Tarptautinis pasaulinės reikšmės projektas prasidėjo nuo pokalbio su senu pažįstamu

2019-06-25
Tarptautinis pasaulinės reikšmės projektas prasidėjo nuo pokalbio su senu pažįstamu

Kembridžo universiteto doktorantė, Vilniaus universiteto alumnė Ingrida Olendraitė mažiausiai tikėjosi, kad susitikimas su senu pažįstamu per „Life Sciences Baltics“ pernai rudenį nuves iki tarptautinio projekto, įgyvendinamo kartu su virusų tyrimų srities korifėjais. 

I. Olendraitė 2018 m. rudenį Vilniuje vykusiame „Life Sciences Baltics“ forume dalyvavo pirmą kartą, stendinių pranešimų sesijoje ji pristatė temą „Polycipiviridae: a proposed new family of polycistronic picorna-like RNA viruses“. „Labai džiaugiuosi, kad forumas sutraukė tiek pramonės, tiek akademijos atstovus. Gyvybės mokslų verslui būdingos konferencijos aplinkos iki tol neteko matyti, nes mokslinėse konferencijose didžiausias dėmesys tenka tiesiog pranešimams“, – sako I. Olendraitė.

Pernai rugsėjo 26-27d. „Verslios Lietuvos“ ketvirtą kartą organizuotame „Life Sciences Baltics“ dalyvavo daugiau nei 1,8 tūkst. gyvybės mokslų ekspertų, tyrėjų, akademikų, įmonių atstovų, investuotojų ir startuolių iš daugiau nei 40 pasaulio valstybių.

Skirtingas sritis susiejo projektų panašumai

Per dvi „Life Sciences Baltics“ dienas jaunoji mokslininkė iš Kembridžo Vilniuje sutiko daug pažįstamų iš studijų laikų. Tarp jų buvo ir VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Darius Kazlauskas. Pokalbio metu, kaip įprasta, kolegos padėjo dalytis, kuo užsiima, ką tyrinėja. I. Olendraitė žinojo, kad VU mokslininkas dirba su garsiu JAV evoliucinės ir matematinės biologijos ekspertu Eugene’u Kooninu. Stendinių pranešimų sesijoje dr. D. Kazlausko studentė taip pat turėjo savo pranešimą.

„Dariaus pasakojimui pasisukus apie vieną projektą supratau, kad mūsų projektai pakankamai panašūs. Pamatėme, kad Dariaus žinios apie baltymų evoliuciją ir mano mokslinės grupės žinios apie virusologiją gali būti puikiai suderinami“, – prisimena I. Olendraitė.

Kembridžo universtete I. Olendraitė dirba Andrew E. Firtho grupėje Virusologijos skyriuje.

Pirmiausia jai kilo idėja pasikviesti dr. D. Kazlauską į Kembridžą, kur kassavaitinių susitikimų metu būna skaitomi pranešimai, diskusijos, apžvelgiami metodai, sudaroma galimybė ateityje užmegzti bendradarbiavimą su viena ar kitų mokslinių tyrimų grupe. Tačiau jau vėliau, po renginio, kalbėdami apie konkrečius projektus I. Olendraitė ir dr. D. Kazlauskas sutarė, kad mokslininkė galėtų tapti tarptautinio projekto, skirto sukurti baltymų profilius visiems virusams, turintiems RNR genomus, dalimi ir padėti sparčiau įgyvendinti darbus. Šio projekto vienas iš iniciatorių yra E. Kooninas.

Tikslas – sukontroliuoti virusines ligas

„Virusai yra skirstomi į taksonomines grupes, kurias galima suprasti kaip giminystės ryšius. Projekto metu imame tam tikrą baltymą iš visų RNR virusų, juos grupuojame pagal panašumą į „šeimos vaikus“, t. y. genties taksonominį lygmenį, ir tada kuriame vadinamus profilius, kurie parodytų, kiek tam tikro baltymo sekos varijuoja toje grupėje, o kiek jo struktūra išlieka aiški, konservatyvi. Visus profilius galiausiai patalpinsime į visiems prieinamą duomenų bazę internete, kad mokslininkai galėtų juos naudoti savo darbams“, – pasakoja I. Olendraitė.

Kasmet atrandama šimtai iki šiol pasislėpusių ir neidentifikuotų virusų, apie kuriuos yra nieko nežinoma. Tad sukurti profiliai padėtų ieškoti naujų RNR virusų ir juos lyginti, suprasti, charakterizuoti. „Iš dešimties pačių mirtingiausių virusų devyni yra RNR genomus turintys virusai. Kai kuriems jų jau sukurtos vakcinos, o kai kuriems tai dar neįmanoma. Tad bendras suvokimas apie virusus, jų molekulinę biologiją ir evoliuciją, kaip jie keičiasi bėgant laikui, padeda tokias ligas sukontroliuoti ir joms pasiruošti“, – sako I. Olendraitė. Tarp RNR genomus turinčių virusų ir jų sukeliamų ligų yra Ebola virusas, pasiutligė, ŽIV, gripas, Dengės karštinė, rotavirusas.

