Įdarbinimas

ES valstybių narių piliečiams ir jų šeimų nariams, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, nereikia leidimo dirbti. Šie asmenys gali dalyvauti atrankose ir įsidarbinti pagal tas pačias sąlygas kaip ir LR piliečiai. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad asmenims, norintiems dirbti valstybės tarnyboje, teisėsaugos institucijose ir tam tikrose kitose srityse yra keliamas privalomas LR pilietybės reikalavimas.

Darbdaviai, ieškantys tinkamų darbuotojų, bedarbiai ar dirbantys asmenys, norintys susirasti ar pakeisti darbo vietą, gali pasinaudoti įvairiomis darbo vietų paieškos priemonėmis. Visų pirma, yra galimybė pasinaudoti užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis. Užimtumo tarnybos teikiamos paslaugos yra nemokamos.

Kita tinkamų darbuotojų ir norimo darbo paieškos galimybė yra privačios įdarbinimo agentūros. Ratifikavus ir įsigaliojus Konvencijai dėl privačių įdarbinimo agentūrų („Dėl Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų ratifikavimo“ (Žin., 2004, Nr. 40-1291) ieškantys darbo asmenys neturi mokėti jokių mokesčių privačioms įdarbinimo agentūroms. Už tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimą numatyta bauda (Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, 173 (13) str.). Pastebėję tokių pažeidimų ar nukentėję nuo jų asmenys turėtų kreiptis į policiją.

Laisvų darbo vietų skelbimų galima rasti masinės informacijos priemonėse. Skelbimai spausdinami reklaminiuose laikraščiuose, nacionaliniuose dienraščiuose, vietinėje spaudoje. Spaudoje skelbiasi ir ieškantys darbo asmenys, nurodydami savo išsilavinimą, darbinę patirtį ir pageidaujamo darbo pobūdį.

Populiarėja laisvų darbo vietų bei CV skelbimas specializuotose internetinėse svetainėse. Vis plačiau naudojamasi profesionalių personalo kompanijų paslaugomis, kurios teikia personalo paieškos, atrankos ir vertinimo paslaugas. Be to, stambių kompanijų personalo skyriai neretai kaupia potencialių darbuotojų duomenų bazes, todėl savo CV galima nusiųsti tiesiogiai šioms kompanijoms.

Ieškantis darbo asmuo paprastai turi: pateikti gyvenimo aprašymą (CV), motyvacinį laišką, atlikti atrankos testus, dalyvauti pokalbyje su darbdaviu. Žinoma, tokie reikalavimai nėra taikomi asmenims, ketinantiems dirbti nekvalifikuotą darbą. Paprastai pakanka tik CV ir pokalbio arba tik pokalbio. Gyvenimo aprašymas (curriculum vitae – CV) yra vienas svarbiausių dokumentų, prisistatant darbdaviui. Gyvenimo aprašymus peržiūrintys personalo atrankos specialistai gali skirti nedaug laiko, todėl labai svarbu, kad gyvenimo aprašymas būtų tinkamai paruoštas, informacija jame susisteminta ir aiškiai išdėstyta, kad nebūtų palikta  gramatinių klaidų. Nėra griežtai apibrėžtų CV rašymo taisyklių, tačiau CV turi būti nurodyta: asmeniniai duomenys, kontaktiniai duomenys, darbo patirtis, išsilavinimas, įgūdžiai ir sugebėjimai, laisvalaikio pomėgiai, rekomendacijos.  Nurodykite kontaktinius duomenis tų asmenų, kurių teigiami atsiliepimai gali padėti jums gauti darbą. Akcentuotina, kad Lietuvoje vis labiau populiarėja europinis CV, t.y. EUROPASS CV – vieninga gyvenimo aprašymo forma visoje Europoje.

Motyvacinis laiškas turi atspindėti: trumpą prisistatymą, paaiškinimą, kodėl domitės darbo vieta ir įmone, jūsų tinkamumą konkrečiam darbui, užuominą, kaip galėtumėte prisidėti prie sėkmingos įmonės veiklos. Motyvacinis laiškas turi būti įtikinamas. Paminėkite visas savybes ir sugebėjimus, kurios tinka jūsų pageidaujamai pozicijai užimti, tačiau nepamirškite teiginių pagrįsti faktais. Nekartokite to, ką parašėte CV. Motyvaciniu laišku paaiškinami CV paminėti faktai ir pateikiama daugiau informacijos apie save. Be to, laiškas turi sutilpti viename A4 formato popieriaus lape.

