„Versli Lietuva“: ekonomika lėtėja, tačiau palankios sąlygos kurti verslą išlieka

2019-06-13
„Versli Lietuva“: ekonomika lėtėja, tačiau palankios sąlygos kurti verslą išlieka

Ekonominė padėtis verslui kurtis ir plėstis Lietuvoje yra palanki, šalies ekonomika auga, o prie to labiausiai prisideda vidaus paklausa ir eksportas. Praėjusiais metais Lietuvoje sparčiai steigėsi nauji juridiniai asmenys, o vidutinis darbo užmokestis augo sparčiausiai per visą pokrizinį laikotarpį. Tačiau perkaitusi darbo rinka verslui tampa vis didesniu iššūkiu, stebimas  savarankiškai dirbančių asmenų ir prekybos sektoriaus įmonių skaičiaus mažėjimas, o prognozuojamas lėtesnis Lietuvos eksporto augimas lėtins viso verslo plėtrą šalyje – tokios įžvalgos pateikiamos „Versli Lietuva“ Lietuvos verslumo tendencijų 2018 m. ir 2019 m. pr. apžvalgoje.

Skirtingos verslo kūrimosi ir plėtros perspektyvos

Praėjusių metų verslo rodikliai rodo šiek tiek lėtesnį juridinių asmenų steigimąsi nei 2017 m., tačiau jis tebėra spartus, o įmonių išgyvenamumas gan aukštas. Taip pat stebima daugiau įregistruotų įmonių, kas įrodo palankias verslo steigimosi tendencijas. Tačiau išgyvenamumo rodikliai kai kuriose sektoriuose yra prastesni nei 2017 m. Pernai daugiau nei 1 metus išgyvenusių įmonių dalis šalies ūkyje buvo 57,4 proc., 2017 m. išgyvenamumo rodiklis siekė 63,3 proc.

„Prastesni rodikliai pastebi žemės ūkyje, apdirbamojoje gamyboje, švietime, transporte ir saugojime. Tai gali rodyti, kad šie ūkio sektoriai susiduria su lėtėjančia jų produkcijos ar paslaugų paklausa, o tai lemia prastesnes neseniai susikūrusio verslo perspektyvas šiuose sektoriuose. Labai pagerėjo išgyvenamumas profesinėje, mokslinėje ir techninėje bei informacijos ir ryšių veiklose, taip pat gerokai geresni rodikliai prekyboje ir statyboje“, – teigia Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

 „Versli Lietuva“ atlikta labai mažų Lietuvos įmonių, kurių dalis sudaro 81 proc. visų veikiančių įmonių Lietuvoje, reikšmės ir augimo analizė parodė – tik dešimtadalis įkurtų įmonių auga labai sparčiai, pusės jų augimas sustoja įdarbinus 1-2 darbuotojais daugiau, nei turėta veiklos pradžioje, likusios – beveik nepajuda iš savo pirminės steigimo būsenos. „Didžioji dalis labai mažų įmonių neauga, nes nenori augti – jos kuriamos siekiant dirbti sau, o ne kažkam kitam. Augimą taip pat gali stabdyti tai, kad steigėjai neturi reikiamų verslo valdymo įgūdžių ir nepasitiki kitais, tad iškilus būtinybei negali deleguoti bei perleisti valdymą samdomiems profesionalams. Taip pat labai mažoms įmonėms sunku prieiti prie išorinių finansavimo šaltinių, o galimybė gauti įvairią valstybės ar ES paramą ir pagalbą neretai sudaro net šiltnamio sąlygas, kurios neskatina patiems ieškoti augimo, konkurencingumo galimybių ir dėti papildomas pastangas“,  – sako Marius Kalanta, „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas.

Verslo finansavimo prieinamumas

Anot M. Kalantos, didžiąją dalį Lietuvos verslo įmonių sudarančios labai mažos įmonės, dauguma jų, priešingai nei įsivaizduojame, dirba pelningai ir uždirba pakankamai didelį pelną, tačiau dažnai uždirbtas pelnas nėra naudojamas tolimesnei verslo plėtrai užtikrinti.

„Versli Lietuva“ skaičiavimais, visų Lietuvos įmonių pelnas auga lėčiau nei praėjusiais metais, jis paaugo 7 proc. Tai siejama su sparčiai augančiomis įmonių sąnaudomis. Tačiau prieinamumas prie išorinių finansavimo šaltinių yra geras – paskolos, suteiktos įmonėms augo 3,9 proc.

„Naujo verslo kūrimui ar esamo plėtrai labai svarbu prieinamos finansavimo šaltinių galimybės, kurios, atsižvelgiant į ekonomikos augimo lėtėjimą, yra tikrai geros. Suintensyvėjęs Europos Sąjungos (ES) lėšų įsisavinimas, kuris paaugo apie 4 proc., taip pat palankiai prie to prisideda. Įmonės naudojasi finansavimo galimybėmis ir pačios turi finansinius išteklius investuoti uždirbtą pelną, tačiau matome, kad daug uždirbdamos ir daug investuodamos jos neauga taip sparčiai ir nekuria tiek pridėtinės vertės, kiek galėtų. Todėl veikiančios, bet neaugančios įmonės turi labai didžiulį neišnaudotą potencialą ir tai yra dar neišnaudotas visos ekonomikos našumo šaltinis“, – teigia Gytis Morkūnas, „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vadovas.

