Eksportas praktiškai: lietuviška „Namuos“ produkcija sėkmingai skinasi kelią toliau nuo namų

2021-01-05
Eksportas praktiškai: lietuviška „Namuos“ produkcija sėkmingai skinasi kelią toliau nuo namų

Prieš ketverius metus nusprendusi imtis verslo „Namuos“ prekės ženklo įkūrėja Rasa Kolesnikovaitė nė nebūtų pasvajojusi, kad lietuviško dizaino namų interjero detalės didžiausio populiarumo sulauks už Lietuvos ribų. Tačiau šiandien įmonės prioritetas – eksportas, į jį orientuota 85 proc. verslo.

„Nuo pat pradžių  žinojome, kad mūsų kelias – elektroninė prekyba, kad gaminius galime sėkmingai parduoti internetu. Interjero detalėms e-prekyba šiuo atveju labai tinkama platforma, ji nereikalauja didelių finansinių išlaidų, galima pasiekti tikslinius klientus – belieka gražiai prisistatyti“, – kalbėjo R. Kolesnikovaitė.

Pirmieji metai – prekių vystymui

O prisistatyti „Namuos“ ėmė pamažu: įsikūrusi 2016-aisiais pirmuosius dvejus metus įmonė dėmesį skyrė vystyti gaminius, o kitus dvejus – juos parduoti.

„Iš pradžių mums buvo svarbu rasti produktų dizainerius, vėliau ėmėme ieškoti, kas prekes galėtų gaminti. Norėjome, kad jos būtų lietuviškos, plėtėme asortimentą nuo virtuvės, stalo įrankių iki sienų dekoro ir šiandien esame jau įsibėgėję keliose skirtingose kategorijose“, – kalbėjo R. Kolesnikovaitė.

Jau kuris tarp populiariausių įmonės parduodamų prekių – salotų bei torto įrankiai „Spyglys“, tai pat – sienų kabliukai „Elnias“. „Spyglių“ idėją pasiūlė dizainerė. Tuomet ja dvejojau, bet mane įtikino, kad prekė bus įdomi ir išties – tai iki šiol vienas sėkmingiausių mūsų gaminių“, – sakė pašnekovė.

Lietuviškas ir lengvai įsimenamas pavadinimas

Pasitvirtinus dizainą netrukus organiškai gimė ir įmonės pavadinimas, nors dėl jo, kaip sako R. Kolesnikovaitė, galvą pasukti teko, paieškos užtruko. „Labai gerai prisimenu tą paieškų procesą – norėjau, kad pavadinimas būtų lietuviškas, kad jo reikšmė būtų aiškiai suprantama. Tačiau kadangi jau nuo pat pradžių žinojome, kad užsiimsime eksportu, norėjosi nenaudoti lietuviškų raidžių, kad pavadinimą būtų lengva ištarti ir užsieniečiams. Po ilgų svarstymų savaime kilo mintis – taigi „Namuos“!“ – prisiminė pašnekovė.

Šiandien R. Kolesnikovaitė juokiasi, kad namuos užsienyje skambesiu labiau primena namous, tačiau jai pačiai itin svarbu, kad pavadinimas – lietuviškas.

„Prekes gaminame iš medžiagų, kurias randame Lietuvoje – ąžuolo, odos, molio, keramikos. Dar veiklos pradžioje nusprendėme ir dėl išskirtinai lietuviško dizaino – jį perkame iš lietuvių kūrėjų, todėl net nesvarstėme kitos galimybės, lietuvišku pavadinimu norime reklamuoti šalies vardą už jos ribų“, – kalbėjo R. Kolesnikovaitė.

Dėmesio centre – eksportas

Tą padaryti įmonei puikiai sekasi – eksportą R. Kolesnikovaitė vadina pagrindine „Namuos“ duona, jis sudaro 85 proc. visos parduodamos produkcijos, Lietuvoje šis skaičius siekia 15 proc. Tarp svarbiausių eksporto šalių – Vokietija, Didžioji Britanija, taip pat – JAV.