Pokalbis su darbdaviu yra dvipusis dialogas – iš vienos pusės darbdavys tikrina, ar potencialus darbuotojas jam tiks, o iš kitos pusės potencialus darbuotojas sprendžia, ar sieti karjerą su šiuo darbdaviu.

Kontaktinė informacija

Užimtumo tarnybos EURES nacionalinio koordinavimo skyrius, tel. 8 5 213 758, el. p. eures@uzt.lt

Daugiau informacijos

Minimalus darbuotojo amžius Lietuvoje yra 14 m. Vaikai nuo 14 iki 16 metų gali dirbti tik lengvus darbus – tokius, kurie dėl atitinkamų užduočių pobūdžio ir atlikimo sąlygų nekenkia vaikų saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo lankyti mokyklos ir mokytis pagal privalomojo švietimo ir profesinio mokymo programas, gauti švietimo pagalbą. Moksleiviams nuo 14 iki 16 metų leidžiama dirbti šiuos lengvus darbus: darbai daržuose ir soduose; vaistažolių rinkimas; mažų naminių gyvuliukų ir paukščių priežiūra; medelių ir krūmų sodinimas, rišimas, laistymas; nemechanizuotas šieno vartymas, grėbimas; reklamų, laikraščių, afišų klijavimas gatvių stenduose, išnešiojimo, pasiuntinio ir pašto darbai; laikraščių ir žurnalų pardavimas; prekių kainų žymėjimas, rūšiavimas ir pakavimas; lengvi pagalbiniai darbai; žaislų aprengimas drabužiais, žaislų valymas; rūšiavimas ir pakavimas skalbykloje; stalų serviravimas, jei yra vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštiškas sutikimas, vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas išdavė nurodytą pažymą su išvada, kad vaikas tinkamas dirbti tokį darbą, ir mokslo metų laikotarpiu duotas mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiškas sutikimas.

Asmenys iki aštuoniolikos metų negali būti skiriami dirbti:

1. Darbo, kuris fiziškai ir psichologiškai per sunkus.
2. Darbo, kuriame naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageninės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos.
3. Darbo, kur galimas jonizuojančiosios radiacijos poveikis, kitų sveikatai kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių poveikis.
4. Darbo, kur yra didesnė nelaimingų atsitikimų ar susirgimų profesinėmis ligomis tikimybė, taip pat darbo, kurio dėl nepakankamo atsargumo jausmo ar patirties asmuo saugiai dirbti gali nesugebėti.

Asmenys iki aštuoniolikos metų negali vienu metu dirbti daugiau negu vienoje darbovietėje, jei bendra darbo trukmė viršija Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytą darbo trukmę.

• Neterminuota darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui.
• Terminuota darbo sutartis

Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Terminuotos darbo sutarties ar paeiliui einančių darbo sutarčių terminas tai pačiai darbo funkcijai – 2 metai (išskyrus atvejus, kai darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą), skirtingoms funkcijoms atlikti – 5 metai.

• Projektinio darbo sutartis

Projektinio darbo sutartis yra terminuota darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja dirbti konkrečiam projekto rezultatui pasiekti dirbdamas savo nustatytu darbo laiko režimu darbovietėje arba už darbovietės ribų, o darbdavys įsipareigoja už tai sumokėti sulygtą atlyginimą.

• Darbo vietos dalijimosi darbo sutartis

Du darbuotojai gali susitarti su darbdaviu dėl vienos darbo vietos dalijimosi, neviršydami vienam darbuotojui nustatytos maksimaliosios darbo laiko normos. Darbuotojų darbo laikas nustatomas ir keičiamas pačių darbuotojų susitarimu.

• Darbo keliems darbdaviams sutartis

Su darbuotoju sudaromoje darbo sutartyje vietoj vieno darbdavio gali būti nurodyti du ar daugiau darbdavių tai pačiai darbo funkcijai atlikti. Jeigu darbuotojo darbo laikas neskirstomas kiekvienam darbdaviui atskirai, t. y. darbuotojas vienu metu vykdo kelių darbdavių užduotis.

