Socialinis verslas

Sudrebinta ekonominės krizės Europa ėmė ieškoti naujų, tvaresnių sprendimų, nes tai, kas prasidėjo kaip skaudus ekonominis nuopuolis, baigėsi gilia socialine krize Europos Sąjungoje – bedarbių skaičius pasiekė ketvirtį visos ES populiacijos, ypatingai paliesdamas jaunimą. Tai milžiniška rizika, kuri gali tapti „prarastos kartos“ priežastimi. Šiandien socialinis verslas įgauna vis didesnę svarbą – kas ketvirta nauja kompanija Europoje yra socialinis verslas. ES pasirinko socialinį verslą kaip vieną pagrindinių įrankių kovoti su nedarbu ir augančia socialine atskirtimi, nes unikalus jo modelis šiuo metu efektyviausiai sprendžia opias regiono problemas.

Kas yra socialinė ekonomika?

Šiandieninė ekonomika apima tris atskiras sritis: privatų sektorių, viešąjį sektorių ir socialinę ekonomiką (angl. social economy). Socialinę ekonomiką sudaro fondai, ne pelno siekiančios organizacijos, kooperatyvai, asociacijų ir kitų aktyvių piliečių ir savanorių grupės, siekiančios pasitarnauti visuomenei ir ją transformuoti tiek socialiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu. Socialinėje ekonomikoje veikiančias organizacijas geriausiai apibūdina šie kriterijai:

• Jos prisideda prie efektyvesnės konkurencijos rinkoje, skatina solidarumą ir stiprina visuomenės sanglaudą.
• Pirminis jų tikslas nėra pelno generavimas ar jo paskirstymas dalininkams, bet visuomenei naudingų tikslų siekimas.
• Dažniausiai jų valdymo modelis grindžiamas solidarumo ir savitarpiškumo principais, remiantis demokratišku visų narių balsavimu, kai „vienas žmogus turi vieną balsą“. Neretai tokių organizacijų valdymas gali būti patikimas ne investuotojams, bet ir darbuotojams, klientams ar net savanoriams, kurie yra neatsiejama socialinės ekonomikos organizacijų dalis.
• Jos yra lanksčios ir inovatyvios (lengvai prisitaiko prie besikeičiančių socialinių ir ekonominių aplinkybių).
• Jos yra grindžiamos aktyvaus (ir dažnai savanoriško) dalyvavimo ir įsipareigojimo principais.

ES Statistika

Socialinė ekonomika sudaro 10 proc. visos Europos ekonomikos BVP.

Socialinė ekonomika įdarbina daugiau nei 11 milijonų darbuotojų arba 4,5 proc. visų užimtųjų.

Kas yra socialinis verslas ir kuo jis ypatingas?

Socialinio verslo organizacijos yra socialinės ekonomikos dalis. Jos veikia siekdamos visuomenei naudingų tikslų (socialinių, visuomeninių ar aplinkosauginių) ir nėra susikoncentravusios vien į pelno maksimizavimą. Tokie verslai dažnai taiko novatoriškus principus kurdami produktus arba paslaugas ar organizuodami savo darbą bei gamybą. Jie taip pat dažnai įdarbina žmones iš labiausiai socialiai pažeidžiamų grupių, todėl ženkliai prisideda prie socialinės sanglaudos didinimo, naujų darbo vietų kūrimo ir socialinės nelygybės mažinimo.

Socialinis verslas gali veikti įvairiom formom, tačiau nuo tradicinio verslo modelio skiriasi tuo, kad pirminė jo misija yra socialinis poveikis ir nauda visuomenei – opių socialinių problemų arba rinkos nepakankamumo mažinimas ar švelninimas – o ne akcininkų pelno maksimizavimas, todėl didžioji dalis uždirbto pelno pirmiausiai naudojama socialinių tikslų įgyvendinimui, t. y. reinvestuojama į savo veiklos plėtrą arba naudojama visuomeninei, labdaringai veiklai. Socialinio verslo organizacija privalo:

