Paslaugos

Mūsų atstovai teikia nemokamas konsultacijas įmonių steigimo ir kitais verslo pradžios klausimais, susisiekite.

Tai erdvė smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams bendradarbiauti tarpusavyje ir plėstis.

Tai platforma, kurioje patyrę verslininkai susitinka su naujokais ir dalijasi savo patirtimi, žiniomis bei įgūdžiais.

Elektroniniai įrankiai padės įvertinti verslo plano finansinę dalį, sužinoti leidimus ir reikalavimus bei pasirinkti teisinę formą.

VšĮ „Versli Lietuva“ organizuos kūrybos įmonių, veikiančių tekstilės, baldų, juvelyrinių dirbinių ir kituose sektoriuose, dalyvavimą tarptautinėse parodose.

Elektroninių paslaugų verslui sąrašas

“Startup Lithuania” yra nacionalinis startuolių ekosistemos fasilitatorius, apjungiantis visą bendruomenę – nuo startuolių iki investuotojų bei politikų.

Tai  visoje Lietuvoje lengvai prieinama skaidri sistema, kuri siekia padėti SVV subjektams, jauniems verslams augti.

Tai programa, kuri suteikia galimybę verslui kelti savo darbuotojų kompetenciją ir taip padidinti verslo našumą.

„Startup Visa“ – tai 2017 metų pradžioje startavusi užsienio talentų ir investicijų pritraukimo į Lietuvą programa.

Lietuvos diplomatinės atstovybės kitose šalyse prisideda prie Lietuvos įmonių eksporto ieškodamos galimybių, potencialių partnerių bei padėdamos perprasti tos šalies verslo kultūrą.

Viešąsias paslaugas dažnai teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, valstybės ar savivaldybių kontroliuojamos įmonės tam, kad patenkintų visuomenės narių poreikius socialinės, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitose srityse. Visgi Lietuvos Respublikos strateginiuose dokumentuose bei kai kuriuose įstatymuose įtvirtinta kryptis, kad daugelį viešųjų paslaugų geriausiai gali teikti nevalstybinis sektorius, apimantis nevyriausybines organizacijas, socialinį bei tradicinį verslą, bendruomenes ir kt.

Ieškodami būdų, kaip padėti Lietuvos viešojo sektoriaus institucijoms 2014-2020 m. Nacionalinės pažangos programoje iškeltą tikslą perduoti bent 15 procentų savivaldybių teikiamų paslaugų teikti nevyriausybinėms organizacijoms, socialiniam verslui ar kitiems nevalstybinio sektoriaus žaidėjams, pirmiausia klausėme savęs, kuo toks perdavimas galėtų pasitarnauti visuomenei, pačioms viešojo sektoriaus institucijoms ir įstaigoms.

Manome, kad į klausimą, koks paslaugų perdavimo tikslas, galima atsakyti taip – paslaugų perdavimu siekiama dvejopo rezultato: didesnio teigiamo viešųjų paslaugų poveikio ir sumažėjusių jų teikimo kaštų. Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai rodo, kad, perdavus viešųjų paslaugų teikimą iš viešojo sektoriaus į privatų ir nevyriausybinį, sutaupoma 10–30 % kaštų ir nepakenkiama tokių paslaugų kokybei.

Gretutinis tokio viešųjų paslaugų perdavimo tikslas taip pat yra skatinti verslumą Lietuvoje, kurio lygis šiuo metu yra nepakankamas. Labai svarbu skatinti socialinį verslumą, kadangi mūsų šalyje pradeda formuotis socialinė ekonomika bei socialinio pirkimo kultūra, kai pirkėjai vienu metu gali gauti dvigubą naudą – prekę ar paslaugą, kurios jiems reikia, ir žinojimą, kad prisideda prie konkrečios socialinės problemos sprendimo. Atitinkamai ir verslininkai vis dažniau siekia savo veikla ne tik susikurti asmeninę gerovę, bet ir panaudoti savo verslumo gebėjimus visuomenės naudai. Jei institucijos vienokiais ar kitokiais būdais įsigytų daugiau viešųjų paslaugų teikimo rinkoje, sukurtų paklausą įvairaus pobūdžio verslams, skatintų gyventojus pačius susikurti savo darbo vietas.