• Laikinojo darbo sutartis

Tai laikinojo darbuotojo ir laikinojo įdarbinimo įmonės susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką dirbti laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens, t. y. laikinojo darbo naudotojo, naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. Maksimali laikinosios darbo sutarties trukmė yra 3 metai.

• Pameistrystės darbo sutartis

Pameistrystės darbo sutartis sudaroma priimant į darbą asmenį, siekiantį darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijų pameistrystės mokymo organizavimo forma. Pameistrystės darbo sutartis yra terminuota ir maksimalus jos terminas – 6 mėnesiai (išskyrus atvejus, kai mokymo sutartyje dėl formaliojo ar neformaliojo mokymo apibrėžiama ilgesnė mokymo trukmė).

Darbo santykių sistemoje svarbų vaidmenį vaidina tiek individualūs, tiek kolektyviniai darbo santykiai. Nors Lietuvos Respublikoje daugiau paplitę dvišaliai (individualūs) darbo santykiai, tačiau vis labiau juntamas susidomėjimas kolektyviniais darbo santykiais. Visi įmonėje, įstaigoje, organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi. Ši nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.

Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.).

Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų: darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt. Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo, materialinės atsakomybės ir kt.). Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Nė vienai iš šalių darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.

Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Įstatymų nustatytais atvejais norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai, bet ne ilgesni kaip šeši mėnesiai. Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės kompensacijos. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keisti darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima.

Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis, jaunimą, vyresnius nei 50 metų asmenis (kurie registruoti Užimtumo tarnyboje), gali būti taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui.

Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva.

Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės. Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia.

Draudžiama atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Jeigu darbuotojui atrodo, kad pažeidžiamos jo teisės, jis gali kreiptis į darbo ginčų komisijas.

• Savarankiškas darbas

Norintys, kurti savo verslą, gali gauti nemokamas konsultacijas iš valstybinių įstaigų. Pavyzdžiui, valstybinė mokesčių inspekcija konsultuoja mokesčių klausimais. Užimtumo tarnyba gali suteikti informaciją apie paramą, steigiant pirmą darbo vietą ir pan. Be to, daugelyje šalies miestų veikia verslo informacijos centrai, į kuriuos galima kreiptis finansavimo, įdarbinimo, įmonės steigimo klausimais.

Darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos. Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip dvylika valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį. Negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas.

Kai darbuotojas atlieka savo darbo funkciją budėdamas (aktyvusis budėjimas), darbo dienos (pamainos) trukmė negali viršyti dvidešimt keturių valandų, tačiau negali viršyti darbuotojo darbo laiko normos per maksimalų trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį.

Kai darbuotojas privalo būti darbdavio nurodytoje vietoje, pasirengęs prireikus atlikti savo funkcijas (pasyvusis budėjimas), darbo dienos (pamainos) trukmė gali būti iki dvidešimt keturių valandų, tačiau negali viršyti darbuotojo darbo laiko normos per maksimalų dviejų mėnesių apskaitinį laikotarpį. Tiek aktyviai, tiek pasyviai budint darbuotojui turi būti sudarytos sąlygos pavalgyti ir pailsėti.

Sutrumpintas darbo laikas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir šių darbų, profesijų ir pareigybių sąrašą, ir sutrumpintas darbo laiko normas darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma.

Viršvalandžiai

Laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus tokius išimtinius atvejus, kai:

1) dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai ar siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gaivalinėms nelaimėms ar likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes;

2) būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai;

3) tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.

Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – vienas šimtas aštuoniasdešimt valandų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės.

• Kasmetinės atostogos

Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo ir kolektyvinės sutartys, darbo teisės normos gali nustatyti ilgesnės trukmės atostogas.

Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka.  Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.

Kasmetinių atostogų apmokėjimas.  Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.

Nėštumo ir gimdymo atostogos. Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos – septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Darbuotojams, paskirtiems naujagimių globėjais, suteikiamos atostogos už laiką nuo globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis 70 dienų.

Tėvystės atostogos.  Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimt kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka trys mėnesiai (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka šeši mėnesiai).

Atostogos vaikui prižiūrėti. Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis.