• turėti finansiškai tvarų ir gyvybingą verslo modelį, kurio dėka didžiąją dalį (arba ne mažiau nei 50 proc.) savo pajamų galėtų sugeneruoti vykdydama komercinę veiklą;

• taikyti novatoriškus sprendimus (tai neturi būti visiškai nauja idėja, tačiau nauja bent toje srityje, sektoriuje, geografinėje vietovėje, tikslinėje grupėje, ar pan.), socialines inovacijas arba sėkmingą praktiką, kuriant ir parduodant produktus arba paslaugas;

• didžąją dal uždirbamo pelno reinvestuoti į socialinio verslo plėtrą arba skirti socialinei problemai spręsti, siekiant didinti poveikį visuomenei;

• savo įstatyminiuose dokumentuose aiškiai apibrėžti socialinę arba aplinkosauginę misiją ir gebėti pagrįsti jos teikiamą naudą visuomenei;

• nemokėti dividendų investuotojams ar akcininkams, nes jos tikslas nėra akcininkų kapitalo didinimas, tačiau sudaryti galimybę investuotojui atgauti pradinę investiciją;

• suteikti galimybę darbuotojams gauti konkurencingus, rinkos lygio atlyginimus ir sukurti geresnes darbo sąlygas nei vidutinėje tradicinėje pelno siekiančioje įmonėje;

• taikyti atviro ir skaidraus valdymo metodus, į svarbių sprendimų priėmimą įtraukdama organizacijos darbuotojus, akcininkus bei savanorius;

• veikti darnoje su aplinka ir užtikrinti efektyvų resursų panaudojimą be žalos aplinkai.

Nepaisant labai plataus socialinio verslo veiklos spektro, daugiausiai tokių organizacijų Europos Sąjungoje veikia trijose srityse:

• integracija į darbo rinką (mokymai bedarbiams ir reintegravimas į darbo rinką)
• asmeninės paslaugos (pvz., vaikų priežiūra, paslaugos senjorams, „nuotolinės“ paslaugos, pagalba socialiai atskirtiems žmonėms ir t.t.)
• socialiai atskirtų vietovių vystymas (pvz., socialiniai verslai labai nutolusiose kaimo vietovėse, gyvenamųjų rajonų vystymas/reabilitacinės programos kaimo vietovėse ir t.t.)

Socialinio verslo kuriama nauda visuomenei

• kuria naujas, ilgalaikes darbo vietas;
• skatina tvaresnį verslą;
• didina šalies ekonominį konkurencingumą;
• mažina socialinėms išmokoms skirtą valstybės biudžetą;
• skatina pažangų augimą socialinėmis inovacijomis;
• skatina socialinę sanglaudą;
• mažina socialinę atskirtį, nelygybę ir aplinkosaugines problemas.

Kas yra socialinė inovacija?

Socialinė inovacija (angl. social innovation) – tai naujų socialinių idėjų vystymas, veikiančių novatoriškų metodų ir praktikų iš kitų sektorių perkėlimas ir įgyvendinimas (produktai, paslaugos, mechanizmai), siekiant patenkinti socialinius poreikius, spręsti įsisenėjusias socialines bei aplinkosaugines problemas bei kurti naujus socialinius ryšius ir bendradarbiavimą. Socialinių inovacijų rezultatas yra modernių (naujų), dažnai netradicinių sprendimų suradimas. Šių inovacijų paplitimą paskatino informacinės technologijos ir pasikeitęs įtakos balansas pavienio asmens (vartotojo) naudai. Tai yra principas, pritaikomas kuriant socialinį verslą ar sprendžiant pasirinktą problemą.

Kas yra socialinis verslininkas?

Socialiniu verslininku (angl. social entrepreneur) gali tapti bet kokios profesijos atstovas (-ė), jeigu jis yra ambicingas ir atkaklus, norintis išspręsti svarbią socialinę problemą ir gebantis atrasti bei pasiūlyti naujų idėjų plataus masto pokyčiams įgyvendinti.