„Iš pradžių buvo sunku nuspręsti, į kurias šalis verta orientuotis, todėl bandėme visur. Praėjus metams tapo aišku, kad didžiausią fokusą reiktų kreipti į Vokietiją – ten pagrindinis klientas“, – sakė R. Kolesnikovaitė.

Jos teigimu, vokiečiams lietuviška produkcija itin patraukli dėl kokybiškų, natūralių medžiagų – interjero detalėse naudojamas medžio masyvas, ąžuolas, žalvaris. Ir nors tokie gaminiai pasižymi šiek tiek aukštesne kaina, jie Vokietijoje itin vertinami, paklausūs.

Kita vertus, prekių paklausa po truputį ima augti ir Lietuvoje. R. Kolesnikovaitė sako pastebėjusi, kad laikui bėgant keičiasi ir lietuvių skonis – klientai vis daugiau dėmesio kreipia į medžiagų kokybę, originalų dizainą, negaili didesnių investicijų. „Lietuvoje mūsų klientas – jaunesnė kartos atstovai. Jie daugiau keliauja, mato, kas populiaru pasaulyje, labiau vertina išskirtinį stilių“, – kalbėjo ji.

Tenka susidurti ir su kultūriniais iššūkiais

Tačiau prioritetu išlieka eksportas, o greitu metu „Namuos“ ketina išplėsti geografines ribas ir dar plačiau, planuose – integracija į Japonijos rinką. Toks žingsnis reikalauja itin kruopštaus pasiruošimo, siekiant vystyti verslą kultūriškai besiskiriančioje šalyje, tenka susidurti su įvairiais papildomais iššūkiais.

„Japonijoje pristatyti save tenka visai kitaip nei Europoje, reikia kitaip perdėlioti akcentus. Pavyzdžiui, Europoje populiariausias mūsų gaminys salotų įrankiai, Japonijoje visiškai neaktualūs – čia niekas nevalgo salotų, jiems tokia prekė nėra suprantama. Kaip ir sieniniai kabliukai – jų tvirtinimo sistema europiečiams yra įprasta, tačiau japonams atrodo sudėtinga. Šioje šalyje žmonės įpratę dažnai keisti gyvenamą vietą, populiaresnė nuoma, todėl jie negali gręžioti sienų, jiems reikia visai kitokio tvirtinimo“, – kalbėjo R. Kolesnikovaitė.

Todėl, pasak jos, prieš imantis plėtros kitoje šalyje, svarbu kaip įmanoma anksčiau pasidomėti to krašto kultūra, gyventojų įpročiais, atrasti jiems aktualius gaminius.

Su Japonija „Namuos“ santykius megzti pradėjo jau prieš kelerius metus – nuo 2017-ųjų, kai dalyvavo nacionaliniame „Verslios Lietuvos“ organizuotame stende parodoje „Design Tokyo“. Su „Verslia Lietuva“ įmonė Japoniją ketino aplankyti ir 2020 metais, tačiau dėl pandemijos situacijos čia turėjusi vykti paroda buvo atšaukta.

Išnaudoja papildomas platformas

Plėsti įmonės veiklą bei žinomumą padeda ne tik nuosavos elektroninės parduotuvės vystymas, bet ir papildomi įrankiai, elektroninės platformos. „Namuos“ sėkmingu sprendimu vadina prisijungimą prie „Etsy“ ir „Amazon“ – eksportuojant produkciją jos tapo nepamainomomis.

„Kai buvome labai maži, supratome, kad jei norime būti pastebėti, turime išnaudoti elektronines platformas. Išbandėme „Amazon“, tačiau nesisekė, tuo tarpu „Etsy“ – labai pasiteisino. Ir tik vėliau, kai įmonė ėmė augti, tuomet fokusą nukreipėme į savo parduotuvę“, – sakė įmonės vadovė.