Ką reiškia „didesnis paslaugų poveikis“? Valstybei ir savivaldai tai reiškia, kad problemų įvardijimas, joms spręsti pritaikytų paslaugų poreikio planavimas, paslaugų pirkimas ir jų poveikio stebėsena tampa veiksmingesnė strateginių planų įgyvendinimo priemone, įgalinančia kasdieniais darbais pasiekti gilesnių arba daugiau visuomenės narių apimančių pokyčių. Paslaugos gavėjams tai reiškia, kad gavus paslaugas, jų gyvenimas reikšmingai pagerėjo.

Kodėl tai svarbu? Svarbu todėl, kad norime geresnės ateities savo visuomenėje. Norime, kad jauni ir kūrybingi žmonės neišvažiuotų, o išvykę – grįžtų kurti savo ateitį Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimo bendruomenėse. Tam neužtenka tikėjimo, kad gali prisidėti prie savo krašto ateities. Tam reikia kokybiškų viešųjų paslaugų, gerų mokyklų ir vaikų darželių, glaudžiais tarpusavio saitais susijusių savitarpio pagalbos tinklų bendruomenėse bei valstybės ir savivaldybės institucijų pasirengimo įtraukti ir sutelkti savo piliečius bendriems tikslams. Jei su gyventojų skaičiaus mažėjimu, ilgainiui gilės socialinės aplinkos erozija, tai tiesiogiai paveiks ir verslo aplinką. Tokiose vietovėse nebebus norinčių kurti savo ateitį.

Svarbu ir dėl kitos priežasties: demografijos. Visuomenei senstant, socialinių paslaugų poreikis tik didės, reikalaudamas vis didesnės dalies savivaldybių biudžetų lėšų. Dėl šios priežasties reikės geriau pagrįsti socialinėms paslaugoms skiriamų lėšų panaudojimo veiksmingumą, atsisakant neveiksmingų programų ir didinant finansavimą toms, kuriomis pasiekiama iškeltų tikslų.

Veiksmingų viešųjų paslaugų sukūrimas nėra įmanomas be nevyriausybinių organizacijų, verslo, bendruomenių ir jas jungiančių asociacijų, pvz., vietos veiklos grupės, lygiaverčio įsitraukimo. Tam, kad suprastume, kas veikia, o kas neveikia, reikės improvizuoti ir rizikuoti. Reikės įvairovės ir alternatyvų, konkurencijos ir nesėkmių. Teikiant paslaugas, nesėkmės, turi didelę reikšmę, kaip ir sėkmės versle: jos padeda atskirti, kodėl vienos socialinės intervencijos ar jų deriniai veikia, o kitos – ne.

Šiame dokumente aprašyti viešųjų paslaugų perdavimo būdai, poveikio matavimo metodai ir įrankiai yra tinkami tiek socialinio verslo subjektams, tiek nevyriausybinėms organizacijoms, tiek ir tradiciniam verslui. Kitas svarbus dalykas yra tai, kad nors LR Vyriausybės programoje kalbama apie laipsnišką visų viešųjų paslaugų perdavimą, dėl didžiulio tokių paslaugų skaičiaus šiame darbe daugiausia dėmesio kreipiame į socialines paslaugas. Tikime, kad pasiūlyti mechanizmai ir įrankiai, tinkantys socialinėms paslaugoms, didžiąja dalimi tiks ir daugumai kitų viešųjų paslaugų.

Programos tikslas – didinti šalies konkurencingumą ir ugdyti talentus.

„Versli Lietuva“ kviečia Lietuvos eksportuojančias įmones prisijungti prie jau trečią kartą vykdomo projekto „BrandLAB“.

Pirmą kartą Klaipėdos rajone organizuojamas verslumo skatinimo konkursas „Verslumo manija“.

Mes buriame socialinio verslo ekosistemą bei skatiname socialinių verslų skaičiaus didėjimą.

Organizuojame įvairius verslumo bei eksporto skatinimo renginius, sekite naujienas.

Ieškome Alytaus versliausių!

Konsultuojame juridinius ir viešuosius juridinius asmenis klasterizacijos klausimais.