Vietoj to, kad paliktų socialinių problemų sprendimą valstybei, socialinis verslininkas geba atpažinti visuomenės poreikį tam tikrai paslaugai ar produktui, suvokti, kas neveikia, ir išspręsti problemą, pritaikant savo žinias, energiją ir idėjas bei išnaudojant verslo principus sistemai keisti ar problemai spręsti.

Geriausi socialiniai verslininkai yra puikūs talentų ieškotojai ir gyvi pavyzdžiai, kad žmonės, sugebantys paversti savo idėjas praktiniais darbais ir rezultatais, gali pasiekti viską.

Kaip socialinis verslas skiriasi nuo įmonių socialinės atsakomybės?

Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) (angl. Corporate Social Responsibility arba CSR) yra įmonių ideologija, kuri į savo veiklą savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosauginius klausimus bei santykiuose su visais suinteresuotais visuomenės, verslo ir valdžios atstovais vadovaujasi pagarbos žmogui, visuomenei bei gamtai vertybiniais principais. Vis dėlto, šią ideologiją praktikuoja įmonės, kurių pagrindinis tikslas – pelno maksimizavimas. Vienas iš dažniausiai praktikuojamų ĮSA sprendimų – pinigų aukojimas socialiniams tikslams. Tuo tarpu socialinis verslas susikuria tam, kad padarytų kuo didesnį socialinį poveikį ir pokytį ir pelno maksimizavimas nėra pagrindinis jo tikslas.

Kaip socialinė įmonė susijusi su socialiniu verslu?

Socialinė įmonė yra vienas iš socialinio verslo modelių (užimtumo modelis), kurio socialinė misija yra sukoncentruota į užimtumo galimybių kūrimą socialinės atskirties grupėms priklausantiems asmenims – nedirbantiems neįgaliesiems, ilgalaikiams bedarbiams, asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip penkeri metai, vienišoms motinoms arba tėvams, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų asmenims. Šis modelis apsiriboja tik tam tikrų socialinės atskirties grupių reintegracija į darbo rinką ir neatspindi plataus spektro socialinio verslo kuriamų sprendimų.

Socialinio verslo pavyzdžiai

Pasaulyje

• Rumunijos įmonė, kurioje dirba penki darbuotojai ir penki savanoriai, veikia nuo 1996 m. ir teikia kultūrines paslaugas rumunų kalba maždaug 90 000 aklųjų, pritaikydami jų poreikiams visuomenės informavimo priemonių teikiamą informaciją (ypač rengdami audio knygas ir filmus).
• 2004 m. viena Prancūzijos įmonė ėmėsi inovatyvios veiklos, teikdama automobilio plovimo be vandens paslaugas ir panaudodama mikroorganizmų suskaidomus produktus. Įmonėje dirba kvalifikacijos neturintys arba visuomenėje nepritampantys asmenys, kurie siekia vėl integruotis į darbo rinką.
• vienas Vengrijos fondas įkūrė restoraną, kuriame įdarbino neįgalius žmones (40 darbuotojų), juos apmokė ir apsiėmė rūpintis jų vaikais, taip užtikrindamas nuolatinį darbuotojų užimtumą.
• viena Nyderlandų įmonė moko skaityti naudodama inovatyvias skaitmenines priemones ir žaidimu paremtą metodiką. Šis metodas ypač tinkamas dirbant su hiperaktyviais ar autizmu sergančiais vaikais, taip pat su neraštingais asmenimis ir imigrantais.
• socialiniame kooperatyve Lenkijoje, kurį sudaro dvi asociacijos, dirba ilgą laiką nedirbę ir neįgalūs asmenys. Kooperatyvas teikia įvairias paslaugas socialiai atskirtiems žmonėms: maitinimo, nedidelės apimties statybos, amatų ar profesinio mokymo.

