV ir Kinijos tarpusavio prekybos ginčą dėl Kinijos vykdomo automobilių padangų kainų dempingo (prekybos padangomis mažesne kaina nei savikaina); taip pat 2012 m. kilusį JAV ir Kinijos tarpusavio prekybos ginčą, kurio metu pareikšti kaltinimai ir atsakomieji kaltinimai dėl naminių paukščių produktų kainų dempingo, bei 2013 m. kilusį ES ir Kinijos tarpusavio prekybos ginčą dėl Kinijoje pagamintų saulės baterijų kainų dempingo ES rinkoje.

JAV jau ne pirmą kartą per pastarąjį laikotarpį įvedė tarifus plieno produktams. 2002 m. kovo mėn. prezidentas Džordžas W. Bushas, nepaisydamas savo šalies plieną naudojančių pramonės šakų atstovų pasipriešinimo, įvedė tarifus importuojamiems plieno produktams. Tuo norėta duoti laiko sunkumus išgyvenančiai JAV plieno pramonei sumažinti darbo sąnaudas ir atnaujinti įrangą. O jau 2003 m. gruodžio mėn. prezidentas D. Bushas panaikino plieno tarifus, reaguodamas į PPO nutarimą, kuriuo ES ir dar kelioms plieną eksportuojančioms šalims suteikė teisę taikyti atsakomuosius tarifus. 2011 m. JAV prezidentas Barackas Obama apkaltino Kiniją vykdant plieno produktų kainų dempingą JAV rinkoje ir kartu nustatė tarifus tam tikriems plieno produktams. Nereikėjo ilgai laukti ir ES pasekė JAV pavyzdžiu bei įvedė tarifus Kinijoje pagamintiems plieno produktams. Šį kartą PPO pasisakė JAV ir ES naudai. Prieš keletą savaičių ES pratęsė taikomų tarifų galiojimą Kinijoje pagamintiems plieno vamzdžiams dar penkeriems metams, be to, išplėtė tarifų taikymo sritį, todėl dabar jie taikomi ir kitiems Kinijoje pagamintiems plieno produktams. Taigi, praeityje tarp JAV ir Kinijos ne kartą kilo prekybos ginčai. PPO dažnai pripažįsta Kinijos veiksmus kainų dempingu. Taip pat pažymėtina, kad 2017 m. JAV prekybos su Kinija deficitas buvo didžiulis (siekė net 395,8 mlrd. JAV dolerių).

D. Trumpo požiūris į prekybą

Iš tiesų, tikrieji tarptautinės prekybos karai, paveikiantys daugelį prekių ir šalių, kyla retai. Tačiau dabar, kai Baltuosiuose rūmuose šeimininkauja prezidentas D. Trumpas, galimas tikras prekybos karas. Nepaisant jau minėtų prekybos ginčų, abu prezidentai D. Bushas ir B. Obama pasisakė už laisvą prekybą ir PPO. Tuo metu D. Trumpas niekuomet neslėpė savo ketinimo panaudoti protekcionistines priemones JAV pramonei apsaugoti ir prekybos deficitui sumažinti. D. Trumpo požiūriu, tarptautinėje prekyboje viena pusė visada laimi, o kita pralaimi. Dėl didžiulio JAV prekybos deficito prezidentas kaltina „netinkamus prekybos sandorius“ ir nesutinka su principu, kad produktus geriausia gaminti tose šalyse, kurios gali tai daryti efektyviausiai.

D. Trumpo požiūriu, tarptautinėje prekyboje viena pusė visada laimi, o kita pralaimi.

D. Trumpas jau seniai pasisako už protekcionizmą. Dar prieš 30 metų duotuose interviu jis kaltino Japoniją ir Vokietiją vykdant savo produktų kainų dempingą JAV rinkoje. Pareiškė, kad tapęs prezidentu, panaikintų prekybos deficitą įvesdamas importo mokesčius. Ir savo rinkimų kampanijos metu D. Trumpas taikė tą pačią retoriką, tik šįkart Kinijai ir Meksikai. D. Trumpas taip pat pareiškė ketinantis pasitraukti iš Ramiojo vandenyno partnerystės sutarties ir pakartotinai derėtis su Kanada ir Meksika dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA).

