Vykstu verslo vizito į Suomiją, ką svarbu žinoti?

2018-12-11
Vykstu verslo vizito į Suomiją, ką svarbu žinoti?

Suomija yra svarbi Lietuvos prekybos partnerė, kuriai Lietuvos gamintojai kasmet parduoda vis daugiau prekių. Tai yra viena svarbiausių eksporto rinkų Lietuvos metalo gaminių, plastiko, tabako gaminių gamintojams. Daugelis Lietuvos įmonių Suomijos rinką vertina patraukliai, tačiau norint sėkmingai įsitvirtinti svarbu žinoti ir tam tikrus bendravimo su Suomijos verslininkus niuansus, kuriuos pristato Lietuvos komercijos atašė Suomijoje Aleksandras Laurinavičius.

Kaip pasiruošti Lietuvos įmonėms vizitui į Suomiją? Su kokiais atliktais „namų darbais“ turi atvykti įmonės?

Kaip ir visur kitur, planuodami eiti į Suomijos rinką, Lietuvos verslininkai turi turėti išdirbtą produktą arba paslaugą, žinoti rinką, mokėti save pristatyti. Suomiai turi bendravimo su naujomis ES šalimis patirties glaudžiai bendradarbiaudami su Estija. Tačiau panašu, kad Estijos potencialą Suomijos verslas jau išnaudojo ir šiuo metu aktyviai ieško galimybių kitose šalyse.

Suomija yra palyginti nedidelė šalis ir daugelis verslo įmonių sukoncentruota šalies pietuose, ne daugiau nei 300 km virš Helsinkio. Verslas verslui (B2B) bendravimas gali vykti anglų kalba (yra nemažai Suomijos įmonių, kuriose vidinė darbinė kalba yra anglų), verslas – vartotojas (B2C) bendravimas Suomijoje turėtų vykti suomių kalba. Verslo informacija yra gerai prieinama internete (pvz., didesnių prekybos tinklų internetiniuose puslapiuose yra atskiri specialūs puslapiai tiekėjams), galima sakyti, kad ko nėra internete išvis nėra. Suomijoje pakankamai gerai veikia tiesioginis kontaktavimas (ne per tarpininką).

Bendraujant su pašnekovu iš Suomijos labai svarbu jo nespausti, agresyvūs pardavimo metodai čia neveikia. Suomiai labai pozityviai vertina šeimos verslus, nes daug Suomijos kompanijų yra išaugusios kaip šeimos verslai. Suomiai mano, kad šeimos verslams yra būdinga atsakomybė, ilgalaikiškumas, tęstinumas, taigi jei jūsų verslas yra šeimos, neslėpkite to.

Ką svarbu žinoti pirmojo susitikimo su suomiais verslininkais metu? Kokios yra esminės etiketo ir kultūrinės taisyklės?

Suomijoje punktualumas yra svarbu (jei į susitikimą vėluojate daugiau nei 5 minutes, reikia paskambinti įspėti ir paaiškinti priežastį), svarbu ir tai, kad susitikimai turi baigtis numatytu laiku. Suomiai ruošiasi susitikimams, dažnai daro gana išsamias prezentacijas. Po jūsų prezentacijos gali užduoti mažai klausimų, taigi reikia ruošti prezentacijas taip, kad po jų klausimų neliktų. Verslo susitikimų metu suomiai vengia emocijų, daugiau klauso nei kalba, jie kalba tiesmukiškai, gali išreikšti kritiką, kas skaitosi garbinga. Neišsigąskite, jei po jūsų prezentacijos jie tylės, tai gali reikšti, kad jie apmąsto pateiktą informaciją. Susitikimų metu jums tikrai bus pasiūlyta kavos, neretai pyragaičių ir pan. Į susitikimus (ypač į pirminius) nepatarčiau imtis dovanų, simbolines (pvz., suvenyrus iš Lietuvos) dovanas geriau dovanoti po sėkmingų derybų, bet ne iki jų. Suomijoje yra gerbiama lygybė (pvz. vyrų ir moterų, vadovų ir pavaldinių), taigi venkite netinkamų pastabų, juokelių ir pan. Po susitikimo dalyviams gali būti išsiųsta trumpa suvestinė apie susitikimo turinį.

Ką suomiai žino apie Lietuvą? Ar yra susiformavę kažkokie stereotipai lietuvių ar lietuviškų kompanijų/verslininkų atžvilgiu?

Mano nuomone, pagrindiniai verslai tikrai nemažai žino apie Lietuvą. Suomijoje Lietuvos verslo įvaizdis yra pozityvus, darbuotojai – lietuviai taip pat yra vertinami pozityviai.

Nuo ko priklauso verslo sandorio sėkmė? Ką labiausiai vertina Suomijos įmonės, kokie elementai lemia sandorio pasirašymą, santykių užmezgimą?

Sandorio sėkmė priklauso nuo nusiteikimo ilgalaikiam bendradarbiavimui, suomiai vertina atvirumą ir atsakingumą.

Kokie klausimai Lietuvos įmonėms dažniausiai kyla planuojant bendradarbiavimą su suomiais?

Labiausiai Lietuvos įmonėms reikia informacijos apie Suomijos rinką ir potencialius partnerius bei informacijos apie mokesčių ir kitus vietinius reguliavimus. Šią informaciją galima gauti Lietuvos ambasadoje Suomijoje, „Versli Lietuva“ komanda Lietuvoje.

Toliau skaitykite

Ekonomikos ir inovacijų ministerija inovatyvioms idėjoms įgyvendinti skiria 68 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija inovatyvioms idėjoms įgyvendinti skiria 68 mln. eurų
2019-01-24

Bendriems mokslo ir verslo projektams, kuriuos įgyvendinant planuojama sukurti nemažai inovatyvių produktų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė beveik 68 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų.

Ūkio ministerija eksporto rinkų ieškantiems verslo klasteriams skiria 3,6 mln. eurų
Ūkio ministerija eksporto rinkų ieškantiems verslo klasteriams skiria 3,6 mln. eurų
2018-12-19

Ūkio ministerija į verslo klasterius susibūrusioms įmonėms skiria 3,6 mln. eurų, kuriuos jos galėtų panaudoti eksporto rinkų paieškai ir pozicijoms stiprinti rinkose, į kurias jau eksportuoja.