Tvarumo apraiškos pandemijos metu

Jau antrieji metai Lietuva gyvena įvairių ribojimų sąlygomis. Ne paslaptis, kad pandemija metė didžiulį iššūkį pasauliui, smarkiai apsunkindama visų mūsų kasdienius procesus. Kasmetiniai pažadai bei užmojai mažinti atliekų kiekį, rūšiuoti, perdirbti, panaudoti pakartotinai nuėjo perniek – vienkartinės kaukės užgriozdino sąvartynus ir nuklojo šaligatvius it rudeniniai lapai, ore pasimetusios sklando plastikinės pirštinės, o restoranai maistą patiekia tik išsinešti ir tik nelemtuose vienkartiniuose induose. Dėl tokio mūsų kuriamų atliekų kiekio neretai gerklę suspaudžia liūdesys.

Pandemijos poveikis restoranų kultūrai

Pandemijos įtaka restoranų industrijai ryškėja jau kurį laiką. Tačiau šiai kultūrai atsimušus į sunkumus, savo užduotį pripažino ir klientai – jei nori išsaugoti savo mėgstamą ir lankomą vietą, reikia ją kiek galima labiau palaikyti. Šiems verslams tai milžiniškų išbandymų metas: vieni atsimušė į nuosmukio ir stagnacijos sieną, kiti šį laikotarpį išnaudoja pokyčiams ir taip uždelstoms naujovėms. Vienoms kavinėms ir restoranams pavyko sėkmingai įsidiegti pristatymo į namus paslaugą, kitos, dažnai jaunesnės ar mažiau žinomos maitinimo įstaigos, buvo priverstos užsidaryti.

Daugelis restoranų savo paslaugas perkėlė į internetinę erdvę – keliais mygtuko paspaudimais klientas gali užsisakyti ir paruošto maisto, ir maisto produktų bet kur, kur jam patogu – ne tik į namus. Pagirtina tai, kad nemaža dalis restoranų nespjauna į tvarumo svarbą. Nors maitinimo įstaigoms ir sunkmetis, tačiau kai kurie investuoja į kompostuojamas, perdirbamas ir kuo mažiau aplinkai kenksmingas pakuotes. Maisto pristatymo paslaugas teikiančios programėlės siūlo opciją nesirinkti įrankių, šiaudelių, servetėlių ar kitų priedų, jei jų jums išties nereikia. Tai – dar vienas žingsnis tvarumo ir atliekų bei daugiavartotojiškumo mažinimo link.

El. komercijos pasiutpolkė

Dėl siaučiančios pandemijos ir įvesto karantino daugelis parduotuvių sustabdė ar apribojo veiklą bei, kas be ko, susidūrė su kur kas mažesniais pirkėjų srautais. Vienos jų savo veikloje paspaudė neribotą pauzę, kitos buvo pasmerktos užsidaryti, tačiau nemaža dalis visgi pasuko el. komercijos linkme, taip dar išaugindamos ir taip milžinišką konkurenciją šioje srityje.

Dar karantino pradžioje atlikta apklausa parodė, kad jo metu 20 proc. apklaustųjų internetu pradėjo pirkti daugiau, 30 proc. – pirko tiek pat, kiek ir iki karantino, beveik 9 proc. pirko mažiau, tuo tarpu 41 proc. atsakė, kad iš viso neperka internetu. Ne maisto prekėmis prekiaujančias parduotuves pasiveja nežinomybė. Susidūrus su ekonomine krize, darbo vietų praradimu, perkamosios galios mažėjimu gali artimu metu lemti ir mažėjančius pirkėjų srautus, todėl elektroninę prekybą vykdantys verslo subjektai bus priversti ieškoti įrankių, kaip pritraukti pirkėjus bei juos išlaikyti. Šioje situacijoje vėl laimės pirkėjai, gausiantys papildomų naudų.

El. sprendimų poreikis pandemijos metu

Įsivaizduokite, nuo 2011 m. kasmet praradome 20 milijonų hektarų miškų, kiekvienais metais vandenynuose atsiduria daugiau nei 8 milijardai kilogramų plastiko, oro ir vandens tarša pasiekė kritinį lygį daugelyje didžiųjų miestų. Šiuo intensyviu, priverstinių pokyčių metu aplinkosauga, žmogaus teisės ir sveikas gyvenimo būdas vaidina didžiulį vaidmenį organizacijos įvaizdžio kūrime. Žodžiai „daugkartinis, atsinaujinantis, perdirbamas“ kartojami vis ir vis dažniau. Jei būtinybė nenaudoti plastikinių puodelių ir nešvaistyti maisto yra jau seniai užprogramuota mūsų smegenyse, tai kur dar galime patobulėti?

Per pasaulį vilnija antrieji pandemijos metai ir daugelis darbus perkėlė į nuotolį. Dalis naudoja naujus įrankius, kiti integruoja nebandytas funkcijas, o kai kurie vis dar ieško optimaliausių sprendimų. Tačiau esminis iššūkis kalbant apie nuotolinį darbą – įvairiausių sutarčių, sąmatų ir kt. dokumentų pasirašymas. Tai padaryti galima ir nuotoliniu būdu naudojant el. pasirašymą – skaidrų, saugų bei paprastą būdą dokumentus pasirašyti per nuotolį. Panardykime šiek tiek po statistiką.

Pandemijos metu, dokumentų pasirašymas el. būdu visiems tapo kaip niekad svarbus. „Pandemija itin paspartino skaitmenizaciją. Palyginę įmonių elgesio tendencijas nuo karantino pradžios Baltijos šalyse su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pastebėjome, kad el. būdu pasirašytų dokumentų skaičius išaugo 430 procentų. Padidėjusią paklausą sudaro tiek įmonės, kurios ir iki tol naudojosi galimybe pasirašyti dokumentus el. būdu, tiek tos, kurios nuotolinio pasirašymo įrankius atrado naujai“, – sako Kristina Gabrilavičiūtė, „Dokobit“ pardavimų ir verslo plėtros vadovė.

Pasak K. Gabrilavičiūtės, įmonėse, kurios jau yra susipažinusios su el. parašo galimybėmis, el. būdu pasirašytų dokumentų skaičius šoktelėjo dėl paprastos priežasties – jei anksčiau dokumentai el. parašais buvo pasirašomi tik su klientais, siekiant suteikti jiems geresnę patirtį ir tuo pačiu sutaupyti laiko, dabar juos reikia pasirašinėti nuotoliniu būdu ir viduje, ir su tiekėjais. Dažniausiai įmonės, kuriose klientai fiziškai ateidavo į aptarnavimo skyrius arba jiems ir partneriams dokumentai būdavo pristatomi per kurjerius ar siunčiami paštu, parašas būdavo suraitomas ranka. Kaip žinia, fizinio susitikimo galimybės pastaraisiais metais buvo itin ribotos, tačiau dokumentų pasirašymo poreikis išlieka. O skaičiai tai tik patvirtina – per karantiną naujai atradusių dokumentų pasirašymą el. būdu skaičius išaugo net 4 kartus.