Švenčių dienos. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis: sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną; vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną; sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis; gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną; pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną; pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną; birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną; liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną; rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną); lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną; lapkričio 2-ąją – Vėlinių dieną, gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną; gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis.

Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu. Bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas.

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.  Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų.

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių.

Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu:

1) darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių;

2) darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos;

3) darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;

4) pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį.

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių:

1) darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;

2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų;

3) darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę;

4) darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju;

5) teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.

Įspėjimas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Darbdavys su darbuotojo sutikimu turi teisę bet kada iki įspėjimo termino pabaigos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, nukeldamas darbo santykių pasibaigimo dieną į paskutinę įspėjimo termino dieną ir neleisdamas darbuotojui įspėjimo metu dirbti, tačiau sumokėdamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį.

Darbo sutarties nutraukimo apribojimai.  Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui.

Su darbuotojais, auginančiais vaiką (įvaikį) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės. Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia.

Draudžiama atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Privalomojo sveikatos patikrinimo tikslas:

• įvertinti, ar įsidarbinantys bei dirbantys asmenys gali dirbti konkretų darbą konkrečiomis darbo sąlygomis;
• apsaugoti įsidarbinančių asmenų ir darbuotojų sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, siekiant išvengti traumų ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo;
• įvertinti, ar efektyvios taikytos profesinės rizikos šalinimo ir mažinimo priemonės;
• siekti išvengti ar kuo anksčiau diagnozuoti profesines ligas.

Asmenys, kuriems privaloma tikrinti sveikatą:

Visi asmenys, norintys įsidarbinti ar dirbantys darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnių poveikio), privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, nepriklausomai nuo to kokios srities darbuotojai jie yra. Asmenys dirbantys su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, su polivinilchlorido, arseno, gyvsidabrio, mangano junginiais ar padidėjusio atmosferos slėgio sąlygomis, sveikatą tikrinasi 1 kartą per metus, o visi kiti, įsidarbinantys ar dirbantys darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika, sveikatą tikrinasi 1 kartą per du metus.

Darbuotojai iki 18 metų amžiaus privalo tikrintis sveikatą įsidarbindami ir kiekvienais metais, kol sukaks 18 metų. Sveikatos tikrinimo tvarka, specialistų konsultacijos bei tyrimai priklauso nuo konkretaus atliekamo darbo.

Maisto pramonės, viešojo maitinimo ir prekybos įmonių, vandentiekio įrenginių, gydymo bei profilaktikos ir vaikų įstaigų, taip pat kai kurių kitų įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų sveikatos tikrinimai atliekami siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą. Šių sričių darbuotojai , privalo prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet pasitikrinti sveikatą, ar neserga tuberkulioze; o pasitikrinti, ar neserga kitomis užkrečiamosiomis ligomis, – esant epidemiologinei būtinybei.

Ką reikia žinoti darbdaviams apie privalomųjų patikrinimų tvarką.

• Darbdavio pareiga yra organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus ir sudaryti darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku;
• Darbuotojų pareiga yra įmonėje nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą;
• Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už darbo laiką, kurio metu darbuotojas tikrinasi sveikatą, moka darbdavys;
• Darbuotojai, kurių darbo laikas nesutampa su sveikatos priežiūros įstaigos darbo laiku, (pvz. dirbant naktiniu sargu), sveikatą gali pasitikrinti ne darbo laiku;
• Darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas privalomo sveikatos tikrinimo grafike;
• Darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikatą;
• Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą; su juo pasirašytinai supažindina darbuotojus;
• Darbuotojai, atsisakę nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, gali būti nušalinami nuo darbo, nemokant darbo užmokesčio. Toks atsisakymas laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu;
• Darbuotojas turi teisę susipažinti su išankstinių ir periodinių privalomų sveikatos tikrinimų rezultatais, nesutikęs su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai. Reikalauti perkelti į kitą darbą, jeigu pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo ar eiti pareigų;
• Gydytojai, darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, nurodę priežastį (ypač po sunkių onkologinių ligų ir jų gydymo, po operacijų, po sunkių traumų su ilgu laikinuoju nedarbingumu ir kt.), siųsti darbuotojus neeilinio sveikatos tikrinimo. Dėl tokio tikrinimo turi teisę kreiptis ir pats darbuotojas.