Vos tapęs prezidentu, jis iš tiesų pasirūpino, kad JAV pasitrauktų iš Ramiojo vandenyno partnerystės sutarties, bet juk šios sutarties Kongresas greičiausiai ir taip nebūtų patvirtinęs. 2017 m. rudenį JAV įsitraukė į naujas derybas dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties su Kanada ir Meksika, tačiau kol kas apčiuopiamų rezultatų nėra. D. Trumpo aplinkos žmonės pritaria prezidento nuomonei prekybos klausimais; iš jų labiausiai pastebimi Wilburas Rossas (dabartinis Prekybos sekretorius), Robertas Lighthizeris (kabineto narys prekybos klausimais) ir ekonomistas Peteris Navarro (Nacionalinės prekybos tarybos direktorius). D. Trumpas taip pat įsteigė naują instituciją – Nacionalinę prekybos tarybą, kuriai pavesta patarti prezidentui derantis dėl prekybos strategijų ir vertinti JAV apdirbamosios gamybos ir kitų pramonės sričių galimybes.

Peterio Navarro darbuose gausu aiškios informacijos, padedančios suprasti dabartinę JAV vyriausybės poziciją užsienio prekybos atžvilgiu. Šis autorius savo knygoje „Death by China“ apibūdina neteisėtą Kinijos taikomą prekybos praktiką, kaltina šalį manipuliacijomis valiuta, intelektinės nuosavybės vagystėmis, eksportui dirbančių pramonės šakų subsidijavimu ir delsimu priimti aplinkosaugos ir darbuotojų apsaugos įstatymus – visa tai, anot jo, suteikia Kinijai pranašumą konkurencinėje kovoje. Mokslininkas teigia, kad, 2001 m. Kinijai prisijungus prie PPO, JAV užplūdo pigių Kinijoje pagamintų prekių importas, todėl JAV gamybos pramonė patyrė nuosmukį ir daugybė gyventojų neteko darbo.

Nors ekonomistai įvardijo kelias priežastis, lėmusias JAV gamybos sektoriaus nuosmukį (pavyzdžiui, didėjanti automatizacija ir gamybos iškėlimas į užsienį), netrūksta ir empirinių įrodymų, kad pigių prekių importas iš tiesų paveikė JAV apdirbamosios gamybos sektorių. Viename reikšmingame moksliniame straipsnyje „China shock“ Masačusetso technologijos instituto ekonomistai Autoras, Dornas ir Hansonas pateikia empirinius įrodymus, kad egzistuoja sąryšis tarp išaugusio importo iš Kinijos ir gamybos sektoriaus darbo vietų skaičiaus ir darbo užmokesčio mažėjimo. Darbo vietų skaičius labiausiai sumažėjo tose JAV pramonės šakose, kurios daugiausiai susidūrė su importo konkurencija, o atsvaros mažėjančiam užimtumui kitose pramonės šakose neatsirado. Darbo netekusių gyventojų pajamos smarkiai sumažėjo ir jiems buvo sunku greitai rasti kitą darbą. Labiausiai Kinijos sukeltas sukrėtimas pasireiškė pramoninėse šalies valstijose (angl. Rust-belt). Šios valstijos istoriškai buvo JAV pramonės širdis, tačiau nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio jų padėtis prastėjo, o milijonai žmonių gamybos srityje neteko darbo. Prezidentas D. Trumpas pažadėjo atgaivinti JAV gamybos sektorių, įvesdamas tarifus konkuruojantiems importo produktams. Čia svarbu tai, kad būtent be šių Rust-belt valstijų paramos D. Trumpui būtų buvę sunku laimėti 2016 m. įvykusius prezidento rinkimus.