Mažėjantis savarankiškai dirbančiųjų skaičius

Anot G. Morkūno, tai, kad savarankiškai dirbančiųjų šalyje mažėja nuo 2017 m., rodo teigiamą pokytį – tai kelia verslumo kokybę Lietuvoje.

„Versli Lietuva“ duomenimis, praėjusiais metais savarankiškai dirbo 150,2 tūkst. šalies gyventojų, tai buvo 0,4 proc. mažiau nei 2017 m. Šių metų pirmąjį ketvirtį savarankiškai dirbančiųjų sumažėjo 1,9 proc.

„Pastaraisiais metais savarankiškas darbas tampa vis mažiau patrauklia darbo forma ir tokių asmenų mažėjimas stebimas jau trečius metus iš eilės. Tai gali būti siejama su didėjančiu samdomų darbuotojų darbo užmokesčiu ir nuolatiniais teisinės-mokestinės bazės pasikeitimais. Labiausiai savarankiškai dirbančių mažėja žemės ūkyje, taip pat prekyboje. Vis dėl to, ši tendencija nėra bloga – ji mažina skirtingą pajamų apmokestinimą identiškose veiklose ir užtikrina verslumo kokybę“, – įsitikinęs G. Morkūnas.

Verslo laukiantys iššūkiai

Vertinant ateities perspektyvas, Europos Komisijai (EK) prognozuojant gerokai lėtesnę nei praėjusiais metais ES šalių plėtrą, Lietuvos ekonomikos augimas taip pat šiais metais turėtų lėtėti. Lietuvos eksportuotojų produkcijos paklausa yra tiesiogiai susijusi su ES šalių ekonomine situacija, todėl prognozuojamas lėtesnis Lietuvos eksporto augimas, kuris atitinkamai lems lėtesnę viso verslo plėtrą Lietuvoje. 2019 m. prognozuojama, kad BVP augimas sieks 2,7 proc., 0,8 p. p. mažiau nei praėjusiais metais.

„Perkaitusi darbo rinka ir darbuotojų trūkumas yra vieni didžiausių verslo kliūčių. Augantis samdomųjų skaičius neišsprendžia verslo, susiduriančio su reikiamos kvalifikacijos darbuotojų stoka, problemų. Sėkmingiausiai šią problemą sprendžia pramonės sektorius, investuodamas į gamybos pajėgumų plėtrą. Sunkiau ši problema sprendžiama kituose – darbui imliuose – ūkio sektoriuose“, – teigia V. Ivanovas. Anot jo, ateityje situacija darbo rinkoje keistis iš esmės neturėtų – tik ekonomikos augimo lėtėjimas gali lemti ir lėtesnę darbo užmokesčio kaitą šalies ūkyje.

Išsamiai susipažinti su naujausia Lietuvos verslumo tendencijų apžvalga galite čia: http://bit.do/VerslumoTendencijos

Lietuvos verslumo tendencijų apžvalgą „Versli Lietuva“ atlieka du kartus per metus. Joje apžvelgiami praėjusių ir einamųjų metų verslumo rodikliai, kaita, naujo verslo kūrimosi tendencijos, verslo finansavimo šaltinių prieinamumas bei verslo plėtrą ribojantys veiksniai. Visas verslumo tendencijų apžvalgas galite rasti čia: https://bit.ly/2K5cTrV

Toliau skaitykite

Skelbiama Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų nacionalinė atranka
Skelbiama Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų nacionalinė atranka
2019-04-25

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kviečia Lietuvos įmones ir organizacijas dalyvauti 2019 m. Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų nacionalinėje atrankoje. Šio konkurso dalyviai turi galimybę pristatyti perspektyvias verslumą skatinančias viešojo ir privataus sektorių partnerystės iniciatyvas.

K.A.V.A. 2019: augantys augančio miesto apdovanojimai
K.A.V.A. 2019: augantys augančio miesto apdovanojimai
2019-04-23

Prieš metus pirmą kartą iškiliausius Kauno verslus pasveikinęs ir pagerbęs renginys „Kauno augančio verslo apdovanojimai“ (K.A.V.A.) šiemet startuoja su nauja jėga: prie apdovanojimų jungiasi nauji partneriai, o miesto verslai galės varžytis dėl dar daugiau nominacijų – renginio organizatorius VšĮ „Kaunas IN“, kartu su renginio globėju Kauno miesto savivaldybė, žada dar daugiau dėmesio miestą kuriančiam bei garsinančiam verslui ir kviečia įvairių sričių Kauno verslo atstovus teikti paraiškas ir pretenduoti į garbingus K.A.V.A. 2019 apdovanojimus.