Lietuvoje

• Žurnalas „Žmogus.Dėžė“ – ne pelno siekiantis socialinio verslo projektas, kurio tikslas yra leidžiant žurnalą suteikti galimybę dirbti žmonėms, turintiems sunkumų susirasti darbą. Tinkamai juos apmokius, šie žmonės dirba leidinio pardavėjais. Prekiaujant žurnalu pusė kiekvieno parduoto leidinio kainos pardavėjai pasilieka sau.
• „Sėkmės mokykla“ – tai neformalaus ugdymo įstaiga, kurios tikslas yra „padėti vaikui atsiskleisti kaip unikaliai asmenybei ir ugdyti jo socialines kompetencijas bei esminius mokymosi įgūdžius, kurie leistų tobulėti visą gyvenimą“. Daugiausiai dėmesio šioje mokykloje skiriama universaliesiems gebėjimams: kritinio mąstymo, problemų sprendimo, kūrybiškumo, komandinio darbo, bendravimo įgūdžių ugdymui.
• Restoranas „Mano Guru“ sprendžia priklausomybės ligomis sergančių asmenų problemas. Įstaigos tikslas yra sudaryti sąlygas nebevartojantiems psichoaktyvių medžiagų asmenims reabilituotis ir reintegruotis į visuomenę ir darbo rinką: sėkmingai baigę reabilitacijos programą, 70% kavinės darbuotojų dirba padavėjais, barmenais ir virėjais.

Paprastai socialinio verslo modeliu paremtose įmonėse darbuotojai yra patenkinti savo darbu. Tai įrodo jų santykiai su kitais žmonėmis bei aplinka. Atsakingas požiūris į savo darbą padeda darbuotojams ne tik nuosekliai ir atsakingai vykdyti įmonės veiklą, bet ir skatina jų teigiamą požiūrį nenaudojant papildomų išteklių, kurie paprastai reikalingi versle, – darbuotojai perpus rečiau naudojasi nedarbingumo pažymėjimais ar išeina iš darbo, o tai svarbu siekiant taupyti. Negana to, valdymo ir administravimo išlaidos yra mažesnės nei daugelyje kitų įmonių, o atlyginimai vidutiniški.

Visa tai suteikia socialiniam verslui konkurencinį pranašumą rinkoje. Be to, iš verslo veiklos gautas pelnas vėl reinvestuojamas į verslą, todėl socialiniam verslui atsiveria puikios ilgalaikio investavimo perspektyvos.

Socialinių verslų investiciniai fondai

Socialinis verslas – tai verslas, orientuotas į socialinę ar aplinkosauginę veiklą. Kadangi tokio verslo tikslas – ne uždirbti pelno, bet pirmiausia pasiekti socialinių tikslų, jiems sunkiau gauti finansinę paramą. Tačiau būtent socialinių verslų investiciniai fondai remia verslus, kurie padeda savo bendruomenėms, teikdami joms reikalingas socialines paslaugas. Socialinių verslų investiciniai fondai remia tokius verslus ne tik investicijomis, bet ir ekspertų patarimais bei parama tam, kad šios įmonės taptų stabiliomis ir ilgalaikėmis. Socialinių verslų investicijų tikslas – skatinti efektyvesnę ir veiksmingesnę socialinę veiklą, paremti bendruomenės aktyvistų, savanorių ir verslininkų, vykdančių socialinę veiklą, darbą. Šių fondų pirminis tikslas – daryti socialinį poveikį, tačiau lygiai taip pat, kaip socialinis verslas gali gauti pelno, vykdydamas socialinę veiklą, taip pat ir socialinių verslų investiciniai fondai gali gauti finansinės grąžos.

Investiciniai fondai:

http://socialandsustainable.com/

www.sibgroup.org.uk

www.bigsocietycapital.com

www.santander.co.uk

Organizacijos, dirbančios su socialiniais verslais pasaulyje:

The Young Foundation: http://youngfoundation.org/

Ashoka: https://www.ashoka.org/

The Schwab Foundation for Social Entrepreneurship: http://www.schwabfound.org/content/about-us

Lietuvoje veikia socialinių verslininkų inicijuotas www.socialinisverslas.lt