Eksportas praktiškai: pandemijos iššūkiai „Pušku Pušku“ tapo stimulu plėsti elektroninę prekybą

2021-01-19
Eksportas praktiškai: pandemijos iššūkiai „Pušku Pušku“ tapo stimulu plėsti elektroninę prekybą

Linksmas, lengvai įsimenamas ir keliantis minkštumo asociaciją. Tokius tris kriterijus kurdamas prekės ženklo „Pušku Pušku“ pavadinimą dar prieš daugiau nei dešimtmetį išsikėlė įmonės įkūrėjas, jos vadovas Remigijus Balčiūnas.

Šiandien „Pušku Pušku“ pristatinėti retam bereikia: jų gaminamus originalius sėdmaišius žino ir mažamečiai darželinukai, ir solidūs verslininkai – dar 2008-aisiais veiklą pradėjusį prekės ženklą šiandien galima vadinti rinkos lyderiu Lietuvoje, jis vis giliau leidžia šaknis ir užsienyje.

Šiandien 40 proc. produkcijos „Pušku Pušku“ parduoda Lietuvoje, likusius 60 proc. eksportuoja į Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją bei Vokietiją – lietuviškos prekės šiose šalyse jau spėjo atrasti savo klientą. Greitu metu spalvingi sėdmaišiai turėtų sudominti ir pietų Europą, įmonės planuose fokusas krypsta ir į Italijos rinką.

„Užkariauti kitas rinkas – didžiausias iššūkis. Konkurencija Europoje nėra maža, kiekviena šalis turi savų gamintojų, todėl dabar didžiausias darbas – didinti ir plėsti eksportą, tam šiais metais ketiname skirti daugiausia dėmesio“, – sakė R. Balčiūnas.

Karantinas paskatino daugiau dėmesio e-prekybai

Greičiau integruotis paskatino ir pandemija. Dar pavasarį, sustabdžius daugybės biurų, darželių, bibliotekų, mokyklų veiklą sustojo ir nemažą „Pušku Pušku“ verslo dalį sudarantis projektinis verslas. Uždarytos buvo ir fizinės partnerių parduotuvės, todėl teko pasukti galvą, kaip išnaudoti vienintelį likusį pardavimo kanalą – elektroninę prekybą.

„Iki karantino platformas vis tobulinome, tai truko daugiau nei dvejus metus, tačiau pamatę, kad viskas užsidaro ir kito kelio nėra – mobilizavomės ir darbus atlikome per savaitę: startavome su viena, netrukus antra svetaine, daugiau dėmesio skyrėme marketingui, investavome į reklamą, kūrėme nauju gaminius – taip atsirado „Cocoon““, – pasakojo R. Balčiūnas.

Sėdmaišiai – kaip stori meškinai

Panašiai netikėtai prieš 12 metų radosi ir pats „Pušku Pušku“ – ne paslaptis, kad sėkmės istorijas lydi geros idėjos, o jos neretai gimsta tuomet, kai gyvenimas nepagaili iššūkių.

R. Balčiūnas sėdmaišių verslo ėmėsi neradęs Lietuvoje sau tinkamo baldo, o tuomet, 2008-aisiais, atsisiųsti iš užsienio jį būtų kainavę kone mėnesio atlyginimą. „Brangu,“ – tada pagalvojo ir pabandė pasisiūti, tą daro jau 12 metų.

„Ieškojau baldų naujiems namams, bet standartinės sofos, foteliai nepatiko, norėjosi kažko įdomesnio. Lietuvoje tuomet sėdmaišiai labiau priminė stilizuotus bulvių maišus nei gražius minkštus baldus, o toks, kokio ieškojau užsienyje su siuntimu į Lietuvą, kainavo 1500 litų. Turėjau aiškią viziją, susiradau siuvyklą, rezultatu likau labai patenkintas. O po savaitės kilo mintis – kodėl nepabandyti parduoti?“ – „Pušku Pušku“ pradžią prisiminė R. Balčiūnas.

Tuomet rinka šalyje buvo tuščia. Ir nors R. Balčiūnas buvo nutaręs sėdimuosius baldus gaminti tik suaugusiems, šiandien atsižvelgdami į klientų poreikius pasiūlyti ką turi ir vaikams. „Man „Pušku Pušku“ man asocijuojasi su dideliu storu meškinu, kuris eina pūškuodamas – iš to atsirado ir pati idėja. Sėdmaišiai – kaip stori meškinai“, – linksmai pasakojo verslininkas.

Iš maišo – į elegantišką ir patogų baldą

Pasak R. Balčiūno, per pastarąjį dešimtmetį stipriai pasikeitė ir pats požiūris į sėdmaišius –anksčiau jie daugelio buvo suvokiami kaip beformiai maišai, o dabar tapę originaliomis minkštų baldų alternatyvomis, jie pakeičia įprastas sofas, fotelius, turi stabilesnę formą, kai kuriais atvejais net porankius ir pan.

„Žmonės pamato, kad asortimentas gali būti labai platus ir dėl to neretai nustemba – esu ne kartą girdėjęs, kai sako nemaniau, kad tokių turite! Ir iš tiesų, anksčiau sėdmaišis labiau primindavo maišą, dabar – patogų minkštą baldą“, – pastebi pašnekovas.