Daugiau informacijos apie darbuotojų sveikatos tikrinimą rasite čia.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio darbdavio darbuotojas, išskyrus prekybinių laivų įgulų darbuotojus, gali būti komandiruojamas laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje:
1) pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su Lietuvos Respublikoje veikiančiu užsakovu;
2) dirbti darbdavio juridinio asmens filiale, atstovybėje, grupės įmonėje ar kitoje darbovietėje;
3) dirbti kaip laikinasis darbuotojas.

Komandiruotiems darbuotojams taikomų darbo sąlygų srityje (Darbo kodekso 108 str.):

• bus taikomos privalomos darbo užmokestį nustatančios normos (vietoj anksčiau buvusio minimaliojo darbo užmokesčio); už tokį patį ar lygiavertį darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis;
• numatomos dvi naujos sąlygos, kurios turės būti taikomos komandiruotiems darbuotojams, jeigu bus numatytos ir taikomos vietos darbuotojams, – darbuotojų apgyvendinimo, kai jį ne nuolatinėje darbo vietoje dirbantiems darbuotojams užtikrina darbdavys, bei išlaidų apmokėjimo (vykstant į pagrindinę darbo funkcijų atlikimo vietą ir iš jos Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir į užsienį (ne paslaugų teikimo tikslu);
• dienpinigiai turės būti aiškiai atskirti nuo faktinių kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidų, siekiant, kad jie būtų įskaityti į darbo užmokestį;
• naujos nuostatas, skirtos ilgalaikėms komandiruotėms. Jeigu komandiruotės trukmė truks ilgiau nei 12 mėnesių, bus pradedamos taikyti visos darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis ar atskiras jų nuostatas, kurių taikymas buvo išplėstas, normos, išskyrus normas dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimų dėl nekonkuravimo sąlygų. Galimas 12 mėnesių trukmės pratęsimas darbdavio motyvuotu pranešimu, pateiktu elektroniniu būdu VDI, tačiau šis pratęsimas negalės viršyti 18 mėnesių faktinės komandiruotės trukmės. Jeigu komandiruotas darbuotojas bus pakeičiamas kitu komandiruotu darbuotoju, atliekančiu tą patį darbą toje pačioje darbo funkcijų atlikimo vietoje, komandiruotės trukme laikoma bendra atitinkamų atskirų komandiruotų darbuotojų komandiruotės laikotarpių trukme. Faktinė komandiruotės trukmė bus pradedama skaičiuoti nuo 2020-07-30. Komandiruočių laikotarpiai, buvę iki 2020-07-30, nebus įskaitomi į bendrą faktinės komandiruotės trukmę;
• komandiruoti laikinieji darbuotojai. Siekiant užtikrinti nediskriminavimo principo jiems taikymą, įtvirtinta laikinojo darbo naudotojo pareiga informuoti laikinojo įdarbinimo įmonę apie jo taikomas darbo sąlygas ir darbo užmokestį tiek, kiek tai susiję su Darbo kodekso 75 str. numatytomis nuostatomis (dėl nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų, darbuotojų, auginančių vaiką iki trejų metų, ir asmenų iki aštuoniolikos metų apsaugos; diskriminavimo uždraudimo; maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko, viršvalandžių, naktinio darbo pertraukų, atostogų ir valstybės švenčių trukmės; darbo užmokesčio);
• dvigubo komandiravimo nuostatos. Jeigu į LR teritoriją komandiruotas laikinasis darbuotojas bus laikinojo darbo naudotojo paslaugų teikimo tikslais papildomai siunčiamas į kitą valstybę, tai bus laikoma, kad laikinojo įdarbinimo įmonė šį darbuotoją komandiravo į tos kitos valstybės teritoriją ir apie laikinojo darbuotojo darbą kitos valstybės teritorijoje laikinojo darbo naudotojas privalės informuoti laikinojo įdarbinimo įmonę iki numatyto darbo kitos valstybės teritorijoje pradžios;
• komandiruojamiems kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems krovinius ir (arba) keleivius tarptautiniais kelių maršrutais, laikinai išlieka minimalaus darbo užmokesčio reikalavimas, netaikomos naujos nuostatos dėl darbuotojų apgyvendinimo ir išlaidų kompensavimo bei nuostatos, skirtos ilgesnėms nei 12 mėnesių komandiruotėms.