Dar svarbiau tai, kad 2018 m. lapkričio mėn. JAV įvyks kadencijos vidurio rinkimai, ir pramoninės šalies valstijos (Rust-belt) vėl gali turėti didelę reikšmę sprendžiant, ar prezidentui D. Trumpui pavyks išlaikyti turimą daugumą Senate ir Atstovų rūmuose.

Prognozuoti kitus D. Trumpo žingsnius prekybos srityje yra sunku (ar net neįmanoma), tačiau rengiantis šiems kadencijos vidurio rinkimams galima tikėtis ir daugiau priemonių (dalis jų gali būti simbolinės).

Kita vertus, nepaisant ankstesnės grėsmingos Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude’o Junckerio retorikos, praėjusią savaitę Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas pažymėjo, kad prireikus ES „parengs atsakomąsias priemones, bet jos bus tik atitinkančios PPO taisykles“.

Labiausiai tikėtinas scenarijus – tai, kad D. Trumpo administracija toliau laikysis protekcionizmo ir ekonominio nacionalizmo. Vis dėlto D. Trumpo administracijos rankos yra surištos, nes tolesnės priemonės greičiausiai nebūtų palankiai sutiktos respublikonų dominuojančiame Kongrese, be to, tam prieštarautų dauguma įmonių. D. Trumpas įvedė plieno ir aliuminio tarifus, apeidamas Kongresą, tačiau tolesnėms ir platesnės apimties protekcionistinėms priemonėms jam veikiausiai reikės Kongreso paramos. JAV demokratijoje įtvirtinta valdžių padalijimo („stabdžių ir atsvarų“) sistema greičiausiai užkirs kelią itin protekcionistiniams D. Trumpo administracijos žingsniams.

Be to, Kinijos atsakas į ketvirtadienį įvestus JAV tarifus yra ganėtinai švelnus siekiant įgyti moralinį pranašumą, nes JAV veiksmai neatitinka PPO taisyklių. Galima manyti, kad kitos PPO šalys narės imsis atsakomųjų priemonių, tuo pačiu laikantis galiojančių PPO taisyklių. Nors PPO taisyklėmis pagrįsta pasaulio prekybos sistema anaiptol nėra tobula, ji gerokai pranašesnė už ekonominiu nacionalizmu motyvuojamą prekybos sistemą. Paskutinį kartą ji pritaikyta XX a. 4-ajame dešimtmetyje – visi žinome, kuo tai baigėsi.

Toliau skaitykite

Lietuvoje sukurtas pirmasis turistinis autobusas
Lietuvoje sukurtas pirmasis turistinis autobusas
2018-09-20

„ALTAS komercinis transportas“ sukūrė pirmąjį keleivinį turistinį midi autobusą „ALTAS Viator“. Rugsėjį jis pristatomas Lietuvoje ir svarbiausioje komercinio transporto sektoriui tituluojamoje parodoje Vokietijoje IAA 2018 (vok. Internationale Automobil-Ausstellung), kuri vyksta rugsėjo 20-27 dienomis Hanoveryje.

Ūkio ministras V. Sinkevičius: „Lietuvos verslas atranda nišą Vokietijos automobilių pramonėje“
Ūkio ministras V. Sinkevičius: „Lietuvos verslas atranda nišą Vokietijos automobilių pramonėje“
2018-09-14

Inovatyvios Lietuvos įmonės ir startuoliai galėtų tapti stipriais partneriais Vokietijos automobilių pramonei tobulinant ateities transporto priemones, o šalies inžinerinė pramonė jau dabar atranda bendradarbiavimo galimybių su Vokietijos automobilių gamintojais, teigia Vokietijoje viešintis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Kartu su Lietuvos verslo delegacija ministras dalyvauja susitikimuose su Vokietijos pramonės įmonėmis, taip pat šios šalies verslininkams ir politikams pristato investicinę aplinką ir šalies gamybos bei inžinerinės pramonės potencialą.