Dėl šios priežasties sėdmaišių rinkoje mados neatsilieka nuo įprastų minkštų baldų, čia vyrauja tos pačios tendencijos: nors dizainą kiekvienas derina individualiai pagal savo interjerą, jau kelis metus tarp populiariausių audinių dominuoja veliūras, vis daugiau dėmesio skiriama ekologijai, siekiama efektyviai panaudoti antrine žaliavas.

„Ekomada pastaruoju metu tampa vis svarbesnė, aktualūs tampa ir perdirbti audiniai, ir užpildai. Greitu metu „Pušku Pušku“ taip pat žada panaudoti antrines žaliavas – turėsime audinį, kuris bus perdirbtas iš plastikinių butelių“, – pasakojo R. Balčiūnas.

Populiariausi – fotelius primenantys sėdmaišiai

Tačiau net jei mados koreguoja vartotojų poreikius, pagrindinės ir populiariausios prekės jau daugelį metų išlieka tos pačios, tai – į fotelius panašūs, taip pat vaikiški, mažesni sėdmaišiai, sėdmaišiai, turintys atlošus. Jie svarbiausias „Pušku Pušku“ arkliukas, tokie sėdmaišiai itin patogūs, labiausiai matomi reklamose, jų parduodama daugiausiai.

„Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje tarp populiariausių vyrauja panašios prekės. Gal tik užsienyje nėra tokios konkurencijos su didesniais sėdmaišiais – užsienyje jie populiaresni, ten jų nuperkama daugiau. Mūsų idėja – pateikti sėdmaišius taip, kad šiek gali būti alternatyva įprastiems baldams, asortimente turime ir sofas, ir lounge‘us, ant kurių galima gulėti, degintis“, – sakė R. Balčiūnas.

Specialios platformos padėjo judėti sparčiau

Siekdama geriausio rezultato įmonė nuolat bendradarbiauja ir su verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Verslia Lietuva“, stengiasi išnaudoti ir efektyvius įrankius. Vienas tokių – MOM („MaisonObjet“) platforma, įrankis, leidžiantis online eksponuoti savo gaminius bei gauti užklausas iš suinteresuotųjų – potencialių užsakovų ar partnerių bei užmegzti su jais kontaktus.

„Su „Verslia Lietuva“ naudotas MOM portalas mums labai pasiteisino – jame galima rasti įvairių interjero dizainerių, architektų, tokie kontaktai labai naudingi ir ypač tuomet, kai prasidėjo karantinas, kai fizinės parodos užsidarė“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

Kaip pasiteisinusį ir pardavimus generuoti padėjusį įrankį jis išskyrė ir eksporto skatinimo „Sparnų“ programą, taip pat – „BrandLAB“ dirbtuves, kurios padėjo ne tik pasitikrinti galimą prekės ženklo sėkmę užsienio šalyse, bet ir apgalvoti į eksportą orientuotą strategiją.

„Padėjo ir fizinės parodos, tačiau jų buvo mažiau, turėjome kelias 2020 metų pradžioje, lankėmės Švedijoje, Vokietijoje. Dabar viskas pamažu kraustosi į elektroninę erdvę, auga elektroninė prekyba, reklamos investicijos, todėl šiandien tam stengiamės skirti daugiau dėmesio“, – kalbėjo R. Balčiūnas.

Pataria drąsiai ieškoti savo kelio

Tačiau tai, kas tinka vieniems, nebūtinai tiks kitiems, todėl paklaustas, kokį patarimą duotų jauniems, dar tik besikuriantiems verslams, „Pušku Pušku“ vadovas sako svarbiausia – nebijoti bandyti ir drąsiai žengti tuo keliu, kuris atrodo geriausias.

„Siųsdami elektroninius pasiūlymus taip pagavome du didžiuosius savo klientus Vokietijoje. Nors aplink daug kas kalbėjo – iš tokių laiškų nėra naudos, kad jie net neperskaityti keliauja į šlamštą. Mums suveikė. Todėl jauniems verslininkams sakyčiau – nėra blogų būdų, reikia ieškoti, bandyti, rizikuoti, stebėti, kas veikia, kas ne. Eiti savo keliu, nes kiekvienas produktas – unikalus ir sprendimai gali būti skirtingi“, – kalbėjo R. Balčiūnas.

Toliau skaitykite

Lietuviški prekės ženklai: Kodėl prekės ženklo reikia Lietuvai
Lietuviški prekės ženklai: Kodėl prekės ženklo reikia Lietuvai
2021-04-06

Pirmajame vaizdo vebinare apie lietuviškus prekės ženklus kalbama, kokia yra Lietuvos pristatymo užsienyje strategija ir kaip ji buvo kuriama. Vystant Lietuvos prekės ženklą buvo sutarta, kad pagrindinė Lietuvos pristatymo užsienyje ašis yra ekonomika. Tokia strategija yra ir praktiška, ir funkcionali.

Lietuvių gaminamas pašaras šunims skinasi kelią užsienio rinkoje: didžioji eksporto dalis – į Jungtinę Karalystę
Lietuvių gaminamas pašaras šunims skinasi kelią užsienio rinkoje: didžioji eksporto dalis – į Jungtinę Karalystę
2021-03-25

Kol lietuviai savo mylimus augintinius šeria žinomų užsienio prekės ženklų gaminamu ėdalu, lietuviškas maistas šunims „Rocketo“ skinasi kelią už šalies ribų. Prieš beveik trejus metus Vilniuje įkurta įmonė „Keto maistas“ šiandien džiaugiasi sėkmingai eksportuojama produkcija į Jungtinę Karalystę – lietuviška prekė čia jau spėjo rasti savo pirkėją.