Pranešimai VDI apie komandiruotą į LR teritoriją darbuotoją

Keičiama užsienio jurisdikcijai priklausančio darbdavio pranešimo apie komandiruotą į LR teritoriją darbuotoją teikimo tvarka. Nuo 2020-07-30 pranešimas VDI apie komandiruotą darbuotoją bus teikiamas tik elektroniniu būdu, užpildžius VDI interneto svetainėje patalpintą pranešimo apie komandiruotą darbuotoją formą. Pranešimas turės būti pateiktas ne vėliau kaip iki darbuotojo darbo LR teritorijoje pradžios ir jį užsienio jurisdikcijai priklausantis darbdavys galės pildyti ir teikti anglų kalba.

Informacijos apie komandiruotus darbuotojus ir jiems taikomas garantijas (darbo sąlygas) teikimas Valstybinei darbo inspekcijai  

Užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys, komandiruojantis darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam kaip trisdešimties dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbų, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, ne vėliau kaip iki komandiruoto darbuotojo darbo Lietuvos Respublikos teritorijoje pradžios turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai pranešimą apie komandiruotą darbuotoją ir jam taikomas garantijas (darbo sąlygas) lietuvių ar anglų kalba. Pranešimas teikiamas elektroniniu būdu, užpildžius Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje Pranešimo apie komandiruotą darbuotoją formą. Šio pranešimo formoje pateikiama informacija apie darbuotoją siunčiantį darbdavį, informacija apie komandiruotą darbuotoją, informacija apie komandiruotą darbuotoją priimantį fizinį ar juridinį asmenį, informacija apie pačią komandiruotę bei komandiruotam darbuotojui taikomas konkrečias garantijas (darbo sąlygas).

Jei, pateikus pranešimą apie komandiruotą darbuotoją, pasikeičia komandiruotam darbuotojui taikomos darbo sąlygos ir (ar) komandiruotės trukmė, kitos komandiruotės sąlygos, darbdavys per vieną darbo dieną nuo komandiruotės sąlygų pasikeitimo dienos turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai patikslintą pranešimą apie komandiruotą darbuotoją. Pranešimas taip pat teikiamas elektroniniu būdu, užpildžius Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje Pranešimo apie komandiruotą darbuotoją formą ir joje nurodžius, jog tai patikslintas pranešimas.

Informacija apie komandiruojamiems darbuotojams taikytinas darbo sąlygas:

• Darbo apmokėjimas
• Maksimalus darbo laikas ir minimalus poilsio laikas
• Kasmetinės minimaliosios mokamos atostogos
• Nediskriminavimas
• Laikinųjų darbuotojų darbo sąlygos ir jų nediskriminavimas bei dvigubas komandiravimas
• Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos dėl darbuotojų apgyvendinimo, kai jį ne nuolatinėje darbo vietoje dirbantiems darbuotojams užtikrina darbdavys, sąlygų
• Bendrosios darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklės
• Dienpinigių ir kitų su komandiruote susijusių komandiruočių išlaidų apmokėjimas
• Visuotinai taikomos kolektyvinės sutartys ar panašius kriterijus atitinkančios kolektyvinės sutartys Lietuvos Respublikos teritorijoje
• Papildomi reikalavimai komandiruojamiems trečiųjų šalių piliečiams
• Ilgalaikės komandiruotės ir motyvuoto pranešimo teikimas
• Darbo ginčai
• Socialiniai partneriai

Pranešimai VDI apie darbuotoją, komandiruotą į Lietuvos Respubliką

Pranešimas apie komandiruotą darbuotoją VDI teikiamas tik elektroniniu būdu, užpildant pranešimo formą VDI interneto svetainėje. Pranešimas pateikiamas bent prieš darbuotojui pradedant dirbti Lietuvos Respublikoje, o užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys galės jį užpildyti ir pateikti anglų kalba.

Kontaktinė informacija

Valstybinė darbo inspekcija, Tel. + 370 5 213 9772; info@vdi.lt