Pavasarį I. Olendraitė mėnesio praktikai prisijungė prie VU Gyvybės mokslų centro bioinformatikų grupės, o dabar tyrimus tęsia nuotoliniu būdu.

„Kadangi virusai turi labai daug baltymų rūšių bei dar daugiau genčių, darbo tikrai daug. Labai didelis iššūkis tenka sprendžiant, koks panašumas tarp „brolio“ ir „sesės“ leistų juos laikyti ne tik viena šeima, bet ir „vaikais“, t. y. gentimi“, – aiškina mokslininkė.

Su sudėtingesnių struktūrų virusų baltymais dirba dr. Darius Kazlauskas ir Louis Pasteuro instituto tyrėjas, VU alumnas Martas Krupovičius. I. Olendraitė tyrinėja konservatyviausią baltymą: nuo RNR priklausomą RNR polimerazę, kuri randama visuose RNR virusuose ir yra atsakinga už genomo padauginimą (replikaciją) bei nuorašų baltymų gamybai paruošimą (transkripciją).

Naudinga išlįsti iš savo laboratorijos

Dirbdama šiame projekte pavasarį I. Olendraitė mėnesio praktikai prisijungė prie VU Gyvybės mokslų centro bioinformatikų grupės, o dabar tyrimus tęsia nuotoliniu būdu. Mokslininkės teigimu, labai naudinga bendradarbiauti tarptautiniu mastu vien dėl to, kad mokslininkų kasdienio darbo principai skiriasi ir bendri projektai padeda geriau suprasti, kaip dirba skirtingi žmonės.

„Savo kailiu patyriau, kaip naudinga išlįsti iš sau įprasto narvelio ir daryti kad ir tą patį panašų darbą, bet jau apsuptai kitų žmonių. Tai labai praturtina ne tik kultūriškai, bet ir suteikia daug naujų įgūdžių“, – sako I. Olendraitė.

Kembridžo doktorantei Vilniuje įspūdį darė ir tai, kad mažoje mokslininkų bendruomenėje lengvai gali paprašyti kito kolegos pagalbos, pasikalbėti su įvairiausio rango mokslininkais ir lengvai pasiekti patį universiteto rektorių.

Vis tik I. Olendraitė pripažino, kad nors Lietuvoje kasdien vyksta pasaulinio lygio mokslinis darbas, Kembridžo universitete labiau jaučiasi mokslu verdanti aplinka. „Kembridže beveik kiekvieną vakarą galima sudalyvauti kokiame nors susitikime, paskaitoje, susirinkime, po jų visada būna dalis, skirta pabendrauti. Gana dažnai būna Nobelio premijos laureatų ar jų grupių atstovų paskaitų. Save lavinti gali eidamas į psichologijos, filosofijos ar evoliucijos paskaitas, skirtas plačiajai auditorijai. Organizuojama daug pasibuvimų su kolegomis, tad galime tarpusavyje dalintis, kokie rūpesčiai ar nerimas slegia“, – pasakoja I. Olendraitė. Ji išskiria ir tai, kad universitetas bei įvairios mokslinės bendruomenės Jungtinėje Karalystėje  daug investuoja į mokymus, finansuoja konferencijas, stažuotes.

Toliau skaitykite

Siekiantiems įsitvirtinti PAR: patekti galite ir su nišiniu produktu
Siekiantiems įsitvirtinti PAR: patekti galite ir su nišiniu produktu
2019-06-17

Azijos šalys su milijonais vartotojų seniai traukia lietuvių eksportuotojų akį, o štai Afrika daugeliui lieka egzotinė mįslė. Šio žemyno galvosūkį ekologiško maisto bendrovė „Auga group“ pradėjo spręsti Pietų Afrikos Respublikos (PAR) rinkoje. Šalies didžiuosiuose sveiko maisto prekybos centruose lietuviški produktai parduodami nuo praėjusių metų pabaigos.

Užsienio klientas tiekėją Lietuvoje surado per ambasadą
Užsienio klientas tiekėją Lietuvoje surado per ambasadą
2019-03-19

Kai praėjusių metų rudens pradžioje britų įmonė ėmė ieškoti tiekėjų, gaminančių pašto dėžutes, visoje Europoje, lietuviai buvo aktyviausi siūlydami savo gamintojų paslaugas. Praėjo keturi mėnesiai ir pašto dėžučių partija jau iškeliavo į Jungtinę Karalystę.