Šiandien „Namuos“ aktyviai išnaudoja socialinius tinklus, kuriuo pritaiko pagal tam tikrą rinką: „Facebook“ naudoja Lietuvoje, „Pinterest“ – JAV, „Instagram“ taiko visoms  angliškai kalbančioms šalims.

„Esame iš anksto susidarę įrašų grafiką, naudojame ir papildomus, specializuotus, interjerui dedikuotus socialinius tinklus, pavyzdžiui, „Houzz“ – nuolat ieškome informacijos, domimės, kas vyksta pasaulyje, prekės ženklo pristatymui skiriame daug techninio darbo“, – kalbėjo R. Kolesnikovaitė.

Dar viena niša – elektroninės mugės, vieną tokių organizuoja ir verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“, ji turi metinę narystę su MOM platforma. MOM – tai „MaisonObjet“ organizatorių sukurtas įrankis, leidžiantis online eksponuoti savo gaminius bei gauti užklausas iš suinteresuotųjų – potencialių užsakovų ar partnerių bei užmegzti su jais kontaktus.

„Tokios platformos kaip MOM – labai pasiteisina, sutaupo daug laiko, finansų, sąnaudos labai sumažėja. Anksčiau, norėdami rasti kitas parduotuves, labai užtrukdavome, o dabar klientai patys mus susiranda “, – džiaugėsi pašnekovė.

Sėkmės paslaptis – nuoširdus darbas

Ir nors eksportas įmonei šiandien – svarbiausias prioritetas, tam, kad jis būtų pelningas, teko gerokai paplušėti. R. Kolesnikovaitė sako, kad tokios sėkmės paslaptis – nuoširdus darbas ir tikėjimas tuo, ką darai. Esą jei netingi, jei negaili laiko ir pastangų – anksčiau ar vėliau fortūna tikrai aplanko.

„Įdėjau daug juodo darbo ir tą dariau iš visos širdies. Todėl galiu patikinti – viskas yra pasiekiama, viskas įmanoma ir kiekvienas gali tapti sėkmingu. Svarbu nepamesti savo linijos, aklai nesikliauti tuo, ką sako kiti – nes tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam“, – mintimis dalijosi ji.

R. Kolesnikovaitė įsitikinusi, kad sėkmės siekti padeda ne tik asmeninė patirtis, bet ir glaudus bendradarbiavimas su partneriais: susiorientuoti procesuose esą labai padėjo ir kolegos – „Namuos“ drauge su „Pušku Pušku“, EMKO, „LinenMe“, „Virūna“ ir „Gergama“ yra įkūrę dizaino klasterį.

Toliau skaitykite

Eksportas praktiškai: pandemijos iššūkiai „Pušku Pušku“ tapo stimulu plėsti elektroninę prekybą
Eksportas praktiškai: pandemijos iššūkiai „Pušku Pušku“ tapo stimulu plėsti elektroninę prekybą
2021-01-19

Linksmas, lengvai įsimenamas ir keliantis minkštumo asociaciją. Tokius tris kriterijus kurdamas prekės ženklo „Pušku Pušku“ pavadinimą dar prieš daugiau nei dešimtmetį išsikėlė įmonės įkūrėjas, jos vadovas Remigijus Balčiūnas.

„Cargo stream“ su partneriais prancūzais pradeda veiklą Šiaurės Prancūzijos uoste
„Cargo stream“ su partneriais prancūzais pradeda veiklą Šiaurės Prancūzijos uoste
2020-12-03

Skaitmeninę logistikos valdymo sistemą sukūrusi ir vystanti Lietuvos bendrovė „Cargo stream“ plečiasi Europoje – Diunkerko mieste (Dunkerque, Prancūzija) steigiama bendra įmonė su investuotojais prancūzais. Šis strateginis žingsnis kompanijai leis ekspeditorių, vežėjų ir krovinių užsakovų procesus apjungti su uosto ir jūrinių linijų poreikiais, be to, reikšmingai prisidės prie bendros „Cargo stream“ infrastruktūros Europoje formavimo.